Ataskaitoje teigiama, kad 2017 m. Lietuvoje užregistruotos net 64 004 nusikalstamos veikos - 7,9 proc. arba 4690 daugiau nei užpernai. 95 proc. visų nusikalstamų veikų sudarė nusikaltimai, 5 proc. - baudžiamieji nusižengimai. Toks šuolis stebina, nes Lietuvos gyventojų kasmet mažėja. Generalinė prokuratūra teisinasi, esą taip yra dėl to, kad pernai sausį įsigaliojo nuostata: vairuotojui, jei jo kraujyje rasta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, keliama baudžiamoji, nebe administracinė, byla. Tačiau tokių nusikalstamų veikų pernai registruota tik 4705 - mažiau, nei padaugėjo nusikalstamų veikų.
Neramina faktas, kad pernai ištirta vos 56,5 proc. nusikalstamų veikų, tačiau bent jau sunkių bei labai sunkių nusikaltimų ištirta 79,6 proc.
Ar galime džiaugtis tokiais skaičiais? Advokatas, buvęs pirmasis STT vadas ir vienas šios institucijos kūrėjų, Juozas Gaudutis sako, kad negalime.
„Jei nusikalstamų veikų išaiškinta tik 56 proc., reiškia, beveik pusė yra neišaiškinta. Be to, į tą pačią apskaitą įeina ir įvairūs buitiniai nusikaltimai, pavyzdžiui, kai vyras žmoną sumuša. Arba kai vairuoja girtas žmogus. Tai lengvai ištiriama, todėl labai pagerina statistiką. Atmetus juos, vaizdas būtų dar prastesnis, todėl tai tikrai netenkina“, - akcentavo J.Gaudutis.
Teisininkas priminė, kad jis iki paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio vidurio dirbo prokuroru-kriminalistu.
„Tada sunkių ir labai sunkių nusikaltimų išaiškinimas siekdavo 97-98 proc., per metus neišaiškindavome tik nuo 1 iki 3 nužudymų. Dabar situacija blogesnė, nes darbuotojų profesionalumo lygis neatitinka rodiklių, „šlubuoja“ nusikaltimų išaiškinimo organizacija, netvarkoje yra ir pats operatyvinės tarnybos darbas“, - konstatavo J.Gaudutis.
Premjeras Saulius Skvernelis yra pareiškęs, kad mokytojai didesnių algų gali tikėtis, kai pradės geriau dirbti. Prokurorų algos jau padidėjo, nors nepradėjo dirbti geriau. Ar tai teisinga?
J.Gaudutis sako nenorintis tvirtinti, kad prokurorai uždirba per daug.
„Tačiau prisiminkime, kad po karo Japonija visas pajėgas metė į naująją kartą - į mokytojus, mokinius ir t.t. - todėl užaugo visai kita karta. Taip turėtų būti ir Lietuvoje. Aišku, visi turi gauti normalias algas, bet turi būti protingos proporcijos, negalima ignoruoti tų, kurie prisideda prie naujos kartos ugdymo“, - įsitikinęs advokatas.
Teisininkas mano, kad nepaisant emigracijos nusikalstamų veikų Lietuvoje daugėja būtent dėl prasto jų išaiškinamumo, lemiančio nebaudžiamumo atmosferos įsigalėjimą.
„Tačiau kai kurių nusikalstamų veikų padidėjimą galima ir teigiamai įvertinti. Tokia prasme, kad galbūt daugiau jų užfiksuojama. Pavyzdžiui, daugėja korupcinių bylų. Tai gali reikšti ne tai, kad vis daugiau kyšininkaujama, o tai, kad daugiau korupcijos atvejų užfiksuojama“, - kalbėjo J.Gaudutis.
„Vakaro žinios“ kalbina seimo narį Artūrą Skardžių
- Prokuratūros 2017 m. veiklos ataskaitoje giriamasi, esą prokuratūra dirba vis geriau, atskleidžia vis daugiau nusikaltimų, todėl vis didėja pasitikėjimas ja. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad tas pasitikėjimas yra menkas. Galbūt dėl to, kad visiškai netiriamos valdžios sluoksniuose vykdomos aferos, ypač energetikos srityje?
- Turime daug energetinės korupcijos projektų, kurių netiria niekas. Esu įsitikinęs, kad netiria, nes Generalinei prokuratūrai neleidžiama to daryti. Beje, kai mano vadovauta laikinoji Seimo komisija, tyrusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laiku įvykusias visas energetines aferas, medžiagą perdavė prokurorams, nieko neįvyko. Nors išsiaiškinti skandalingi faktai. Visų pirma, ištaškyti 160 mln. litų Visagino AE statybai, kai be konkurso buvo dalijami pinigai visokioms Rotšildų kompanijoms (dešimtimis milijonų litų) vien už tai, kad jos rengtų susitikimus su esą būsimais investuotojais. Buvo samdomi tariami konsultantai, turintys aptarnauti Elektrėnų elektrinės 9-ąjį bloką. Konkursą laimėjo kompanija, esanti JAV. Ji kiekvienais metais iš mūsų pasiima apie 20 mln. litų, o sutarties trukmė - 19 metų. Įsivaizduokite, kokios tai sumos. Kompanijos atstovai net nė karto nesilankė Lietuvoje - esą bloką aptarnauja... nuotoliniu būdu. Mes kreipėmės į prokuratūrą, kad būtų baigta su mūsų žmonių apvaginėjimu, nes šitos sumos įskaičiuojamos į elektros tarifus, bet... Ir daugiau visokių skandalų išaiškėjo.
Tarkime, dėl Ignalinos AE uždarymo. Kompanijai „Nukem“ atidavėme 72 mln. eurų už tai, kad ji 5 metus vėlavo su darbais. Arba prisiminkime skandalą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo laivo. Į Bermudus keliauja mūsų pinigai už laivo nuomą - po maždaug 60 mln. eurų kasmet. Po to iš Bermudų tie pinigai keliauja į Kiprą. Ką tik kalbėjomės su FNTT vadu: kalbame apie pinigų plovimą, o pati Lietuva visų Lietuvos vartotojų pinigus plukdo į Bermudus. Jie įtraukti į sąrašą šalių, kuriose veikia pinigus plaunančios ofšorinės kompanijos. Bet niekam neįdomu, nes tokiomis temomis uždrausta net galvoti, jau nekalbu - tirti. Tikrai vertinu generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, buvusio Ukmergės pareigūno, veiksmus, kai jis kovojo su privatininkais, kuriems buvo išnuomoti Ukmergės šilumos tinklai ir kurie apiplėšinėjo vartotojus. Buvo vertas pagarbos pareigūnas, mes Seime tikrai linkėjome jam tapti generaliniu prokuroru, balsavome už jį. Tačiau, kai tampama tokiais svarbiais asmenimis ir pasiekiama karjeros viršūnė, atsipalaiduojama ir viešasis interesas pamirštamas. Be to, įtakingi verslo ir politikų sluoksniai neleidžia to intereso ginti.
- Ar neatrodo keistai pasigyrimas dėl didėjančio nusikalstamų veikų išaiškinimo, kai išaiškinami visokie buitiniai konfliktai, tačiau prieš milijonines aferas užmerkiamos akys?
- Aišku, keista. Juk į išaiškintas veikas įskaičiuojamos ir, pavyzdžiui, bylos dėl vairavimo esant neblaiviam (kai užfiksuota daugiau nei 1,5 prom.). Tai tas pats, kaip ligoninėje ateiti į palatą ir pasakyti, kad joje esančių pacientų vidutinė temperatūra yra 36,3 laipsnio. Bet vienas jau gali būti atšalęs, o kito temperatūra - 40 laipsnių. Taip ir prokuratūra - suplaka į visumą vištos vagystę bei milijardus, išpumpuojamus į ofšorines zonas.
- Bet žmonės nėra kvaili, turbūt supranta tai, todėl ir yra toks mažas pasitikėjimas teisėsauga, prokurorai kišeniniais vadinami?
- Be abejo. Kai matoma, jog ieškoma skruzdėlių nešiojamų šapelių, bet nematoma, kai eina drambliai ar žirafos, tai apie kokį pasitikėjimą galima kalbėti? Aš tikrai nepateisinu Eligijaus Masiulio ar kitų liberalų, panašiai besielgiančių, nepateisinu išgėrusių vairuotojų, davusių 100 eurų kyšį policininkui. Tačiau tai yra tokios smulkmenos, kurios beveik nepaveikia pensininkų pensijų dydžio, švietimo finansavimo ir t. t. Tačiau paveikia milijardinės aferos, kurios nėra narpliojamos. Todėl turime tai ką turime, biudžete trūksta lėšų būtiniausioms reikmėms. O elektra, dujos ir kt. brangsta, nes už aferas sumoka eilinis vartotojas. Kaip ir mano minėtu Elektrėnų atveju, kai po 20 mln. litų kasmet pervedama už nesuteiktą paslaugą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą