Gėlė, gyvenanti dešimtmečius
Krūminis bijūnas – tikras ilgaamžis tarp dekoratyvinių krūmų ir daugiamečių gėlių. Vienoje vietoje jis gali augti 50 metų ir ilgiau, pamažu virsdamas galingu, plečiamu krūmu su sumedėjusiais ūgliais. Bėgant metams žydėjimas tampa tik gausesnis, ypač jei laikomasi pagrindinių priežiūros taisyklių.
Pagrindinis augalo pasididžiavimas – stambūs žiedai, kurių skersmuo siekia 20-25 cm. Jie būna pilnaviduriai, pusiau pilnaviduriai arba paprasti, savo forma primenantys rožes arba lotosus. Spalvų paletė apima baltus, kreminius, rožinius, avietinius ir tamsiai bordo atspalvius su aksominiu švytėjimu.
„Krūminis bijūnas vertinamas ne tik dėl žiedų dydžio, bet ir dėl dekoratyvumo stabilumo. Tai kultūra tiems, kurie galvoja dešimtmečius į priekį ir nori sode matyti tvarią struktūrą, o ne sezoninį eksperimentą“, – teigia kraštovaizdžio specialistai.
Krūminis bijūnas vertinamas ir dėl savo atsparumo. Jis gerai pakelia šalčius bei sausros periodus, retai nukenčia nuo ligų ar kenkėjų, o tai jį palankiai išskiria iš daugelio kitų žydinčių augalų.
Minimumas priežiūros – maksimalus rezultatas
Priešingai nei reiklios gėlynų gėlės, šis krūmas nereikalauja nuolatinio tręšimo ar sudėtingo genėjimo. Suaugę egzemplioriai paprastai žiemoja be dangalų, papildoma apsauga reikalinga tik jauniems sodinukams pirmaisiais metais po pasodinimo. Visgi verta atkreipti dėmesį į apsaugą nuo didelių šalčių – klaidos šaltuoju sezonu gali turėti įtakos krūmo formai.
Stabiliam žydėjimui svarbu parinkti tinkamą vietą. Bijūnas teikia pirmenybę saulėtoms vietoms, apsaugotoms nuo stipraus vėjo. Dirva turi būti derlinga ir gerai drenuota: vandens stagnaciją jis pakelia blogiau nei laikiną sausrą. Pagrindinė klaida – sodinimas į sunkią, per drėgną dirvą be drenažo. Net ir nereiklūs augalai neatlaiko nuolatinio drėgmės pertekliaus prie šaknų.
Kur krūminis bijūnas atrodo efektyviausiai?
Šis krūmas organiškai įsilieja tiek į klasikinį sodą su rožynais, tiek į šiuolaikinį kraštovaizdį. Jį galima sodinti kaip soliterą vejoje arba derinti su spygliuočiais augalais, melsvėmis bei melsvynais. Dėl įspūdingo žiedų dydžio ir tankios lapijos jis tampa sklypo akcentu. Net pasibaigus žydėjimui, krūmas išlaiko tvarkingą formą ir dekoratyvumą.
Krūminio ir žolinio bijūno palyginimas
Nors abu variantai populiarūs, tarp jų yra esminių skirtumų:
Struktūra: Krūminis bijūnas formuoja sumedėjusius ūglius, kurie išlieka žiemą, o žolinio bijūno antžeminė dalis nunyksta.
Žiedai: Krūminio bijūno žiedai dažnai yra didesni ir pasirodo anksčiau.
Priežiūra: Žolinės veislės paprastai plečiasi greičiau, tačiau jas reikia periodiškai dalinti.
Pasirinkimas priklauso nuo tikslų: ilgalaikiam akcentui tinka krūminis bijūnas, o kombinuotiems gėlynams – žolinis.
Patarimai sodinimui
Parinkite saulėtą vietą su lengva apsauga nuo vėjo.
Paruoškite duobę su drenažo sluoksniu iš skaldos ar keramzito.
Naudokite purią, derlingą dirvą.
Po pasodinimo saikingai palaistykite ir pamulčiuokite aplink kamieną.
Teisinga pradžia užtikrins stabilų žydėjimą ilgiems metams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą