Penktadienį ir šeštadienį Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime laukiama istorinės sėkmės, garantuosiančios Lietuvai didžiausią saugumą nuo nepriklausomybės atkūrimo, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Po susitikimo Velse grėsmės, deja, nesumažėjo, todėl dabar pats laikas pereiti nuo papildomų saugumo priemonių prie atgrasymo realiais kariniais pajėgumais. Varšuvoje mes tikimės, kad pirmą kartą bus patvirtintos konkrečios karinės kolektyvinės gynybos priemonės, kurios atgrasytų Rusiją nuo kėsinimosi į mūsų regioną. Kalbame apie priemones su realiais kariniais pajėgumais - kariais ir ginkluote bei aiškiu veiksmų koordinavimu", - interviu LRT radijui sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė teigė turinti mintyje patvirtintus sprendimus dėl nuolatinių daugianacionalinių sąjungininkų batalionų kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje bei pareikštą paramą Rumunijos ir Bulgarijos daugianacionalinės brigados kūrimui.
Taip pat, šalies vadovės teigimu, galutinai turės būti apsispręsta dėl to, kurios šalys vadovaus tiems batalionams kiekvienoje šalyje.
"Mūsų atžvilgiu apsispręsta, kad batalionui vadovaus Vokietija, bet labai didelė tikimybė, ir mes to siekiame, kad dalyvautų kuo daugiau šalių, todėl tikimės ir Beniliukso, ir kai kurių Skandinavijos šalių dalyvavimo mūsų batalione", - teigė D. Grybauskaitė.
Prezidentė prasitarė, kad regione, "greičiausiai netoli mūsų sienos", bus brigados dydžio karinis junginys.
"Todėl, esant būtinybei, visas regionas turės dar papildomai apie tris keturis tūkstančius karių reikalingos pagalbos iš tarptautinės brigados dydžio karinio junginio", - teigė D. Grybauskaitė,
Pasak šalies vadovės, taip pat tikimasi sprendimų dėl to, kaip apsaugoti Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos, tai yra, kad NATO pastiprinimas negalėtų būti blokuojamas iš Rusijos pusės.
Tikimasi, kad "netoli mūsų sienos" atsiras raketinės ir oro gynybos sistema.
"Jau yra Rumunijoje ir mes tikimės, kad greitai bus užbaigta ir Lenkijoje. Tai reiškia, kad ir mūsų regionas - Lietuva, Latvija, Estija - taip pat bus apgintas nuo oro grėsmių", - sakė D. Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, laukiama sprendimų dėl išankstinės karinės įrangos dislokavimo mūsų regione, taip pat ir Lietuvoje, kad gynybos planai būtų nuolat atnaujinami ir testuojami pratybose.
Prezidentės teigimu, Aljansas sieks paspartinti sprendimų priėmimo mechanizmą, kad "greitojo reagavimo pajėgų panaudojimą spręstų ne kaip dabar Šiaurės Atlanto taryba, o tai darytų NATO karinių pajėgų vadas Europoje".
Tikimasi NATO pajėgų stiprinimo ir Juodojoje jūroje.
"Jeigu viso to pavyktų pasiekti, o aš to labai tikiuosi, nes kai taip kalbu, vadinasi, jau turiu preliminarią informaciją, kad tai labai realu, - tai bus istorinė sėkmė, garantuojanti mūsų šaliai ir mūsų žmonėms didžiausią saugumą, kokį tik kada nors turėjome po savo nepriklausomybės paskelbimo", - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė nemano, kad tam gali sukliudyti po referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje susidariusi kebli vidinė politinė situacija Jungtinėje Karalystėje (JK). Esą atvirkščiai - JK kartu su Vokietija gali tapti vienomis iš pagrindinių žaidėjų NATO Europoje. "Tendencijos yra tokios, kad Jungtinėse Valstijose, koks bebūtų prezidento rinkimų rezultatas, strateginiai tikslai vis tiek bus ne Europoje, vis daugiau reikės pačiai Europai imtis saugumo užtikrinimo. Todėl JK kartu su Vokietija čia bus vienos pagrindinių žaidėjų NATO. Manyčiau, kad kompensuojant galbūt besilpnėjančius ryšius su Europa, JK tikrai intensyvins ir stiprins ryšius NATO lygmeniu", - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė priminė, kad JK dalyvauja oro policijos misijoje Estijoje, taip pat vadovaus batalionui Estijoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą