Žemės ūkio ministerija išsiaiškino, kad su Lietuvos vėliava plaukiojantis laivas Rusijos ekonominėje zonoje iš tiesų galėjo būti nelegaliai, mat Rusija jau anksčiau yra pranešusi apie zonų pasikeitimus ES atstovaujančiai Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijai (NEAFC), tačiau ji apie tai neinformavo nė vienos Bendrijos valstybės, tarp jų ir Lietuvos.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad iš NEAFC turi būti pareikalauta atsakomybės. Dėl to ji jau anksčiau kreipėsi į Europos Komisiją.
„NEAFC yra ta komisija, kuri atstovauja visai Europos Sąjungai susitarimuose tarp Norvegijos ir Rusijos. Tai ne Europos Komisijos (kaltė, - red. past.), o konkrečiai tos NEAFC. Pasirodo, jie žinojo apie ekonominių zonų pasikeitimus. Mes kreipėmės į EK šiek tiek anksčiau, kai dar buvo senasis už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas komisaras. Jie pradėjo domėtis ir sužinojo, kad buvo seniau pakeistos ekonominės zonos, tik mūsų niekas neinformavo. Todėl mes kreipėmės į naująjį komisarą, informavome jį ir manome, kad visa atsakomybė turi tekti NEAFC. Kodėl komisija nepranešė, mes nežinome, neturime atsakymo“, - „Vakaro žinioms“ sakė žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė.
NEAFC sekretoriatas pats pripažino, kad dėl reguliuojamos teritorijos koordinačių tikslumo yra susidariusi kebli situacija. Rusija yra pasirašiusi dvišalį susitarimą dėl žvejybos plotų išplėtimo su Norvegija, o NEAFC apie tai buvo informuota, tačiau kitoms susitarimo šalims nepranešė.
Tiesa, V.Baltraitienė akcentuoja, kad nors Lietuva ir reikalaus organizacijos atsakomybės, pareikalauti jos kompensuoti 36,6 mln. rublių (2,4 mln. litų) Rusijos teismo priteistą užstatą už laivo paleidimą, neturi teisės: „To gali prašyti tik laivo savininkai, o valstybei jokio ieškinio nėra pateikta. Žinoma, kadangi tai yra su mūsų vėliava plaukiojantis laivas, mes tą situaciją spręsime.“
Albertas SINEVIČIUS, ilgametis Lietuvos pramonės ir prekybos vadovas, pirmosios Vyriausybės prekybos ministras:
Lietuva nuolankiai laikosi visokių Europos Komisijos direktyvų, pati pirmoji jas puola įgyvendinti, o štai tarptautinė organizacija leidžia sau apskritai nepranešti apie ekonominių zonų pasikeitimus ir tai vėliau mums kainuoja. Tačiau ar tuo galima stebėtis?
Taip jau yra, kad kai ponas pasako, mes skubame klausytis, o pats ponas leidžia sau elgtis kaip nori. Eilinį kartą koją pakiša prakeiktas mūsų nuolankumas. Tiesa, girdėjau, kad dabar Lietuva ketina savo interesus ginti - kreiptis į atsakingą eurokomisarą, kaip į kokį popiežių, prašyti pagalbos. Aš manau, kad teisinga būtų, jei organizacija kompensuotų Rusijos teismo priteistą užstatą, tačiau mūsų norai Briuselyje yra iki kelių. Dažnai mes tiesiog prisibijome pareikalauti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą