Šalia mūsų
Laiko mašina, gyvybė Marse, kalbantys ir šokantys robotai, apskaičiuota pasaulio pabaiga - tai tik keli atradimai, kuriuos tikina pirmieji sugalvoję užsienio mokslininkai. Lietuvos mokslo bendruomenė apie iš kojų verčiančius atradimus praneša rečiau, bet tai nereiškia, kad mūsiškiai laboratorijose nieko doro neveikia.
Mokslininkų emigracija jau kuris laikas Lietuvoje yra viena didžiausių problemų, tačiau "proto nutekėjimu" vadinamas reiškinys palietė ne visus talentus.
Vien uostamiestyje, Klaipėdos universiteto (KU) personalo skyriaus duomenimis, aukštosios mokyklos fakultetuose dirbančių mokslo darbuotojų, pedagogų bei asistentų priskaičiuojama daugiau nei pusseptinto šimto.
Ir nepaisant pakankamai menko tyrimų finansavimo, atlyginimų bei neaiškių ateities perspektyvų jie dirba gal net geriau nei jų kolegos moderniose užsienio laboratorijose - laiko mašinos nekuria, tačiau kai kuriose srityse lenkia kolegas iš viso pasaulio.
Neišnaudotas potencialas
"Pagrindinės universiteto mokslininkų darbo kryptys - jūros, technologiniai bei humanitariniai tyrimai, kurių rezultatai gali būti pritaikomi praktikoje čia pat, Klaipėdoje", - sako KU rektorius Vladas Žulkus.
Anot jo, nemažai mokslo darbuotojų taikomųjų darbų susiję su ekologija, uosto technologijomis, aplinkos tarša, sociologija, o visą potencialą išnaudoti trukdo tos pačios problemos, kaip ir visoje Lietuvoje.
"Vadinamasis protų nutekėjimas - tai ne tik mūsų, bet ir likusių šalies universitetų didžiausia problema. Vaistų nuo jos - gerų darbo sąlygų ir gerų atlyginimų - Lietuvoje kol kas nėra", - sakė V. Žulkus.
Rektorius tikisi, kad situacija pagerės ateityje.
"Dabar dar nėra stiprių kolektyvų - kai kurios laboratorijos neseniai sukurtos, jose dirba jauni žmonės", - sakė universiteto vadovas.
Tikisi verslo dėmesio
Vienas tokių kolektyvų - 2005-ųjų pradžioje įkurto KU Mechatronikos instituto mokslininkai. Mechaninės inžinerijos, elektronikos, kompiuterių ir valdymo sistemas tiriančią mokslo šaką 2002 metais Vyriausybė patvirtino viena prioritetinių Lietuvos mokslo krypčių.
"Tai, kad subūrėme kolektyvą, laikome bene didžiausiu pasiekimu. Institute šiuo metu dirba 14 mokslininkų, netrukus išleisime pirmąją mechatronikos magistrantų laidą", - pasakojo instituto direktorius Rimantas Didžiokas.
Pasak vadovo, didžioji dalis instituto tyrimų rezultatų yra pritaikomi pramonės įmonėse, todėl mokslininkai bendradarbiauja su verslininkais, nuolat sulaukia iš jų prašymų atlikti vienus ar kitus tyrimus.
"Ateityje mokslinių tyrimų rinkos pasikeis - verslas perpras jų naudą. Dabar dar nelabai supranta, tačiau mes siūlome, įtikiname", - sako R. Didžiokas.
Mokslininkai su nekantrumu laukia ir universiteto miestelio teritorijoje 2012 metais planuojamo įkurti mokslo, studijų ir verslo slėnio, kuriame būtų įrengta 10 modernių mokslo laboratorijų.
Patentuoti - brangu
Eksperimentų ir tyrimų pagalba instituto mokslininkai sukūrė plačiai taikomą rotorinių mašinų periodinės diagnostikos sistemą. Tiesa, šis išradimas nėra patentuotas.
"Patentavimo registravimas - pakankamai sudėtingas ir brangus procesas. Pavyzdžiui, euro patentas kainuoja 30 tūkstančių eurų. Tačiau neatsisakome planų dar šiais metais patentuoti pirmą išradimą", - pasakojo R. Didžiokas.
Lietuvoje mokslo tyrimams skiriamas finansavimas - pakankamai mažas, lyginant su kitomis valstybėmis, tačiau instituto darbuotojai rankų nenuleidžia. Įstojus į Europos Sąjungą jie stengiasi išnaudoti bendrijos paramą - už ją jau įsigyta nemažai įrangos laboratorijai, kurioje dirba ne tik patys mokslininkai, bet ir studentai.
Fanatizmas - didesnis nei atlyginimas
Mechatronikos instituto mokslininkai nė kiek neprimena per kino filmus rodomų pražilusių baltais chalatais apsisiautusių senolių, kurie pro storo stiklo akinius neatitraukia akių nuo mėgintuvėlyje kunkuliuojančio neaiškios spalvos skysčio.
Į amžiną klausimą - kodėl taip, o ne kitaip - čia bando atsakyti jauni, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantys žmonės. Jie gimtinėje lieka todėl, kad yra savo darbo fanatikai ir patriotai.
"Reikia žiūrėti ir į priekį. Turgaus laikai baigiasi - greitai vien tik perkant ir parduodant nepragyvensi. O šis mokslas yra perspektyvus, yra pakankamai erdvės kūrybai", - sako jaunesnysis mokslo darbuotojas Marius Vasylius.
"Statybose geriau moka, bet plytas nešioti neįdomu, o į užsienį važiuojame tik stažuotis, ką nors iš ten parvežti, o ne išvežti. Gal ir keistai atrodome, bet tokie mes jau esame", - jam pritaria instituto mechanikos inžinerijos katedros vedėja Jolanta Janutėnienė.
Trūksta žmonių
Pasak pokalbininkų, instituto laboratorijoje laiko mašinos ar kitų sensacingų atradimų jie nesistengia sukurti, analizuoja tai, kas praverstų kasdienybėje.
"Įvaldėme mechaninių virpesių aparatūrą - žinome, kuo "serga" pramoninės mašinos ir kaip jas "pagydyti", o rotorinių sistemų srityje esame pakankamai konkurencingi su užsienio mokslininkais, gal juos net lenkiame. Šalia tyrimu kaupiame ir daug mokslinės produkcijos, kuri gali būti geras pagrindas kitiems tyrimams", - pasakojo mokslo darbuotojas Pranas Mažeika.
Vis dėl to jis su kolegomis pripažįsta, kad jaučia žmogiškųjų išteklių trūkumą.
"Yra ir daugiau mokslo krypčių, prie kurių galėtumėme padirbėti, tačiau reikia laiko ir daugiau darbuotojų - jeigu dar atsirastų tokių "bepročių", kaip mes, viskas gal ir greičiau vyktų", - sako M. Vosylius.
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą