Per slaptą balsavimą dėl M. Basčio mandato panaikinimo balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 21 Seimo nariai, 24 susilaikė.
Konstitucija numato, kad norint per apkaltą panaikinti Seimo nario mandatą už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.
Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad šis politikas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.
M. Bastys savo kaltę neigia – jis tikina, kad sąmoningai nieko nenuslėpė. Politikas netinkamą atsakymą apie ryšius su užsienio žvalgybininkais klausimyne dėl leidimo dirbti su slapta informacija vadina klaida, kuri negali būti vertinama kaip šiurkštus pažeidimas.
Apkalta M. Basčiui buvo inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Tačiau šie veiksmai padaryti anksčiau nei 2016 metų lapkritis, kai M. Bastys davė naujausią parlamentaro priesaiką.
Šių ryšių pagrindu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pernai kovą atsisakė suteikti M. Basčiui leidimą dirbti su slapta informacija.
M. Bastys į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje – ji apima Šakius ir kelias Kauno bei Vilkaviškio rajonų apylinkes.
Kilus skandalui dėl ryšių su Rusija M. Bastys sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje.
Rašyti komentarą