Merą pradžiugino subalansuotas biudžetas

Klaipėdos miesto taryboje

Vakar patvirtintas 2005 metų Klaipėdos miesto biudžetas - penkioliktas per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį, - anot Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, yra kaip niekada subalansuotas, mat lėšų poreikis esą beveik atitinka numatomas realias pajamas.

Pasak miesto Savivaldybės administracijos atstovų, darbo rezultatus gerina valdžios stabilumas.

Beje, dabartinis meras R. Taraškevičius pirmadienį, sausio 24 dieną, tapo ilgiausiai dirbančiu Klaipėdos meru per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį ir aplenkė savo pirmtaką Eugenijų Gentvilą.

"Šis rekordas užfiksuotas pono E. Gentvilo dėka - jis suskaičiavo ir apie tai pranešė mums. Tai gražiai sutapo ir su miestui labai reikšmingu sprendimu - biudžeto patvirtinimu", - džiaugėsi R. Taraškevičius.

Mero teigimu, šiemet biudžetas patvirtintas taip vieningai dėl to, jog Savivaldybės administracijos darbuotojai dirba vis labiau kvalifikuotai, biudžeto projektas buvo aktyviai svarstomas visų komitetų, todėl Taryboje daug diskusijų jau nebekilo.

Pajamos - dešimtadaliu didesnės

Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto pajamos išauga 10 proc. - nuo 203 mln. 144 tūkst. 100 litų pajamų, patvirtintų pernai, iki 225 mln. 528 tūkst. 300 litų. Tiesa, 2004-ųjų pabaigoje, po dukart vykusio biudžeto didinimo, jis buvo išaugęs net iki 227 mln. litų.

Pasak R. Taraškevičiaus, pajamos šiemet auga ne tik dėl padidėjusių mokesčių, bet ir dėl pasikeitusios skaičiavimo metodikos.

11 proc. didėja asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti.

Didžiausia asignavimų dalis šiemet, kaip ir pernai, tenka švietimo funkcijai - 58,4 proc. arba 131 mln. 745 tūkst. 100 litų. Palyginti su praėjusiais metais, šiai funkcijai skiriama beveik 10 mln. daugiau, nors procentais ši suma pernai buvo didesnė - 60,1 proc.

Anot Finansų skyriaus vedėjos Aldonos Špučienės, nors mažėja moksleivių, tačiau didėja vadinamojo mokinio krepšelio finansavimas. Viena iš jo augimo priežasčių yra ir tai, kad šiemet pirmąsyk į mokinio krepšelį bus įskaitomos ir Pedagoginės psichologinės tarnybos teikiamai pagalbai skirtos lėšos.

Šiemet išaugo asignavimai ir socialinei apsaugai - nuo 15,8 proc. iki 17,3 proc. bei aplinkos apsaugai - nuo 3,5 proc. iki 5,9 proc.

Pajudės uždelsti darbai

Šių metų biudžete investicijoms iš Savivaldybės surenkamų pajamų skirta 3 mln. 271 tūkst. 500 litų daugiau nei praėjusiais metais. Iš viso šiai programai skiriama 6 mln. 690 tūkst. 700 litų. Lėšas numatoma panaudoti gatvių rekonstrukcijai, vandentiekio ir kanalizacijos tinklams statyti, aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti, įstaigų materialinei bazei gerinti.

Investiciniams projektams finansuoti planuojama gauti lėšų iš kitų šaltinių. Šiaurinio išvažiavimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tęsinio antro ir trečio etapo darbams finansuoti ketinama gauti 11,5 mln. litų iš Susisiekimo ministerijos, o dar apie 9 mln. litų iš minėtos ministerijos turėtų būti skiriama ištisinėms kelių dangoms tiesti, keliams projektuoti ir gatvėms rekonstruoti. Kūno kultūros ir sporto departamentas sporto ir švietimo įstaigų pastatų rekonstrukcijai skirs apie 0,6 mln. litų.

Anot Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, šiemet pajudės miestui gyvybiškai svarbūs darbai, apie kurių būtinumą buvo kalbėta daug metų. Tai - naujo tilto per Danės upę statyba, sporto arenos projektavimas, tramvajaus linijos statybos galimybių studija. Šiems darbams lėšos bus skiriamos iš miesto biudžeto.

Lietuvos Vyriausybė taip pat skirs lėšų morgui išplėsti bei klaipėdiečiams iškeldinti iš miesto plėtrai skirtos teritorijos. VšĮ Klaipėdos ligoninės patologinės anatomijos skyriui išplėsti iš Valstybės investicijų programos skirta 700 tūkst. litų, o Lypkių ir Švepelių gyventojams iškeldinti iš valstybės biudžeto - 1 mln. litų.

Pasak valdančiosios frakcijos pirmininko Povilo Vasiliausko, šių metų prioritetai yra susisiekimo, turizmo, rekreacijos ir sporto infrastruktūros plėtojimas bei socialinės aplinkos gerinimas.

Skirstys viršplanines pajamas

Nepaisant to, kad 2005 metų miesto biudžetas buvo patvirtintas vieningai, kai kurie jo trūkumai Tarybos narių neliko nepastebėti.

Miesto merui bei Tarybai pateiktame pareiškime Liberalų demokratų frakcijos atstovai Vytautas Valevičius ir Vilius Vizbaras teigė, jog valdančioji koalicija per mažai dėmesio biudžeto projekte skyrė tautinėms bendrijoms, paprastų miesto gyventojų poreikiams, jų sveikatos bei socialinių ir kultūrinių problemų sprendimui.

"Visi piktinamės gatvių duobėmis žiemą ir nenuvalytais bei nenušienautais plotais šiltuoju metų laiku. Tačiau iš reikiamų 2005 metams 2,5 mln. litų gatvių dangų duobių remontui šiame biudžete skirta tik 160 tūkst. litų. Taip pat ir su gatvių bei šaligatvių valymu - iš miestui prižiūrėti reikiamų 7 mln. litų skiriama truputį daugiau nei pusė sumos - 4 mln. 184 tūkst. 300 litų. Tokia situacija - nepakenčiama", - sakė V. Vizbaras.

Opozicijos atstovai taip pat piktinosi lėšų stoka baigiamiesiems miesto istorijos muziejaus darbams, miesto šventei, V. Čepinskio programos rėmimui bei Pirminės sveikatos priežiūros centro rekonstrukcijos projektavimui.

Tačiau, pasak J. Simonavičiūtės, dar tebėra nepaskirstyta apie 17 mln. litų pernai gautų viršplaninių lėšų. Jos bus skirstomos vasario mėnesį sritims, kurioms finansavimas pasirodys per menkas. Skirstyti ketinama ir dar apie 2 mln. litų apyvartinių lėšų.

Iš minėtų papildomų pajamų ketinama skirti Švietimo tarybos prašomų pinigų mokslo įstaigoms pasirengti naujiems mokslo metams, pačių įstaigų renovacijai ir pan.

Anot Socialdemokratų frakcijos pirmininko Valdemaro Anužio, miestas beveik nevykdo būsto bei daugiabučių kiemų pertvarkymo programų. Jo teigimu, šių metų biudžetas yra deficitinis, nes jį gelbsti lėšos, kurios nėra nuolatinės ir prognozuojamos.

Vis dėlto, anot R. Taraškevičiaus, biudžetas anaiptol nėra deficitinis - tam, kad būtų patenkinti maksimalūs poreikiai, reikia 260 mln. litų, o šiemetinis biudžetas jau gana arti šių skaičių. Pasak miesto mero, biudžetas šiemet parengtas gana kvalifikuotai, nes Tarybos nariai pareiškė pastabų tik dėl vienos kitos programos finansavimo.

Giedrė NORVILAITĖ