Europos Sąjunga
Vakar Europos Parlamente (EP) buvo balsuojama dėl užsienio reikalų komiteto pirmininko Elmaro Broko pranešimo apie Europos Sąjungos (ES) plėtros strategiją. Kai kurių europarlamentarų nuomone, dar niekada Europos plėtros perspektyvos nebuvo tokios miglotos, kaip dabar.
Savo ataskaitoje E. Brokas staigios bloko plėtros perspektyvą vertino itin atsargiai. Anot jo, plėtra neturi viršyti šiandieninių ES galimybių.
"Akivaizdu, kad Europos vadovai su nerimu žiūri į ES plėtrą. Pati Europa turi daugybę problemų - užstrigusi Konstitucija, nepatvirtinta finansinė perspektyva 2007-2013 metams, finansinės problemos po ką tik įvykusios didžiosios plėtros", - "Vakarų ekspresui" teigė EP deputatas Eugenijus Gentvilas.
Jis įsitikinęs, kad bloko plėtimuisi itin trukdys neseniai priimta Prancūzijos Konstitucijos nuostata, kad po 2007-ųjų bet kokiai ES plėtrai prancūzai turės pritarti nacionaliniame referendume.
"Žinome, kad užtenka vienos šalies veto. Prisiminkime ir tai, kad prancūzai kartu su olandais jau vetavo ES Konstitucijos projektą", - į ES pretenduojančioms šalims nepalankią prognozę pateikia politikas.
Miglos - daug
Diskusijose prieš balsavimą, E. Gentvilo teigimu, pabrėžta, kad nėra nustatytos galutinės ES geografinės ribos: "Taip viltis paliekama ir Ukrainos ar Serbijos narystei. Jau dabar darbotvarkėje atsiranda ir Vakarų Balkanų šalys - Makedonija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina".
Tačiau, pasak jo, aišku, kad ta plėtra vyks labai lėtai ir nedideliais žingsneliais: "Žiūrint į Europos plėtrą iš šiandieninės padėties, aišku, kad plėtros perspektyvos dar niekad nebuvo tokios miglotos, kaip dabar".
Nėra labai optimistiškai nusiteikusi ir Europos Tarybai pirmininkaujančios Austrijos užsienio reikalų ministrė Ursula Plasnik.
Diskusijose dėl E. Broko ataskaitos ji tvirtino, kad plečiant ES negalima sugriauti dabartinių Europos piliečių pasitikėjimo pačiu vieningos Europos projektu, nors ir pripažino, jog plėtra turės vykti.
Kitąmet ar vėliau?
Šiuo metu realiausi kandidatai atsidurti kartais besiožiuojančių narių turinčioje ES šeimoje - Rumunija ir Bulgarija. Santykiai su šiomis šalimis yra aiškiai apibrėžti - jau gegužės viduryje turi pasirodyti raportas apie jų progresą. Tada ir paaiškės, ar ES išsiplės jau 2007-ųjų sausio 1 dieną, ar plėtra bus atidėta vieneriems metams.
"Man per paskutinį pusmetį teko lankytis Bulgarijoje bei Rumunijoje. Praktinis jų pasiruošimas narystei tikrai yra prastesnis, nei buvo Lietuvos padėtis likus metams iki narystės", - dienraščiui sakė E. Gentvilas.
Jo tvirtinimu, kitų šalių priėmimas priklausys nuo to, ar jos norės vykdyti demokratines permainas - vadinamus Kopenhagos kriterijus. Serbijai dar būtinas ir bendradarbiavimas su Hagos tribunolu išduodant Ratko Mladžičių ir Radovaną Karadžičių.
"Tačiau galimos naujos plėtros šalys jau dabar turi ruošti savo namų darbus, vykdydamos struktūrines reformas, stiprindama sienų kontrolę, užtikrindamos demokratines permainas", - sakė E. Gentvilas.
Kritikos strėlės - į Turkiją
"Prieš priimdama galutinį sprendimą dėl bet kurios naujos valstybės prisijungimo prie Sąjungos, ES Taryba turi užtikrinti, kad yra pakankamai biudžeto išteklių reikalingoms politikos sritims finansuoti", - teigiama vakar EP patvirtintoje E. Broko ataskaitoje.
Teigiama, kad "nors dėl ES Konstitucijos neratifikavimo kilusi krizė riboja bloko plėtimosi pajėgumą, Sąjunga turi tesėti pažadus esamoms ir galimoms šalims kandidatėms, o Komisija turėtų dar šiemet pasiūlyti būdus įvertinti ES plėtros pajėgumą".
Anot ataskaitos, kiekviename narystės derybų etape Komisija turi kelti "teisingas ir pagrįstas sąlygas", o derybos su tokių sąlygų neatitinkančiomis šalimis turėtų būti pristabdytos.
Nemažai kritikos vakarykštėje ataskaitoje teko Turkijai. Diskusijoje Lietuvos deputatė Laima Liucija Andrikienė tvirtino, jog reformų sparta Turkijoje sulėtėjo: "Tai galima būti interpretuoti kaip Turkijos nepasirengimą vykdyti reformas, kurios ją priartintų prie ES, o gal net kaip nenorą prisiimti pradinius galimos narystės įsipareigojimus".
Be to, ataskaitoje pritarta sprendimams pradėti stojimo derybas su Kroatija bei suteikti kandidatės statusą Makedonijai.
Tomas GUKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą