Savaitės tema
Pajūrio politikai pirmą kartą per šią Seimo kadenciją nusimetė skirtingus partinius rūbus ir vieningu kumščiu ėmė belstis į centrinės valdžios sąžinę dėl Klaipėdą diskriminuojančio kitų metų biudžeto.
Jei Vyriausybės klerkai tik šypsosis ir baksnos į savo prognozių primargintus dokumentus, uostamiestį gali ištikti investicijų krizė bei milijonus litų siekiantys įsiskolinimai kreditoriams.
Mojuodami 2006-ųjų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektu "Vakarų ekspreso" kalbinti politikai prognozavo gerai dirbančių savivaldybių laidotuves bei grįžimą prie liūdnos atminties socializmo apraiškų.
Parodė nagus
Seime pradėjus svarstyti kitų metų Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą kol kas tik dvi - Klaipėdos miesto ir Neringos - savivaldybės parodė užsiaugintus nagus ir ėmė draskyti centrinei valdžiai akis.
Spalio viduryje uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius atstovaujamosios valdžios atstovams išreiškė principingą poziciją, kad kitų metų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto rodikliai diskriminuoja uostamiesčio gyventojus kitų savivaldybių gyventojų atžvilgiu.
Mat kai vykdomosios valdžios kabinetuose nusprendžiama, kiek Klaipėda turėtų gauti pajamų, kur jai reikia duoti pinigų, o kur - ne, raginama forsuoti parduodant vertingus žemės sklypus, ministerijų klerkai net nesistengia įsiklausyti į pačių Klaipėdos vadovų prognozes ir vertinimus.
Mero poziciją po susitikimo parlamente perėmė ir pajūryje išrinkti Seimo nariai, kurie nusprendė nesivaikyti trumpalaikio populiarumo bandant spręsti problemas individualiai ir veikia išvien - ilgai ir skambiai deklaruota neformali klaipėdiečių frakcija galų gale ėmė funkcionuoti.
Kelia pajamų kartelę
Paskutinė vinis į gerai dirbančių didžiųjų miestų savivaldybių karstus esą bus įkalta patvirtinus naująją Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo redakciją.
Iki šiol savivaldybėms buvo nubrėžta 7 proc. pajamų augimo riba, o pagal naująją tvarką šis riba šoktels iki 19 proc. - kitą savivaldybių uždirbtų pinigų dalį teks atiduoti centrinei valdžiai perskirstymui.
Lietuvoje yra 7 savivaldybės-donorės, kurios uždirbtais pinigais šeria kitas 53 savivaldybes. Prieš Seimui teikiant svarstyti minėtą įstatymo projektą Lietuvos savivaldybių asociacijoje dėl jo buvo balsuojama - Klaipėdos miesto meras, kaip ir kitų donorių vadovai, pasisakė prieš 19 proc. pajamų ribą, o dauguma miestų ir rajonų - už.
Esą tokia situacija puikiausiai atspindi ir viso 2006-ųjų biudžeto specifiką - šis daugiausiai bus orientuotas į socialinę sritį, didės išlaikytinių armija, milžiniškos lėšos bus skiriamos žemės ūkiui bei valstybės valdymo aparato plėtimui.
"Vakarų ekspreso" kalbinti parlamento opozicijos atstovai vienareikšmiškai neigiamai vertino tokią valdžios politiką ir teigė, kad blogai dirbančios savivaldybės dėl dirbtinai pakeltos pajamų ribos esą turės progos tinginiauti - vis viena jas pamaitins didieji miestai.
Parlamento pozicija laikosi savo nuomonės - reikia išlyginti socialinę diferenciaciją šalyje, o didmiesčių savivaldybės tepasidžiaugia, kad dabar joms bus leista pasilikti 19, o ne 7 proc. pelno.
Tačiau tų nelemtų 19 proc. politika gali išryškinti ir povandenines artėjančių savivaldybių rinkimų politikos sroves.
Auginamas geradarys
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario Raimundo Palaičio įsitikinimu, Vyriausybė apiplėšinėja gerai dirbančias savivaldybes ir, naudodamasi šalies ūkio augimu, planuoja, kad į valstybės kasą ženkliai daugiau nei pernai uždirbusios savivaldybės kitais metais privalės grąžinti 203 milijonus litų.
"Apmaudu, kad centrinė valdžia savivaldybių atžvilgiu ir toliau taiko begėdišką taktiką - kuo geriau dirbi, tuo daugiau gauni, kuo daugiau gauni, tuo daugiau iš tavęs reikia atimti. Kitais metais Vyriausybė nori sumušti "legalaus apiplėšinėjimo" rekordą - iš savivaldybių žadama atimti beveik 7 kartus daugiau pinigų, nei šiemet", - teigė R. Palaitis.
"Vakarų ekspresui" jis teigė, kad tokia situacija esą neskatina vietinę valdžią geriau dirbti ir kitų metų savivaldybių biudžeto politikoje įžvelgė slaptų Vyriausybės kėslų.
"Artėjant rinkimams uždirbti pinigai liks ne savivaldybėse, o nuplauks į centrinės valdžios kišenę. Todėl atsiras gerasis dėdė, kuris kam norės, tam ir duos pinigų. Kai žmonėms reikės balsuoti savivaldybių rinkimuose, rinkėjai gali atsiminti ne Klaipėdos valdžios darbus, o to gerojo dėdės, kuris juos palepins. Taip gana gudriai bus bandoma nutiesti kelią į municipalinę valdžią tiems, kurie dabar jos neturi, pavyzdžiui, Darbo partijos atstovams", - svarstė parlamentaras.
R. Palaitis priminė, kad 2003-aisiais iš savo biudžeto į valstybės kasą gerai dirbusios savivaldybės įnešė 25,6 mln. litų, 2004 metais - 5,231 mln. litų, o šiemet - 32,5 mln. litų.
Atsižvelgdamas į tokią savivaldybių "auklėjimo" priemonę pajūryje išrinktas parlamentaras buvo įregistravęs įstatymo pataisas, kurios neva būtų leidusios sustabdyti Vyriausybės "lupikavimą", tačiau ministrų kabinetas neseniai įvykusiame posėdyje pataisas atmetė.
Akiratyje - teismas
19 proc. pajamų augimo ribos įstatymą kaip savivaldybių laidotuves įvertino Seimo Ekonomikos komiteto narys Eligijus Masiulis, kuris svarsto galimybę dėl to kreiptis ir į Konstitucinį Teismą.
"Ilgai ir garsiai yra kalbama, kaip reikėtų užtikrinti didesnį savivaldybių savarankiškumą bei teises, o minėtas valdžios žygis su 19 proc. rodo, kad yra siekiama kuo labiau savivaldybes reguliuoti iš centrinės valdžios. Tokie norai tik didėja. Tačiau Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad kišimasis į savivaldybių biudžetą, jį nepamatuotai "karpant" gali būti vertinamas kaip valdžių padalijimo principo pažeidimas", - mūsų dienraščiui sakė klaipėdietis.
Seimo opozicijos atstovų galvose jau senokai bręsta ir dar vienas ryžtingas planas - įsteigti atskirą 7 savivaldybių-donorių, arba didžiųjų savivaldybių asociaciją.
"Mažosios bei pajamų plano neįgyvendinančios savivaldybės turi būti dotuojamos iš centrinės valdžios, o ne iš didžiųjų savivaldybių biudžeto. Juk, pavyzdžiui, ar Klaipėdos miesto savivaldybė bus suinteresuota, kad jos valdomos bendrovės gerai dirbtų, didėtų dividentai, jei gautos pajamos vis viena bus atimtos?", - klausė parlamentaras.
Kalbėdamas apie Klaipėdą antrą kadenciją Seime dirbantis E. Masiulis teigė, kad uostamiestis esą niekada neturėjo užnugario Vyriausybės koridoriuose, todėl į šį miestą neva žiūrima "kaip ne visai į savo kraštą".
"Mane labiausiai piktina, kai valdžios vyrai nuolat skalambija apie didžiules investicijas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir šiuos rodiklius priskiria uostamiesčio savivaldybės rodikliams. Absurdas! Akių dūmimas, nes uostas - valstybinis. Tuomet reikėtų garsiai kalbėti ir apie milžiniškas investicijas į Visagino savivaldybę, nes ten yra atominė elektrinė", - piktinosi Seimo narys.
Socialinis teisingumas
Seimo valdančiosios daugumos atstovai "Vakarų ekspresui" pripažino, kad įdiegta savivaldybių pajamų augimo riba jau senokai yra tapusi rykšte, kurią laiko politiniai oponentai.
Anot Darbo partijos atstovo parlamentaro Antano Boso, dabar neva savivaldybės turėtų tik pasidžiaugti, kad savo reikmėms gali daugiau procentų pelno pasilikti.
"Reikia suprasti, kad kol kas yra būtina dotuoti tas savivaldybes, kurios nesurenka prognozuojamų pajamų, turi būti taikomas socialinis teisingumas. Užtenka apsilankyti Skuode arba Akmenėje, ir susidarysite nuomonę, ar šių savivaldybių gyventojams reikia pagalbos, ar ne. Socialinis atotrūkis privalo būti mažinamas", - "Vakarų ekspresui" sakė politikas.
Pasak socialliberalo Vaclavo Stankevičiaus, realybė yra tokia, kokia yra.
"Tačiau praktika, kai didžiosios savivaldybės išlaiko mažąsias, nėra amžina. Vyriausybė turi sudariusi programas, planus", - sakė parlamentaras.
Socialdemokratė Irena Šiaulienė atkirto, kad visada kyla problemų politikoje, kurioje vieniems gerai, kitiems - blogai.
Ruošiamas buldozeris
Valdžią kritikuojanti parlamento opozicija įsitikinusi, kad savivaldybėms apskritai reikėtų panaikinti bet kokias pajamų augimo ribas ir leisti užsidirbti.
"Juk savivaldybės tvarko tik trečdalį savo biudžeto. Keista girdėti valdančiųjų argumentus, nes mes nuolat akcentuojame rinkos ekonomiką, o jie uždeda "stogą" savivaldybėms. Ypač - Klaipėdai, kuri yra labai palankus miestas investicijų atžvilgiu, todėl iš jo daugiausiai ir atimama. Uostamiestis triskart daugiau uždirba valstybei, nei iš jos gauna", - kritikavo buvęs ilgametis Klaipėdos Tarybos narys, dabar - parlamentaras Vytautas Čepas.
Jis įžvelgė tendenciją, kad dabartinė valdančioji dauguma esą negali atsiplėšti nuo komandinio žaidimo taisyklių, siekia braižyti ribas, nurodinėti.
"Man tai primena 1970-uosius, kai per Tarybų Sąjungą prariedėjo socializmo buldozeris, kuris šalį nuvarė į skurdą. Jei valdžia nepakeis savo požiūrio, ne tik Klaipėdą, bet ir kitus miestus gali ištikti stagnacija, mažės investicijos, bus grįžtama prie socialistinių metodų ir žmonės gyvens skurdžiau", - juodomis spalvomis Lietuvos politinį dangų piešė V. Čepas.
Poryt skaitykite:
* Klaipėdos politikai varo finansų ministrą į kampą
* Vyriausybės klerkams uostamiestis - kaip pešiojama višta
* Kiek pinigų ir kurioms sritims ketina "pramušti" pajūrio seimūnai
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą