Po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, jog savivaldybių tarybų nariai negali būti renkami merais ir valdybų nariais, sunerimo šalies savivaldybių merai.
Savivaldos rinkimus laimėję rajonų ir miestų vadovai užsimojo prieš Konstituciją ir siekia išsaugoti dabartinę tvarką.
KT siūlo grąžinti dvivaldystę
Po ginčytino KT sprendimo praeitą penktadienį Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pasikvietė 11 ilgiausiai pareigas einančių ir įtakingiausiais laikomų šalies miestų merų.
Po abipusių diskusijų Lietuvos savivaldybių asociacijos pozicija buvo aiški - reikia siūlyti Seimui atitinkamas Konstitucijos ir įstatymo pataisas, kad savivaldybėse būtų išlaikytas dabartinis valdžių pasiskirstymas.
"Vakarų ekspresui" paklausus, ką apie KT sprendimą galvoja penktadienį Prezidentūroje lankęsis uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, šis teigė manąs, jog KT nori grąžinti Lietuvos vietos savivaldą į 1990-1995-uosius metus. Tuomet Lietuvoje nebuvo įvykdyta savivaldos reforma ir nebuvo naujo Vietos savivaldos pagrindų įstatymo.
"Pagal senąjį modelį savivaldybėse egzistavo dvivaldystė: taryba ieškodavo klaidų, tačiau nenurodydavo, kaip jas reikėtų spręsti ir tokiu būdu reguliariai kutendavo padus savivaldybės valdybai. Nuolat buvo kivirčijamasi - kas viršesnis: meras (valdyba) ar tarybos pirmininkas, tad darbas sklandžiai vykti negalėjo", - "Vakarų ekspresui" pasakojo R. Taraškevičius.
Esant tokiai sistemai, Klaipėdoje per penketą metų pasikeitė trejetas merų. Dvejus metus kadencijoje išbuvęs Povilas Vasiliauskas net atsistatydino, nebegalėdamas pakęsti Savivaldybės Tarybos akibrokštų. Panašių pavyzdžių būta ir visoje Lietuvoje.
Komentuodamas dvivaldystės problemą, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Petras Papovas teigė, jog nesutarimų būtų galima išvengti merą išrinkus tarybos pirmininku, o valdybos visai atsisakius.
Savivaldybes apimtų chaosas
Uostamiesčio meras pasakojo, jog anuomet visi suprato: toks modelis neefektyvus. Taigi 1995 metais buvo pakeistas Vietos savivaldos įstatymas ir įvestas dabartinis valdžios pasiskirstymo būdas savivaldybėse. Tuo tarpu Konstitucijoje niekas taip ir nebuvo pakeista.
"Na, o dabar KT ėmė ir "atsibudo". Ir, žinoma, jis turi galios priversti laikytis įstatymų. Tačiau jei tektų vėl grįžti prie senojo modelio, savivaldybėse atsirastų chaosas, reikėtų keisti savivaldos įstatymus, kurių - net 80", - piktinosi R. Taraškevičius.
Taigi reikėtų per gana trumpą laiko tarpą - iki kovo mėnesio, kuomet prasidės nauja savivaldybių tarybų kadencija - pataisyti darbo reglamentą, pakeisti valdžios atsakomybės formas, administracijos darbą ir kt.
Sieks tiesioginių merų rinkimų
KT sprendimas savivaldos atstovams yra nepriimtinas dar ir todėl, kad merai negalėtų būti tarybos nariais. Tokiu būdu meru galėtų tapti vos ne kiekvienas panorėjęs, būtų sunku vertinti kandidatų kompetenciją.
Savivaldybių asociacijos vadovas Bronius Ropė šioje problemoje pastebėjo ir savotišką nelygybę: Seimo narys ministru gali tapti, o štai meras tarybos nariu - ne.
Prezidentūroje viešėję merai patikino, jog trauktis atgal tikrai neketina ir siūlo keisti pačią Konstituciją, o ne Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus.
V. Adamkus pripažino, jog šią problemą reikia spręsti neatidėliotinai ir pažadėjo susisiekti su atsakingais valdžios atstovais. Šį trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybėje vyksiančiame papildomame merų susitikime bei Lietuvos Vyriausybės posėdyje bus siekiama, kad po rinkimų priimtas sprendimas nebūtų paskelbtas vasario 25-ąją ir būtų blokuotas mažiausiai metams. Per šį laikotarpį Seimas suspėtų pakeisti Konstituciją.
Taip pat Savivaldybių asociacija sieks, kad nuo 2007-ųjų metų būtų rengiami tiesioginiai merų rinkimai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą