"Mane Dievas nešė ant rankų..."

Katalikų pasaulyje

Spalio 23 dieną Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje įvyko iškilmingos mišios 30-ies Lietuvos piligrimų sutiktuvių garbei. Jie birželio 7-ąją išvyko iš Vilniaus Arkikatedros, ir per 130 dienų per Lenkiją, Slovakiją, Austriją, Slovėniją ir San Mariną pasiekė Romą. Pakaitomis ant pečių nešdami kryžių, jie pėsčiomis įveikė 3 200 kilometrų.

- Mes vėl atgaivinome seną mūsų protėvių Kryžiaus nešiojimo tradiciją, kai 1998 metais nunešėme iš Klaipėdos ir pastatėme jį Kryžių kalne, - sakė piligrimų grupės vadovas Gintaras Naudžiūnas. - Tuomet ir prasidėjo piligrimų kelionės. 1999-ais su šiuo kryžiumi nuėjome pajūriu iš Klaipėdos į Palangą, o 2000-aisiais, krikščionybės jubiliejui pažymėti keliavome aplink Lietuvą, apjuosėme ją maldomis, aukojome Švenčiausiai Jėzaus ir Nekalčiausios Marijos širdžiai, meldėmės už Tėvynės dvasinį atgimimą. Dar po metų vėl išėjome į kelionę ir paženklinome šiuo kryžiumi Lietuvą kryžiaus ženklu. Dievulis, matyt, taip ruošė mus tolimesnei kelionei; jeigu būtų reikėję iškart žingsniuoti į Romą, tikriausiai tokiam žygiui nebūtume nei psichologiškai, nei morališkai pasiruošę. Šiais metais Karolis Voityla minėjo sidabrinį jubiliejų Petro soste, į kurį įžengė 1978-ų metų spalio 15 dieną, ir viso pasaulio katalikai šventė Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo 25-mečio pontifikato jubiliejų. Tai sutapo su Šventojo Tėvo apsilankymo Lietuvoje prieš dešimtį metų data. Štai ir kilo idėja, kad reikėtų ta proga, su tokiu tikslu, kad visame pasaulyje, mūsų visų šeimose ir širdyse viešpatautų taika ir ramybė, - kaip auką nešti kryžių iki Romos. 30-ies piligrimų grupė iš Lietuvos, tarp kurių būta 18-os žmonių iš Žemaitijos krašto, šių metų birželio 7-ąją dieną iškeliavusi iš Vilniaus Arkikatedros pėsti įveikė 3 200 kilometrų atkarpą, ir spalio 14-ąją dieną jau buvo Romoje. "Dauguma žmonių negali to įsivaizduoti, kitose šalyse sutikti žmonės irgi stebėjosi mūsų valia ir ryžtu", - šypsosi maldininkai. - Su Dievo pagalba mes ištvėrėme ir 38 laipsnių karščius, nešdami kryžių ant pečių. Buvo nustatytas grafikas ir užduotys kiekvienai dienai, nueiti 24 ir 30 kilometrų kas beatsitiktų, nes įvairiose parapijose sutartą valandą mūsų laukė, buvo sutarta su vyskupais ir kunigais, negalėjome vėluoti į mišias. Perėję Lenkiją, ėjome per Slovakiją, Austriją, Slovėniją, San Mariną iki Italijos. Lenkijoje aplankėme Krokuvą, kur yra palaidoti Šv. Faustinos palaikai, meldėmės Bratislavos ir Vienos bažnyčiose prie įstabių altorių. Mūsų maršrutas lenkė magistrales. Eidami pranciškonų pėdomis, lankėmės Paduvoje, Šv. Antano katedroje. Ir Aldernos kalne, kur Pranciškui Asyžiečiui atsivėrė penkios stigmos, Jėzaus Kristaus žaizdos, ir Asyžiuje, kur jis palaidotas. Nuo Asyžiaus nusileidome į Romą". Piligrimus triumfališkai pasitiko ir su ašaromis sveikino šalių ir miestų, kuriais jie žygiavo, žmonės - tai paliko neišdildomų įspūdžių. Keliauninkai nakvojo parapijos namuose arba nepažįstami žmonės svetingai priimdavo savo namuose. Austrijos kalnuose teko nakvoti ir miegmaišiuose po atviru dangumi. Didžiausias kalnas, į kurį įkopta, ir buvo Aldernos kalnas, siekiąs 1 200 km aukščio. Stebuklinga gamta, peizažai, kelio dulkės ir prakaitas, rodos, suteikė galių ir jauniausiam, trylikmečiui piligrimui Vytautui Tatoraičiui, ir vyriausiajai žygio dalyvei, 67-erių metų klaipėdietei Donatai. Paklausta, kaip ji įveikė ilgą, vingiuotą, kalnuotą kelią, močiutė atsakė paprastai: "Mane Dievas nešė ant rankų". Visi piligrimai tvirtino jautę Dievo palaimą, gailestingumą ir meilę, taip pat begalinę pakeliui sutiktų žmonių paramą. Tikslas pasiektas. Spalio 15-ąją dieną, prieš pontifikatą, Švento Petro aikštėje susitiko daugiatūkstantinė katalikų piligrimų minia iš visų šalių. "Popiežius Jonas Paulius II palaimino mus, ir lietuviškai labai širdingai padėkojo mums, kad atnešėme kryžių, kad Lietuva - Dievo žemė", - sakė grupės vadovas Gintaras Naudžiūnas. Į Lietuvą piligrimai grįžo autobusu.

Ivona ŽIEMYTĖ