Michailas Toršinas Klaipėda nenusivylė.

Lapkričio dvidešimtąją sukanka lygiai metai nuo tos dienos, kai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis savo parašu patvirtino, kad Michailas Toršinas paskirtas Rusijos Federacijos generaliniu konsulu Klaipėdoje. Sukakties proga generalinis konsulas sutiko pasidalinti mintimis apie darbą ir gyvenimą Klaipėdoje.

- Lygiai prieš metus, kai jūsų pasiteiravome, ar po darbo Kuboje bei Maskvoje, kur teko nardyti didžiosios politikos vandenyse, jums nebus ankšta Klaipėdoje, atsakėte, kad nėra didžiosios ir mažosios politikos. Ar po metų darbo mūsų mieste tebesilaikote tos pačios nuomonės?

- Galiu pakartoti tą patį ir pridėti, kad vadinamoji mažoji politika turi įtakos didžiajai. Vienu didžiausių savo indėlių į didžiąją politiką laikau tai, kad Rusija sugebėjo susitarti su Europos Sąjunga dėl supaprastinto vizų režimo Rusijos piliečiams, vykstantiems į Kaliningrado sritį ir iš jos. Tokio vizų režimo idėją aš nekart siūliau Lietuvos URM pareigūnams bei aukščiausiems šalies vadovams.
Pasiūlymas paremtas Kubos praktika. Anuo metu kai kurios šalys draudė savo piliečiams vykti į Kubą, tad noras atostogauti Ernesto Hemingvėjaus pamėgtoje šalyje galėjo daug kainuoti: atvykusiems be specialaus leidimo grėsė nemalonumai. Tad turistai dažnai darydavo taip: nuvyksta, tarkim, į kokią Lotynų Amerikos šalį, o jau iš ten - Kubon, kur aerouoste jiems į pasus būdavo įdedami specialūs atvykimo ir išvykimo dokumentai su nurodytais vardu, pavarde, tėvavardžiu, paso numeriu, atvykimo tikslu bei vieta, iš kur pilietis atvyko. Kubos pasieniečiai abiejuose dokumento lapuose pažymėdavo atvykimo datą ir pirmąjį lapą paimdavo. Amerikietis turėdavo teisę poilsiauti Kuboje iki trijų mėnesių. Jam išvykstant pasieniečiai paimdavo antrąjį dokumento lapą - ir visa kontrolė. Tad ką čia dar naujo ir sudėtingo išradinėti? Ir labai džiugu, kad Rusijos ir Europos Sąjungos vadovai galiausiai nusprendė, kad ir Kaliningrado atveju galima taikyti supaprastintą vizų režimą.

- Ar nemanote, kad tokių dokumentų išdavimui vis dėlto derėtų plėsti Rusijos atstovybių Lietuvoje ir Lietuvos atstovybių Rusijoje tinklą?

- Manau, kad su šia užduotimi puikiausiai susitvarkytų pasieniečiai. Kraštutiniu atveju galimas ir kitas variantas - tokius dokumentus išduoti vykstantiems per Lietuvą kartu su bilietu. Juk bet kokiu atveju kertant sieną tiek pasieniečiai, tiek muitininkai tikrina visus atvykstančiuosius. O dėl galimo tokių dokumentų klastojimo - juk ir valiutą sugebama padirbinėti...

- Kokius per metus įvykusius pokyčius Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo politikoje laikote svarbiausiais?

- Labai svarbu, kad toliau stiprėja ekonominiai ir prekybiniai Vakarų Lietuvos ir Rusijos, ypač Kaliningrado srities, ryšiai. Džiugu, kad uosto krovos kompanijos didina bendradarbiavimo su Rusija apimtis. Galima pasidžiaugti ir tuo, kad Kaliningrado sritin žengia vidutinio verslo atstovai, - mano žiniomis, šioje Rusijos srityje veikia šimtas Lietuvos objektų. Norėdami, kad tokie ryšiai ir toliau sėkmingai plėstųsi, gruodžio 11 dieną surengsime Klaipėdos ir Tauragės apskričių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovų susitikimą su Kaliningrado srities prekybos ir pramonės rūmų atstovais, kuriame bus svarstoma Kaliningrado srities vystymosi programa iki 2010 metų bei galimas Lietuvos verslininkų indėlis į šią programą.
Dar vienas labai svarbus momentas - atsižvelgiant į tai, kad Rusijoje pagaliau jaučiamas ekonominis pakilimas,- mes galime finansiškai remti karo veteranus, padėti mokykloms, kuriose dėstoma rusų kalba - šiais metais perdavėme 5 tonas vadovėlių gimtąja kalba. Dešimt studentų klaipėdiečių, studijuojančių aukštosiose mokyklose, gauna Maskvos mero Jurijaus Lužkovo stipendiją. Ši stipendija mokama jau antrus metus, jos užtenka susimokėti už mokslą ir dar 50 dolerių lieka pragyvenimui. Septyni studentai turi galimybę nemokamai studijuoti Rusijoje.
Norėčiau pabrėžti ir tai, kad Rusija jau pervedė milijoną litų karių kapinėms Vakarų Lietuvoje sutvarkyti. Dalį kapinių jau sutvarkėme, darbuosimės toliau.
Man regisi, kad pastaruoju metu tvirtėja geri, kaimyniški Rusijos ir Lietuvos santykiai - o tai yra svarbiausia.

- Kokius verslo, kultūros bei mokslo projektus remia generalinis konsulatas?

- Šiuo metu padedame surengti mūsų tėvynainio pianisto Jurijaus Nekrasovo koncertą KU Menų fakultete, kuris turėtų įvykti lapkričio 25 dieną. Tarpininkaujame, kad šio muzikanto koncertai būtų surengti ir Kaliningrado srityje. Bene įdomiausias projektas - bendradarbiavimas ruošiantis švęsti 750-ąjį Kaliningrado jubiliejų, kuris bus 2005 metais. Ketiname pasiremdami Klaipėdos patirtimi ir dirbdami kartu su Lietuvos konsulatu Kaliningrade bei srities kultūros valdyba organizuoti bendrus renginius, kuriuose kartu dalyvautų Klaipėdos ir Kaliningrado kultūros ir meno veikėjai.
Kalbant apie kultūros projektus, reikia nepamiršti, kad dažniausiai geroms idėjoms pritrūksta finansavimo. Galime pasidžiaugti, kad Rusijos Vyriausybė skyrė šiek tiek lėšų tėvynainių palaikymui. Todėl mes norime ir ketiname išleisti klaipėdiečių poetų, kuriančių rusų kalba, poezijos rinktinę. Gruodžio pradžioje ketiname padėti organizuoti dailininko Nikolajaus Vorobjovo parodą.
Tęsime pradėtą darbą ir toliau remsime mokyklas. Reikia pripažinti, kad ši darbo sritis gan sudėtinga - Klaipėdoje yra dešimt mokyklų, kuriose dėstoma rusų kalba, ir visos jos labai skirtingos... Stengsimės surengti kuo daugiau tokių renginių, kuriuose nepolitikuodami, bet atsižvelgdami į Lietuvos valstybingumo nuostatas bandysime padėti palaikyti tėvynainių tautinę savimonę, kultūrą.

- Teko girdėti atsiliepimų, kad daug vilčių teikęs Klaipėdos ir Kaliningrado uostų bendradarbiavimo projektas "2K" lyg ir prigeso...

- Taip, žiniasklaidoje kartais išsakoma nuomonė, kad šis projektas neveikia taip, kaip buvo tikėtasi. Tačiau aš norėčiau priminti, kas buvo kalbėta prieš porą mėnesių Palangoje vykusioje jūrų krovos kompanijų konferencijoje. Tada bene pirmą kartą Rusija mažai tebuvo kritikuojama dėl šio projekto, o akcentuojama, kad pačios Lietuvos kompanijos tinkamai nekoordinuoja savo veiksmų bei menkai juos derina su valdžios institucijomis, pavyzdžiui, neinicijuojami įstatymų projektai. Be to, nereikia pamiršti, kad jokia nauja programa nepradeda veikti iš karto. Turi praeiti atitinkamas laiko tarpas, kol ji "įsivažiuos".

- Kada bus pradėtas statyti naujas RF generalinio konsulato Klaipėdoje pastatas?

- Ko gero, tai viena iš problemų, nuolat neduodančių man ramybės. Nuo pat atvažiavimo Klaipėdon bandau išspręsti naujo konsulato ir pastato, kuriame gyventų mūsų darbuotojai, klausimą. Iš esmės procesas pajudėjo: neseniai buvo atvykę Rusijos URM statybos departamento atstovai, rengiamas projektas, pagal kurį bus remontuojamas mūsų įsigytas pastatas bei statomas naujas biuras Šermukšnių gatvėje. Artimiausiu metu ketiname kreiptis į Vyriausybę, kad ši skirtų statybai reikalingas lėšas - apie 4 milijonus JAV dolerių. Kitais metais greičiausiai pinigai dar nebus skirti, tikimės, kad finansavimą gausime 2004-aisiais. Noriu paminėti, kad architektus kviesimės iš Rusijos, o statybininkus - iš Lietuvos.

- Kaip jums pavyksta derinti darbą ir poilsį? Ar po metų darbo Klaipėdoje netraukia grįžti atgal į Maskvą?

- Žinot, visai neseniai bandžiau palyginti dešimtį metų darbo Kuboje ir metus, pragyventus Klaipėdoje. Radau ir panašumų, ir skirtumų. Ir ten, ir čia šalia jūra. Tiesa, ten - šilta, tropinė, čia šaltesnė - kaip ir pačių lietuvių charakteris, lyginant juos su temperamentingaisias kubiečiais. Klaipėdiečiai santūresni, ne tokie emocionalūs - gal todėl kad jie - europiečiai, šiauresnių platumų gyventojai. Dirbti čia malonu - nusivilti neteko.
Kalbant apie poilsį - praleidau puikią vasarą: buvo atvažiavusi visa mano šeima, aibė draugų. Ir vėlgi noriu pasidžiaugti konsulato darbu - mes išties daug prisidėjome, kad šiais metais ir Palangoje, ir kituose pajūrio kurortuose ilsėjosi kaip niekad daug Rusijos piliečių. Daug dirbome su Palangos miesto valdžia bei turistinių firmų atstovais, poilsio namų vadovais. Septyniuose Rusijos miestuose buvo pristatoma Palanga, su konsulato pagalba išleistas laikraštis apie šį kurortą prie Baltijos jūros. Girdėjau daug gerų atsiliepimų apie Palangą iš čia poilsiavusių tautiečių, kuriuos maloniai nuteikdavo ir tai, kad kavinėse bei pramogų aikštelėse grodavo rusiška muzika, ir tai, kad daugumoje maitinimo įstaigų pasirūpinta meniu surašyti ir rusų kalba.

- Vykdamas į Klaipėdą greičiausiai turėjote susidaręs tam tikrą nuomonę apie būsimą darbą Lietuvoje ir mūsų mieste. Ar pasitvirtino išankstinės prognozės?

- Jeigu atvirai, maniau, kad čia darbo bus mažiau. Žinia, galima elgtis pagal instrukcijas ir, tarkim, tik išdavinėti vizas, pasus, esant būtinybei - susitikti su į konsulatą besikreipiančiais žmonėmis. Bet aš esu veiklos žmogus, todėl stengiuosi kuo daugiau bendrauti su vietos verslininkais, inteligentija, akademine visuomene. Daug važinėju po provinciją, ir ne tik darbo reikalais. Kalbėjau penkių miestų ROTARY klubų susirinkimuose. Skaičiau paskaitas Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštojoje mokykloje, esu gavęs ir daugiau kvietimų skaityti pranešimus įvairiose mokslo įstaigose.

- Sakėte, kad nenusivylėte gyvenimu ir darbu Klaipėdoje. Negi išties nebūta jokių nuoskaudų?

- Dera prisiminti, kad santykius tarp toje pačioje Klaipėdoje gyvenančių skirtingų tautybių žmonių bei tarp konsulato darbuotojų ir vietos gyventojų veikia abiejų valstybių tarpusavio santykių politika. Jei prisiminsime neseniai Maskvoje vykusią įkaitų dramą, tenka pripažinti, kad buvau maloniai nustebintas, kad pirmas man paskambino ir užuojautą pareiškė žymus Klaipėdos lietuvis dailininkas Edvardas Malinauskas. Po to - Nikolajus Vorobjovas, Lietuvos rusų sąjungos atstovai. Tačiau didžioji dauguma klaipėdiečių elgėsi, sakykim, santūriai, ir susidarė įspūdis, kad lyg ir laukiama nurodymų, kaip derėtų elgtis ir kaip reaguoti į įvykius Maskvoje. Ir man tai keista: juk savo nuomonę išreiškė ir prezidentas, ir Seimo pirmininkas, ir premjeras, tuo tarpu Klaipėdos politiniai lyderiai bei stambūs verslininkai tik privačiuose pokalbiuose pareikšdavo užuojautą, skambučių irgi buvo labai mažai. Nemaloniai nustebino vieno klaipėdiečio žurnalisto pozicija. Gatvėje žmonės gali reikšti bet kokią nuomonę, tačiau žurnalistui derėtų palaikyti valstybės politikos liniją.
Manau, jog jeigu gerėja ryšiai tarp Rusijos ir Lietuvos, tokiais atvejais reikėtų būti atviresniems, drąsiau reikšti savo nuomonę. Tada geriau vieni kitus suprasime.

- Ko palinkėtumėte pats sau?

- Plėsti pažinčių ratą, ypač su kultūros, sporto bei mokslo srityse dirbančiais žmonėmis. Taip pat kiek įmanoma tarpininkauti, kad į Lietuvą, ir konkrečiai Vakarų Lietuvą, ateitų kuo daugiau investuotojų iš Rusijos, besidarbuojančių smulkaus ir vidutinio verslo srityse. Kiek teko bendrauti su Rusijos verslininkais, kol kas jie nelabai aiškiai įsivaizduoja, kas bus, kai Lietuva įstos į Europos Sąjungą, ir yra linkę kiek palaukti. Tačiau ir pageidavimų, ir galimybių investuoti Lietuvoje esama.

- Ačiū už pokalbį.