Maldos pusryčiai: vienintelė krizė yra dvasinių vertybių atsisakymas vardan materialinės naudos

Maldos pusryčiai: vienintelė krizė yra dvasinių vertybių atsisakymas vardan materialinės naudos

Dešimtuosiuose maldos pusryčiuose šeštadienį Seime susirinkę garbūs Lietuvos politiniai ir visuomeniniai veikėjai kvietė pripažinti, jog ekonominiai sunkmečiai ateina ir praeina, tačiau dvasinis sąstingis ir prigimtinių moralinių vertybių atsisakymas vardan finansinių ir valdžios naudos siekio yra pagrindinė krizės priežastis.

Pusryčius malda pakvietęs pradėti vyskupas Vytautas Grušas priminė, jog susibūrimas prie bendro stalo tiek draugų ir bendražygių, tiek nepalankių ir priešiškų vienas kitam žmonių yra Dievo pasirinktas ypatingas bendravimo būdas. Pasak vyskupo, vienintelis dalykas, kurio negalime pamesti, tai amžinybės ir dvasinių vertybių siekis, kurių laikymasis leis išlikti teisingame gyvenimo kelyje.

Prieš maldos pusryčius, kurių tema šiemet - "Amžinosios vertybės bei politinė išmintis krizės ir sunkmečio fone", Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė, jog pagrindinė tema, kuria bus šiandien kalbama, tai pragmatizmas, kuris negali užgožti tų vertybių, kurias turime nuo pats prigimties. O tos vertybės, kurias turime tausoti - tikėjimas, dvasingumas, moralinės vertybės, teisingumas, laisvė - yra amžinos.

"Jau rytoj įžengsime į paskutinę, ketvirtąją, advento savaitę prieš pat Kalėdas. Tad šiandien ir čia turime puikią galimybę savęs pačių paklausti: koks buvo ir yra šis "džiaugsmingas laukimas", kaip jį išgyvenau ir išgyvenu, o gal per visus darbus ir rūpesčius taip ir neturėjau progos susimąstyti: kaip aš pasitiksiu ateinantį Kristų?", - sveikindama į antrą kartą per dešimtmetį Seime surengtus maldos pusryčius susirinkusius svečius sakė Seimo pirmininkė.

Parlamento vadovė tikino, jog vis labiau Lietuvos gyvenime šiandien pastebimas dvasinis pasimetimas, o dažnas gyvenimą grindžia vien materialine ar finansine nauda, bet ne šimtmečių išbandyta dvasios stiprybe. I. Degutienė teigė tikinti, jog svarbiausių vertybių mes nesame praradę, tačiau laikome visas šias vertybes paslėpę kažkur giliai ir tik retkarčiais, tik nedrąsiai atskleidžiame jas, prabylame apie jas garsiau ir aiškiau.

"Kartais atrodo, kad mūsų dvidešimt metų trunkanti valstybės namo statyba vyksta ne ant tų pamatų, kad statoma ant smėlio. Daug kas išeina kreivai, šleivai, ne taip, kaip norėtųsi. Tačiau tai nereiškia, kad nieko pakeisti negalime. Galime šiuos pamatus sutvirtinti, galime juos stiprinti, galime juos atnaujinti ir taip sutvirtinti visą valstybę. Juolab kad ir 1991 metų nekaltų aukų krauju ir nepriklausomos valstybės viltimi sutvirtinti pamatai yra išties tvirti, nes jokia veidmainystė ar melas jų sugriauti nesugebės, jei tik neprarasime kertinių vertybių, sudarančių šių pamatų kertinius akmenis", - teigė Parlamento vadovė.

Prezidentas Valdas Adamkus, savo kadencijos metu nacionaliniams maldos pusryčiams svečius kvietęs į Prezidentūrą, šįkart pasidžiaugė, kad prieš devynerius metus surengtas toks pirmasis susitikimas rado savo vietą, kurio metu galima susitikti ir nuoširdžiai pasikalbėti apie tai, kuo tikime, kuo abejojame, kas kelia bendrą rūpestį.

"Krizė, sunkmečiai yra tas laikas, kuris labiausiai išryškina meilės, išminties, žmogiškojo solidarumo stoką. Krizė nesukuria, o skaudžiau ir atviriau parodo, kas gyvena mūsų širdyse ir šalia mūsų. Labai norėtųsi, kad į evangelijos žodį įsiklausytų visa širdimi tie, kurių galioje sprendimai, pinigai ir galimybė žodį paversti kūnu, realizuoti meilę savo artimui. Vis dėlto didžiausios visų laikų krizės - ne finansinės. Ar yra didesnė krizė už dvasios stingulį ir šaltį, pyktį ir baimę? Finansų ir ūkio krizės protingais sprendimais įveikiamos per keletą metų. Deja, moralinės ir dvasinės krizės įleidžia šaknis ir žmonių sielose", - sakė prezidentas.

V. Adamkus pažymėjo, jog yra būtina kalbėtis, siekti tarptautinio supratimo, ugdyti vertybes ir tiesas, kurių dėka mažėja įtampa ir didėja pasitikėjimas savimi.

"Kai atrodys, kad sunkumai liko praeityje, žmonėms užtenka ir darbo, ir duonos, dvasinė pilnatvė, tikra žmogiškoji išmintis ir krikščioniškoji meilė niekada nebus baigtiniai dydžiai ar visuomenės raidos stotelė, į kurią vieną dieną atėjus bus galima atsipūsti ir pamiršti nueitą kelią. (...) Kad ir kokį skirtingą darbą dirbtume, Dievo akivaizdoje visi esame tik valstiečiai, sėjantys, meilės, vilties ir tikėjimo grūdus", - teigė V. Adamkus.


Šiemet verslo sektoriui nacionaliniuose maldos pusryčiuose atstovavusi bendrovės "Nematekas" generalinė direktorė Egidija Vaicekauskienė ragino susirinkusiuosius prisiminti, jog pagrindinis dvasinių vertybių, kurias šiemet esame nustūmę į antrąjį planą, šaltinis yra šeima, šiuo metu patirianti ypač daug sunkumų.

"Dabar nuolat prisimename, kad valstybė išgyvena sudėtingus ekonominius laikus, svarstome finansines pasekmes, tačiau turime suprasti, kad politinė išmintis apima ne vien sugebėjimą skaičiuoti pelną ar nuostolį, ne vien mokėjimą gerai suplanuoti biudžetą, gauti pajamų. Ji siekia kur kas toliau. Tai nuolatinis klausimo kėlimas, kokioje valstybėje norime gyventi, kokia ateitis laukia mūsų vaikų. Ar mokysime juos, kad pamatinė vertybė yra pelnas, ar priešingai, juos ugdysime kaip gabius, protingus, stiprius piliečius ir gerus žmones kuriančius tvirtas šeimas", - aiškino E. Vaicekauskienė.

Verslininkė teigė, jog svarbiausia, ką turi padaryti valstybė, tai užtikrinti tų moralinių institutų prioritetus ir jų sklandžią veiklą, kurie ruošia ir ugdo visuomenę, nepaisant ekonominės situacijos, kuri neturi jokios teisės įsiterpti į jų misiją.

"Labai svarbu, kad valstybė palaikytų tokias moralinio ugdymo institucijas kaip šeima, mokykla, bažnyčia ir visuomeninės organizacijos. Politinė išmintis nėra vienadienis dalykas, priklausantis nuo situacijos. Tai sugebėjimas mąstyti apie ateitį. Šis metas yra ypač tinkamas susimąstyti apie tai šiandien ir užsidegti viltimi, kurią skatina artėjančios šventės, kad neatidėtume ateičiai svarbiausių sprendimų", - sakė E. Vaicekauskienė.

I. Degutienė patikino, jog dešimt metų vykstant graži tradicija ir kitąmet nebus užmiršta, o tai, kad maldos pusryčiai po devynerių metų pertraukos vėl persikėlė į Seimą, pavadino grįžimu į pačios tradicijos pradžią, bei teigė, jog kitąmet nacionaliniai maldos pusryčiai vėl turėtų būti surengti Seimo rūmuose.

Nacionaliniai maldos pusryčiai - tai galimybė politikams, verslininkams, visuomenės veikėjams, jaunimui pasidalyti savo mintimis ir įžvalgomis su kitais žmonėmis. Šiame susitikime kalbama apie Evangelijos vertybes kasdieniame kiekvieno asmens gyvenime, visuomenėje, tarpusavio santykiuose.

Maldos pusryčių tradicija atsirado XX amžiaus viduryje kaip reakcija į kylančius naujus iššūkius. Maldos pusryčių ištakos siekia 1942 metus, kai keletas JAV Senato narių pradėjo neformalius susitikimus siekdami dalintis Kristaus mokymo gyvybingumu ir juo pagrįstu tarpusavio bendravimu.

1953 metais įvyko pirmieji nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas.

1997 m. Seimo restorane buvo surengti pirmieji Lietuvoje maldos pusryčiai.

Pirmieji nacionaliniai maldos pusryčiai Lietuvoje surengti 2001 metais. Nuo tada šią tradiciją puoselėjo dvi kadencijas šaliai vadovavęs V. Adamkus. Šiemet pirmą kartą juos surengė parlamento vadovas - I. Degutienė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder