Eidamas 75-uosius metus, gegužės 8 dieną mirė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Stanislovas Gediminas Ilgūnas.
S. G. Ilgūnas gimė 1936 m. kovo 29 d. Marijampolės apskrities, Sasnavos valsčiaus, Kantališkių kaime, valstiečių šeimoje. Mokėsi Surgučių kaimo pradžios mokykloje, Sasnavos progimnazijoje, Marijampolės vidurinėje mokykloje.
1951 m. kartu su tėvu saugumo suimtas už antitarybinės literatūros saugojimą, platinimą, pagalbą partizanams. Kaip nepilnametis paleistas iš kalėjimo suorganizavo pogrindinę antitarybinę jaunimo grupę, užmezgė ryšius su partizanais. Už šią veiklą 1953 m. suimtas ir nuteistas 25 metams laisvės atėmimo.
1957 m. paleistas iš konclagerio grįžo į Marijampolę, pradėjo dirbti Marijampolės cukraus fabrike, vėliau - Autotransporto kontoroje, Maisto pramonės automatų gamykloje sąskaitininku, techniku, inžinieriumi. 1966 m. persikėlė į Jonavą, kur dirbo inžinieriumi Azoto trąšų gamyklos statyboje, nuo 1968 m. - Statybos tresto skyriaus viršininkas.
Dirbdamas neakivaizdiniu būdu mokėsi, 1967 m. baigė Kauno ekonomikos technikumą, 1967-1976 m. Vilniaus universitete studijavo Istorijos ir filologijos fakultete, 1976 m. gavo žurnalisto diplomą. Nuo 1959 m. laisvalaikiu, atostogų metu pėsčiomis, dviračiu, motociklu, automobiliu keliavo po Lietuvą ir Tarybų Sąjungą, 1966 m. įsitraukė į kraštotyrinį judėjimą. Surengė ir vadovavo daugeliui ekspedicijų, kuriose rinko medžiagą apie lietuvių istorijos ir kultūros pėdsakus, įžymius Lietuvos žmones. Platino antitarybinę spaudą, dėl to buvo nuolat persekiojamas KGB.
1960 m. pradėjo bendradarbiauti spaudoje. Išleido knygas "Jonas Čerskis" (1983), "Vincas Pietaris" (1987), "Prie Sasnos ir Šešupės" (1995), "Kazys Grinius" (2000). Yra bendraautoris knygos "Lietuvos Respublikos prezidentai" (1995), knygos sudarytojas, įvado autorius "Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas" (1998). Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbęs apie 400 straipsnių istorijos, kultūros ir politikos klausimais.
1988 m. vienas Sąjūdžio kūrėjų Jonavoje, Sąjūdžio Seimo narys, rajono tarybos pirmininkas. 1990 m. išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, o Aukščiausiojoje Taryboje - Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininku. 1993-1997 m. - Lietuvos archyvų direkcijos, vėliau - departamento generalinis direktorius, 1993-1996 m. Lietuvos radijo ir televizijos valdybos ir tarybos pirmininkas, 1997-1998 m. - Lietuvos Respublikos prezidento patarėjas, nuo 1998 m. - Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Respublikos prezidento kanceliarijos direktorius.
1996 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą