Atvykėliai arba imigrantai - tema, kurstanti aistras tarp tautininkų ir liberalių pažiūrų piliečių. Ar jie kelia grėsmę lietuvių tautos išlikimui, kiek jų įsileisti ir kiek svetingi turėtume jiems būti - klausimai, į kuriuos vieno atsakymo nėra. Liberalių pažiūrų dainininkas Marijonas Mikutavičius sako, kad nebijotų gyventi šalia atvykėlio, tačiau nenorėtų, kad šis pradėtų aiškinti, kokių papročių jis turėtų savo šalyje laikytis. Tuo tarpu tautininkas parlamentaras Kazimieras Uoka mano, kad Lietuvoje kryptingai siekiama mažinti lietuvių.
"Ar Lietuva yra visų čia gimusių žemė, ar tai yra žemė visų, kurie nori čia atvažiuoti? Arba Europa - ar ji yra visų, ar europiečių? Šiandien esame didžiulių pasikeitimų liudininkai, būsime priversti į šitą klausimą atsakyti. Norėčiau, kad būtų suvoktos galimų atsakymų pasekmės", - teigė Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Rolandas Paulauskas naujienų agentūroje ELTA antradienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Diskusijoje dalyvavęs dainininkas M. Mikutavičius prisipažino esąs liberalių priežasčių, tačiau nenorėtų, kad atvykėliai diktuotų sąlygas jo gimtinėje.
"Viena vertus, reikia pripažinti, kad ksenofobija yra kiekviename iš mūsų. Ir aš sutinku, kad aš absoliučiai nenorėčiau, kad mano valstybėje, kaip tenka skaityti, kokioje Olandijoje arba Vokietijoje, atvykėliai nurodinėtų, ar aš turiu teisę išsikelti savo trispalvę vėliavą mokykloje, ar neturiu, nes tai neva pažeidžia jų teises. Ar aš turiu teisę, jeigu esu katalikas, kalbėti rožinį per mano šventes, ar neturiu, nes neva tai erzina atvykėlius iš musulmoniškų kraštų", - sakė M. Mikutavičius.
Kita vertus, dainininkui visai priimtina atrodo imigracijos politika, kai žiūrima į šalį kaip į ūkį. "Aš įsivaizduoju, kad imigracijos politika į mūsų šalį ir iš trečiųjų šalių taip pat turi būti nulemta teisinių aktų, įstatymų, filtrų, ką mes įsileidžiame, vardan ko tai darome ir, be jokios abejonės, tai neturi būti pereinamasis kiemas. Tačiau aš visiškai nebijau gyventi šalia atvykėlių iš kitų šalių", - sakė M. Mikutavičius.
Pabandytas išprovokuoti klausimu, ar jam patiktų, jeigu apgyvendintų viduryje čigonų taboro, dainininkas nesutriko: "Aš pasakysiu Jums tiesiai - čigonas šalia manęs, netgi girtaujantis, kartais man atrodytų maloniau negu kai kurie šalia gyvenantys Lietuvos radikalai".
Tokios kalbos papiktino Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarą R. Paulauską, pasak kurio, tokiais atvejais negali būti šiek tiek "už", šiek tiek "prieš", reikia aiškios pozicijos.
"Jeigu mes sakome, kad mums migrantai yra nebaisūs, yra kritinė masė kitų žmonių, kurie pradeda naujoje šalyje savo interesus reprezentuoti, ir jie gali užimti ne kieno kito vietą - tiek mano, Kazimiero, ir to paties Marijono. Įsivaizduokime, kad Šveicarija yra visų norinčių Šveicarijoje gyventi valstybė. Visas pasaulis žino, kad Šveicarijoje yra labai aukštas pragyvenimo lygis ir, sakykime, mes žinome, kad šveicarai mielai įsileidžia visus. Tada daugeliui kyla klausimas, kodėl neplūstelt ten? Ir kuo baigsis šveicarams? Jie atsisėda vakarienei po ilgų šimtmečių darbo sutvarkę savo valstybę, iš lėto ima šaukštą merkt į sriubą, o čia - jau lietuviai, arabai, brazilai suvalgė tą jo sriubą", - metaforiškai kalbėjo R. Paulauskas.
M. Mikutavičius atrėžė, kad nacionalistės kalbos ir diktatas per atkurtos valstybės dvidešimtmetį nesuvienijo tautos.
"O kaip Jūs įsivaizduojate šitą mūsų gražią valstybę, kuri baigia išsibėgioti? Štai Jūsų ta graži puoselėjama Lietuva - ąžuoliukai, tėviškėlė, visi galime balsuoti, vieningai, solidarūs, neturime tokių problemų kaip latviai ir estai, ir kas? Ir - didžiausia migracija. Kurgi jūs buvote su savo nacionalizmu ir kodėl nesuvienijot tos tautos? Ar nėra taip, kad jūs išgąsdinote su tokiu noru nurodinėti visiems, kaip jie turi gyventi, ko neįsileisti, liberalizmas - blogai. (...) Jeigu Lietuva praranda savo gyventojus, jie išvažiuoja, mums reikia tą valstybę kažkokiu būdu išlaikyti - kažkas turi taisyti kelius, želdinti gėlynus ir auginti bites, ir jeigu mes nesugebame sugrąžinti savo piliečių, tai, atleiskite, kam reikalinga ta valstybė, jeigu ji - tuščia? (...) Esu įsitikinęs, kad vienintelis kelias taikytis prie besikeičiančio pasaulio yra kompromisų kelias", - teigė dainininkas.
Filosofas Vytautas Rubavičius yra įsitikinęs, kad į visus iššūkius ir į visas grėsmes galima žvelgti kaip į paskatas savikūrai.
"Arba mes čia susivokiame, ką mes čia turime daryti sau, su savimi, savo valstybe, kaip stiprinti savo valstybingumą, kaip stiprinti per švietimo sistemą, kultūrą, naujų ekonomikos sričių infrastruktūros kūrimą, mažesnį valstybės lėšų vogimą, mažesnį vidinių aptvarų statymą, arba mes to nedarome.
Jeigu mes to nedarome, o tik žiūrime kvotas ir visą savo energiją nukreipiame į įvairius atvykėlius ir įvairius pasaulio kataklizmus, kurie paskatins emigraciją, mes absoliučiai pralaimėsime, neteksime tos savo tėvynės ir tėviškės, nes ne nuo to galo pradedame savo veiklą. Vietinės nacionalinės politikos tvirtinimas, aiškių gairių, aiškios kultūros politikos lietuvybės stiprinimo ir sklaidos politikos tvirtinimas yra vienas iš esminių atsakų į įvairius iššūkius", - svarstė V. Rubavičius.
Parlamentaras, tautininkas K. Uoka piktinosi esą kryptingu lietuvių emigracijos skatinimu. Tuo, pasak jo, užsiima liberalų ratelis, kuriam neva priklauso ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Parlamentaras prie tokios išvados priėjo po to, kai su Seimo Audito komitetu aplankęs Prezidentūrą esą iš šalies vadovės išgirdęs, kad visoje Europoje vienos tautos atstovų turi būti apie 60 proc.
"Manau, kad ji dalyvauja tokiam neformaliam ratelyje, kuris Lietuvoje tikrai yra, tai yra liberalų partijos, ir ten labai rimtai aptarinėjama, kaip sumažinti lietuvių Lietuvoje", - sąmokslo teorijas dėstė K. Uoka.
Parlamentaras prognozavo, kad 21-asis amžius bus ne didelių pasaulinių karų, bet tautų kraustymosi amžius, o tą tautų kraustymąsi lems pirmiausia gamtinės priežastys.
"Pasaulinis vandenyno kilimas tikrai kažkada išjudins žmones iš žemų vietų, kaip iš Bangladešo, ir tikrai Jungtinės Tautos ateis iki klausimo, kur dėti tuos žmones, ES irgi dalyvaus tame. Lietuva turbūt toje programoje dalyvaus, duok Dieve, kad neprisivežtų labai daug žmonių iš nelaimingų rajonų", - sakė K. Uoka.
Filosofas V. Rubavičius svarstė, kad įvairių kataklizmų atveju matydami žmogaus skausmą negalėsime nuo to atsiriboti, tačiau yra svarbu stiprinti savo valstybingumą.
"Mes esame pristatę sau vidinių sienų daugiau nei bet kokie atvykėliai bent artimiausią dešimtmetį galėtų mums jų pristatyti. Ar mes esame pasirengę bent tas vidines sienas, aptvarėlius, paežeres, tvoras, kameras visokias, kurios saugo lietuvį nuo lietuvio, ir ypač nuo skurdaus lietuvio, skurdžių vaikų, savo nacionalinėje politikoje kaip nors ardyti? Man atrodo, kad, pajudėjus šia linkme, realesni politikos rezultatai galėtų būti saugantys ir stiprinantys nacionalinį tapatumą, tautinį tapatumą ir sugyvenimo kokybę su kitomis vietinėmis tautinėmis bendruomenėmis", - sakė V. Rubavičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą