Žurnalistinis tyrimas
Po geros savaitės prasidėsiančios Turino žiemos olimpinės žaidynės - jau ketvirtosios, kuriose dalyvaus nepriklausomos Lietuvos sportininkai.
Žinia, be dailiojo čiuožimo poros, likę 5 sportininkai taikosi tik į 30-70 vietas, tačiau tokiais "pasiekimais" Lietuva didžiuosis dar ilgai - solidesnė parama šalies žiemos sportui žadama negreit.
Praėjusios savaitės viduryje vyko Lietuvos sportininkų delegacijos išlydėtuvės, tačiau lydėti beveik nebuvo ko - iš olimpiečių šiame renginyje dalyvavo tik dailiojo čiuožimo pora, nes kitų sportininkų nebuvo šalyje. Jie tuo metu treniravosi užsienyje.
Suprantama, mūsų šalyje veikia tik kelios žiemos šakų bazės, tačiau ir šios vos gyvuoja. Ignalinoje, Vilniuje bei Birštone įkurti slidinėjimo centrai, keliuose Lietuvos miestuose - ledo arenos. Pastarosiose įmanoma kultivuoti ne vieną olimpinę sporto šaką, tačiau jos dažniausiai priklauso verslininkams, kurių privatūs interesai užgožia sportinius.
Ne išimtis ir Klaipėda. Vienintelė vieta, galinti tapti miesto žiemos sporto šakų centru, - prieš keletą metų Šilutės plente atgaivinta ledo arena, kurioje iki šiol treniravosi vaikų ledo ritulio komanda, dailiojo čiuožimo atstovai.
Specialistai uostamiestyje užsimojo kurti dar dviejų olimpinių sporto šakų - kerlingo ir greitojo čiuožimo treniruočių grupes, tačiau šie užmojai gali ir neišsipildyti.
Vizija - utopija
Dar 2002-aisiais Klaipėdos 750-ies metų jubiliejaus proga skelbtame abiturientų rašinių konkurso "Uostamiestis po 50 metų: šalies sostinė ar dykvietė?" vienas dalyvių rašė, kad miestas turės didžiulę ledo areną ir stiprią ledo ritulio komandą.
Tuomet moksleivio vizijos buvo priskirtos prie optimistinių, tačiau žvelgiant į dabartinę padėtį norisi galvoti priešingai. Didžiuliai ledo rūmai - graži utopija, o Klaipėdos ledo ritulio komanda - ant išnykimo slenksčio.
Devintajame dešimtmetyje respublikos pirmenybėse nepralenkiama buvo Klaipėdos "Baltijos" ledo ritulio komanda, tačiau jos epocha baigėsi Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Atgaivinus ledo areną, per 3 metus susiformavo ateities komanda.
Kai Šilutės plente esančią ledo areną atgaivino verslininkas Antanas Sadauskas, ateities miesto komanda - 8-9 metų vaikai džiaugėsi galėdami čia treniruotis keliskart per savaitę ir mokėti gana nedidelį mėnesinį mokestį. Prie klaipėdiečių prisijungė bendraamžiai iš Kretingos - iš viso grupėje buvo apie 30 vaikų. Tačiau jų treniruotės jau baigtos.
Dabar arenoje ritulį lazdomis varinėja dvi komandos - veteranų bei klubo "Gintarinė pačiūža" ekipa, kuri nors ir šiandien gali mesti iššūkį stipriausioms šalies komandoms.
Tačiau šio gilias tradicijas uostamiestyje turinčio žaidimo, kaip ir kitų žiemos sporto šakų, mėgėjų šviesi ateitis toli gražu nelaukia. Vaikai jau kelias savaites nesitreniruoja, nes, pasak areną valdančio verslininko, šie užsiėmimai tapo nuostolingi. Neužtikrintai jaučiasi ir veteranų bei "Gintarinės pačiūžos" komandos.
Džiaugiasi šalčiu
Susirūpinę mėgstamo vaikų žaidimo egzistensija, į redakciją kreipėsi tėvai, treneriai ir šiaip ledo ritulio mėgėjai.
Baimindamiesi, kad arenos Klaipėdoje gali nebelikti, jaunųjų ledo ritulininkų tėvų bendruomenė bei šios sporto šakos entuziastai prašys pagalbos iš miesto valdžios. Kartu su prašymu padėti išsaugoti areną rengiamasi įteikti ir gyventojų, kurie palaiko sportininkų idėją, parašus.
"Užtektų kelių treniruočių per savaitę ir pasamdyti du trenerius", - sako Mindaugas Karakauskas, kurio sūnus žaidžia ledo ritulį. Jam pritaria ir treneris Jurijus Merkutovas.
Anot jų, brangiai kainuojančių aprangų bei inventoriaus nereikalaujama - tėvai savo atžaloms jas nuperka iš savo kišenės. Kelionėms į neoficialias varžybas lėšų taip pat surandama.
Pašnekovai džiaugėsi Lietuvą sukausčiusiais šalčiais, kurie sportininkams padarė paslaugą.
"Užšalo visos balos, lauke treniruojamės", - sako jie.
Paklausus ar uostamiesčio ledo ritulininkai pajėgūs konkuruoti su kitomis šalies komandomis, svečiai ilgai negalvodami sako "taip".
"Žaidžiame ne tik su Lietuvos, bet ir su Kaliningrado bei Latvijos komandomis, tačiau neoficialiai, nes čempionate dėl lėšų stygiaus dalyvauti negalime. Dabartinė Klaipėdos komanda - kietas riešutėlis", - sako jie.
Valdžia pritartų
Tam, kad ir vilkas pasisotintų, ir avis sveika liktų, per metus reikia 150 tūkst. litų. Verslininko A. Sadausko skaičiavimais, už šią sumą ištisus metus ledo arenoje galėtų treniruotis dar daugiau vaikų nei iki šiol, o arena nepatirtų nuostolių.
Jis sako šiuo metu negalintis tiek pinigų skirti jauniesiems sportininkams. Verslininko nuomone, kuriai pritaria treneriai bei vaikų tėvai, ateities sportininkų karta bent iš dalies turėtų rūpintis valdžia.
Tuo tarpu Klaipėdos valdžia, anot A. Sadausko, kaip paramą traktuoja faktą, kad su juo sudaryta ne nuomos, o panaudos sutartis.
Kita vertus, sportininkai baiminasi, kad ledo arenos apskritai gali nelikti, nes A. Sadauskas esą ruošiasi joje įrengti teniso kortus.
Entuziastus ramina Klaipėdos sporto centro direktorius Rimantas Vitkus. Jo teigimu, arenos, į kurią investuota jau ne vienas šimtas tūkstančių litų, griauti nesiruošiama.
"Jeigu tikrai yra norinčiųjų sportuoti, ieškosime išeities", - sako sporto centro vadovas.
Idėjai pritaria ir Savivaldybės administracijos atstovai. Tačiau, pasak jų, reikia padirbėti ir patiems sportininkams.
"Visų pirma reikia įkurti klubą, veikiantį visuomeniniais pagrindais, surinkti komandą, trenerius, parodyti, kaip jie žaidžia. Mes - už naujas sporto šakas, už ledo ritulį - taip pat, paremtumėme", - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vadovas Irenijus Zaleckis.
Parama - negreit
Praėjusią savaitę uostamiestyje lankęsis Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Algirdas Raslanas domėjosi miesto sporto bazių būkle ir uostamiesčio merui žadėjo paramą statant ar remontuojant įvairius objektus.
Tačiau beveik valandą trukusio pokalbio metu nė žodeliu neužsiminta apie žiemos sportą.
"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, kodėl ši sritis aplenkta, A. Raslanas dienraščiui teigė, kad žiemos sporto šakų mėgėjai solidesnės paramos vykdant 2007-2013 metų strateginį Vyriausybės plėtros planą gali nesitikėti.
"Pirmiausiai reikia paremti prioritetines sporto šakas, o žiemos sporto šakos tarp jų nepatenka", - sakė jis.
KKSD vadovo teigimu, šios sporto šakos - labai brangios, o jaunus, perspektyvius sportininkus labiau verta siųsti treniruotis į užsienį.
Anot jo, žiemos sportui vietos turėtų atsirasti kitame strategijos etape - taigi tik po 2013-ųjų. Kaip bus iki tol, niekas nežino - gal sportininkai ir toliau treniruosis užsienyje, ilgainiui ten pasiliks, o vieną dieną paaiškės, kad mūsų šalyje sportininkų visiškai nebeliko.
RYTOJ SKAITYKITE:
* Broliai latviai seniai aplenkė Lietuvą
* Lietuvos pirmenybės - užsienyje
* Olimpiečiai netiki šviesesne ateitimi
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą