Kovo 8-ąją senasis turgus skendėjo tulpių ir hiacintų jūroje, ir už vieną litą galėjai "nuskint" gležną pavasario žiedą. Gėles motinai, uošvei ir mylimajai pirko žilagalviai ir pankai, treninguoti vyrukai ir pačios moterys, ir visų šypsenos atrodė tarsi tą dieną vaiskiai švietusios saulės atšvaitas...
"Svarbu, kokią prasmę šventei suteiksi tu pats",- tikino dangiškos spalvos hiacintų puokštelę nešantis ponas Vincas. - Pareina kaimynai su gėlėmis, sveikina žmonas; jeigu aš nieko neparnešiu, kaip manajai jaustis? Kaip per trylika nepriklausomybės metų keitėsi požiūris į tarptautinę Moters dieną? Manau, žmonės, vadinamosios liaudies masės, patys atsirenka širdžiai mielas šventes, ir jokios reikšmės neturi, ar šventę sugalvojo feministės, ar marksistės Klara Cetkin ir Roza Liuksemburg. Kritikuoti galima sovietmečio tradicijas, kai Kovo 8-jąją visose įstaigose moterys urmu gaudavo gvazdikus, o vyrai padaugindavo ugninio vandens gal iš sielvarto, matydami, kad teisės lygios, moteris vairuoja traktorių ar dirba milicijoje. Manau, per tą laiką mes visi išlaisvėjom dvasia, radosi daugiau nuoširdumo, šventos tikros pagarbos moteriai."
"Geltonos tulpės - mano švelniajai "tigrei"
Su maža mergyte raudonais drabužiais, sėdinčia tėvui kaip geram milžinui ant peties sustabdėme skubantį jauną vyrą. Jis nešėsi tris tulpes - uošvei, motinai ir žmonai. - "Aš tradiciškai Kovo 8-ąjai renkuosi tulpes, apie kitas gėles negalvoju, bet būtinai lietuviškas, ne olandiškas,- sakė Edgaras.- Man labai buvo liūdna, kai vienu metu buvo galvojama, kad ta šventė turi kažkokį raudoną atspalvį, lyg ir suniekinta. Aš labai džiaugiuosi, kad ji grįžta, antra vertus, mano gimtadienis tą pačią dieną, tai aš žmonai, žmona - man dovanoja. Ruošiam ir puotą. Žmona mėgsta geltoną spalvą, tad dvejų metų dukrytė Neda padėjo išsirinkti gėlytes. Ši čiauškutė, paklausta, kokia šiandie diena, atsakė: "Žinau. Tėvelio gimtadienis!"
Paklaustas, ką jo gyvenime pakeitė moteris ir ar galėtų likti viengungis, Edgaras šypsojosi: "Ne, niekada... Vyro be moters neįsivaizduoju; negaliu pasakyt, kad ji - visas gyvenimas mano, bet ypač tokiom dienom pajauti, kad tai yra tikrai labai labai svarbu, norisi kažką ir gero padaryt. Namuose mes neskirstome darbų į vyriškus ir moteriškus, mes tai išsprendžiam; sakykim, namuose turim ir pagalbininkų, auklę mažajai. Su kuo palyginčiau savo moterį? Aš savo žmoną su tigriuku labai dažnai lyginu; Tigro metais gimusi, ir ji iš tikrųjų impulsyvi ir energinga, kartais reikia pristabdyti jos "šuolius": apsidairyk, stebtelėk, gal nereikia taip skubėti gyvent..."
Lobiai iš Sabinos rūsio
Pakalbinau sodininkų šeimą iš Jokūbavo. Simpatingas vyriškis, kurio net vardo nepaklausiau, sakė auginąs tulpes įvairesnių rūšių bei spalvų: baltas, rudas, geltonas, net beveik juodas... O labiausiai eiliniai žmonės perka raudonas; išrankesnio skonio dairosi spalvingesnio "drabužio" gėlių. Jos gal kaip iššūkis raudonosioms. Jei pavasaris šiltas, hiacintai pražysta kovo mėnesį. Tai svogūninė gėlė, tik kad skaniai kvepia, o šviežiai nuskinta, laikys iki dviejų savaičių. Pašnekovas sakė savo šeimos moterims Kovo 8-osios proga neteikiąs gėlių, nes gėlininkams tai būtų kaip "cukrus cukruotas", tačiau pamalonina jas tortu, šampanu ar dar kuo. Kol jis vyniojo man skirtą margą it drugys tulpę, pokalbin įsiterpė ir garbaus amžiaus šio vyriškio mama, Sabina Jankauskienė. Ji papasakojo, jog švariame rūsyje tarp lentynų yra liuminescensinis dienos apšvietimas, o tulpei pražydinti reikia vienuolikos dienų. Ji augina lelijas ir bukmedžius, kiparisines gėles. Pakvietė apsilankyti jos gėlių "plantacijose" gegužę, ir pažiūrėti, kiek meilės ir kantrybės reikia kiekvienam daigeliui išpuoselėti - kaip, beje, ir kiekvienai moteriai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą