Ateinantys į pasaulį žmonės nebeturi vietos prie didžiojo Gamtos stalo. Įvairiausios maisto produktų, gamintojų, žaliavų eksporto ir importo organizacijos perspėja, jog pasaulis nebegamina tiek, kiek suvartoja. O Lietuva, nors šiais metais pasiekusi rekordinį 4 mln. tonų javų derlių, nebepripažįstama augančio žemės ūkio šalimi. Analitikų teigimu, maisto kainų kilimui įtakos turi ne tik jo trūkumas, bet ir ekonominio rato grandinės sutrūkinėjimas bei pinigų nuvertėjimas.
Netaupo
Šiuolaikinė pasaulio grūdų ministerija FAO (Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija) paskelbė naujausią ataskaitą apie savo skaičiuojamus maisto prekių indeksų pokyčius. Bendras penkių maisto produktų grupių kainų indeksas pakilo 3 punktais iki 216, bet rekordinio 2011 m. lygio - 228 - dar nepasiekė. Iš penkių atskirų grupių kilo mėsos, pieno produktų ir javų, krito - aliejaus ir riebalų, taip pat cukraus kainų indeksai.
„Mes negaminame tiek, kiek vartojame, todėl atsargos mažėja. Visame pasaulyje pasiūla labai kritusi, o atsargos yra labai žemo lygio, - taip žinių agentūroms sakė FAO vyriausiasis ekonomistas Abdolreza Abasianas. - Perpastaruosius vienuolika metų 6-erius metus pasaulyje maisto vartojimas pranoko gamybą. Prieš 10 metų vidutiniškai pasaulyje turėta atsargų, kurių būtų pakakę 107 dienoms, dabar teliko tik 74 dienoms.“
Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamento vertinimu, 2013 metais pasaulinės kviečių atsargos bus 13 procentų mažesnės nei šiemet.
Pinga pinigai
Kai mūsų šeimininkė Lietuvoje nueina į parduotuvę ir mato, kad duona brangesnė nei vakar, o vakar buvo brangesnė nei užvakar, ji pyksta, skundžiasi ir dairosi, kurį čia ministrą apiburnoti ar verslininką papešioti. Tačiau buvęs trijų pirmųjų Vyriausybių pramonės ministras profesorius Rimvydas Jasinavičius patikino, jog apkaltinti ministrus ar verslininkus greičiausiai nepavyks. Buvusio ministro teigimu, pastaruoju metu kainų augimas dažniausiai turi visai kitą priežastį.
„Ne kainos kyla, o pinigai pinga. Jeigu bet kokios žemės ūkio produkcijos ar maisto kainas vertintume tikraisiais pinigais, tai yra auksu arba sidabru, tai visos kainos per šimtmetį krito. O mūsų šiuolaikiniai popieriniai pinigai neturi turtinės vertės ir yra tarsi iliuzija. Rinka atitinkamai sureaguoja, suvokusi, kad šiais metais papildomai atspausdinti pinigai nuvertina buvusią pinigų vertę, tai ir pakyla kaina“, - aiškino R. Jasinavičius.
Pasak profesoriaus, jei vis dėlto į apyvartą patenka tokie vertybėmis „nepadengti“ pinigai, tuomet visuomenė yra apvagiama, nes jos narių sukurtą produkciją „orinių“ pinigų spausdintojas arba jų turėtojas įsigyja už dyką - kaip už padirbtus pinigus.
„Visų šalių įstatymai tokį pinigų spausdinimą laiko sunkiu nusikaltimu, jei tai daro pavieniai žmonės ar jų grupės. Bet jei tokius netikrus pinigus į apyvartą paleidžia valdžia, niekas nė neketina jos už tai bausti. O juk žala visuomenės turtų kūrėjams ir turėtojams padaroma didžiulė: šie papildomi pinigai sukelia kainų augimą, infliaciją, hiperinfliaciją, devalvaciją ir didžiosios gyventojų dalies nuskurdinimą“, - konstatavo R. Jasinavičius.
Piktnaudžiavimo politika
Visais laikais tokia pinigų iš oro gamyba piktnaudžiavo valstybių, kuriose vartojimas viršydavo sukuriamą ekonominį derlių, vadovai. Prispausdinę tokių „tuščių“ pinigų, jie neva padeda savo gyventojams, stokojantiems pinigų, manydami, kad skatindami vartojimą išjudins rinką. Tai tik maža dalis tiesos. Faktiškai poveikis rinkai būna menkas ir trumpalaikis. Labai greitai ir vertybių kūrėjai, ir darbuotojai pradeda suprasti, kad jie yra mulkinami - už jų sunkų darbą atsiskaitoma mažesnės vertės pinigais, „atskiestais“ falsifikatais.
Pastaraisiais dešimtmečiais „orinių“ pinigų emisija ypač piktnaudžiauja galingiausios pasaulio valstybės ir bendrijos - JAV ir Europos Sąjunga.
„Dabar savo nacionalinę valiutą esame „pririšę“ prie euro. Visą mūsų perkamąją galią reguliuoja Centrinis bankas. Ir mes čia niekuo prisidėti negalime“, - atskleidė R. Jasinavičius.
Buvęs ministras akcentavo, jog reikia žiūrėti ne vien į maisto trūkumą pasaulyje, bet ir į tai, kad atspausdintų, beverčių pinigų yra per daug.
Mažėja gamintojų
Kaip blogybę R. Jasinavičius taip pat įžvelgė mažėjantį maisto produkcijos ir pramonės gamintojų skaičių.
„Lietuva niekada per daug nebadavo, kol tautiečiai patys auginosi ir bulves, ir kiaules, ir grūdus, ir viską. Tai pirma reikia pasigaminti, o po to atitinkamai ir išaugintu derliumi pasidalyti. Tada ir pinigai nepigtų“, - patarė profesorius.
Visiškai aišku, kad šiuo metu maisto produktų pasaulyje trūksta. Pastarieji nelygiai, blogai ar neteisingai paskirstomi pasaulinėse rinkose. Tai įrodo ir Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos paskelbtos žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Pavyzdžiui, Londono biržoje grūdai praėjusį mėnesį atpigo, o Lietuvoje brango. Taip pat šių metų sausio mėnesį iš Lietuvos eksportuota beveik tris kartus daugiau grūdų. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų sausį eksportavo 222 089 t grūdų - 2,8 karto daugiau negu 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu.
„Kiekviena žiema kaime - sunkmetis tiems, kam stinga maisto atsargų išgyventi žiemą. O maisto atsargų stygių sąlygoja trys priežastys: per mažai augintojų augino derlių, menkas buvo auginto derliaus derlingumas, per daug nuimto derliaus buvo atimta iš tų augintojų“, - pavyzdžiais kalbėjo R. Jasinevičius.
Pasak profesoriaus, nūdienos derlius - ekonominė vertė.
„Visos tos taisyklės pilnai tinka ir nūdienai, tik vietoje maisto derliaus reikia naudoti ekonominio derliaus - pridėtinės vertės sąvoką. Krizė pas mus kilo staiga visuotinai netekus pigių ir neribojamų finansinių išteklių savo darbams - tarsi ūkininkai pavasarį būtų netekę skolinamos sėklos. Per mažas ekonominio derliaus augintojų skaičius šalyje bei menkas jų veiklos derlingumas iki šiol negali normaliai išmaitinti mūsų visuomenės (patenkinti jos svarbiausių poreikių)“, - teigė R. Jasinevičius.
Bėda ir atlyginimuose
Ekonomisto Romo Lazutkos teigimu, kai maistas brangsta - vienas brangiau moka, o kitas daugiau gauna.
„Einant prekybos ekonomikos grandine pardavėjas gaudamas daugiau, turi atitinkamai ir mokėti darbuotojams, kad šie vėliau įpirktų pabrangusį produktą. Gamintojas samdo darbuotojus - taip pat jiems daugiau turėtų mokėti. Jei perka iš ūkininko - jam daugiau atseikėti. Tai čia irgi yra problema, kad toje grandinėje yra ne tik įtrūkimų, bet ir nutrūkimų“, - aiškino R. Lazutka.
Informacija
Trys ketvirčiai valstybių Afrikos žemyne ir keletas arabų šalių 2013 m. gali susidurti su maisto krize. Tai teigiama taip pat 2012 m. spalį pasirodžiusioje „Maplecroft‘s Food Security Risk Index“ ataskaitoje. Apžvelgus 197 pasaulio šalis, matyti, kad 39 iš didžiausios rizikos šalių yra Afrikoje.
Tarptautinė 17 organizacijų, kovojančių su skurdu, konfederacija „Oxfam“ pranešė, kad pagrindinių maisto produktų kainos, įskaitant kviečius ir ryžius, per artimiausius 20 metų gali padvigubėti, o tai gali labai smarkiai smogti žmonėms, didžiąją dalį savo pajamų išleidžiantiems maistui.
Lietuvoje šiemet nuimtas rekordinis 4 mln. tonų javų derlius. Daugiausia nepriklausomos Lietuvos istorijoje jų eksportuota. Ir šalies viduje pašarų bei kitų produktų gamybai buvo perdirbta rekordiškai daug - per 1 mln. tonų grūdų. Deja, prekybininkai į šiuos pokyčius visiškai nesureagavo, tad maisto produktų kainos parduotuvėse siekia aukštumas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą