Jam buvo 73–eji metai. Manoma, kad vyrui staiga sustojo širdis.
B. Lubys buvo chemijos mokslų daktaras, docentas, 47 išradimų bei daugelio mokslinių ir publicistinių straipsnių autorius, nusipelnęs inžinierius, respublikinės mokslo ir technikos premijos laureatas.
B. Lubys savo darbinę veiklą pradėjo 1963 m. dirbdamas Jonavos azotinių trąšų gamykloje skyriaus viršininku, vėliau buvo paskirtas reorganizuoto susivienijimo ,,Azotas" vyriausiuoju inžinieriumi, generaliniu direktoriumi, o 1993 metais - AB ,,Achema" prezidentu.
Verslininkas buvo žymus valstybės veikėjas. Įvertinant B. Lubio veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir sutvirtinant jos valstybingumo pamatus 1998 m. jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II-ojo laipsnio ordinu.
B. Lubys - Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo narys, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1992 m. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku. Velionis buvo įvairių komitetų, fondų, tarybų narys.
B. Lubys taip pat buvo apdovanotas Nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Lenkijos Respublikos Komandoro laipsnio ordinu (2001m.). 2002 m. jam paskirta tarptautinė Petro Didžiojo vardo premija.
B. Lubys aktyviai vadovavo Lietuvos pramonininkų konfederacijai, atstovavo pramonininkų interesams, Lietuvos ūkiui užsienyje, buvo JFO (Tarptautinės trąšų asociacijos) tarybos narys, vienas iš Baltijos jūros baseino šalių verslo kongreso Stokholme bei Europos pramonės ir verslo kongreso steigėjų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą