Namo rūsyje - karas tarp senbuvių ir naujakurio

Konfliktas

Minijos g. 140 namo rūsys tapo fronto linija. Vienoje pusėje atsidūrė seni gyventojai, kitoje pusėje - naujakurys, kuris, pasak namo senbuvių, užgrobė dalį bendro naudojimo patalpų rūsyje.

Šio namo trečiosios laiptinės keturių butų gyventojai sukilo prieš kambarį šiame name nusipirkusį Gintarą Krutinį. Jis nusipirko privatizuotą kambarį Savivaldybei priklausančiame bute.

Pasak gyventojų Valentinos Drozdovos ir Anželikos Menšovos, nepatenkintų G. Krutinio veikla, naujakurys savavališkai pradėjo vykdyti statybas rūsyje - išgriovė pertvaras tarp kelių sandėliukų ir sujungė juos su bendrosiomis rūsio patalpomis, be to, bandė prisijungti prie bendros kanalizacijos, užmūrijo langus.

"Jei tai - Savivaldybės butas, vadinasi ir sandėliukai jai priklauso. Savivaldybės atstovai sako, kad G. Krutinis ir jų sandėliuką užgrobė. Jam priklausė 2 kvadratiniai metrai rūsyje, o užėmė 40", - pasakojo moterys.

Gyventojai dėl naujakurio veiklos kreipėsi į Priešgaisrinės priežiūros inspekciją bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių.

Kadangi buvo užmūrytas langas šiauriniame fasade, priešgaisrinės priežiūros specialistai įpareigojo namą administruojančią UAB "Marių valdos" pagerinti ištaisyti padėtį. V. Drozdova ir A. Menšova teigė, jog "Marių valdų" direktorius Raimondas Juodzevičius akte pasirašė, jog užmūrytas vienas langas, o pakeitė keturis...

"Marių valdos" savavališkai pakeitė langus. Mūsų niekas nei klausė, nei sakė, kiek reikės mokėti. Sąskaita buvo pateikta gyventojams, nors mokėti už tai turi langus užmūrijęs G. Krutinis. Dabar už langus turim mokėti pagal buto kvadratūrą: aš - 1 350 litų, kiti - po 500-600 litų. Bet kokius langus įdėjo, kaip baisiai sutvarkė! Ten griuvėsiai dabar yra", - sakė A. Menšova.

Gyventojai kaltina "Marių valdų" direktorių savivaliavimu ir palankumu G. Krutiniui. "Kai buvo susirinkimas, mes pasakėm, kad už langus nemokėsim. O jis atsakė: "Padariau taip, kaip man reikia". Viduryje rūsio pastatyta siena, o direktorius atėjo ir sako: "Aš čia nieko nematau", - pasakojo moteris.

Kreipėsi į teismą

Gyventojai dėl G. Krutinio veiklos kreipėsi į teismą. Tiesa, posėdžio jie laukia jau porą mėnesių, mat atsakovui niekaip neįteikiamas šaukimas. Gyventojai tikisi, kad G. Krutiniui teismas įsakys grąžinti bendrojo naudojimo patalpas.

"Tada mes, gyventojai, galėsim pasidalinti tą rūsį ir privatizuoti. Bendro naudojimo patalpoje buvo galima ir dviračius laikyti, ir statybines medžiagas. Ir praėjimas buvo geras, o dabar tik šonu galima praeiti. Jis galėjo padaryti žmoniškai: ateiti, susitarti. Pasiklausė tik tada, kai viską padarė, kai jau dokumentus reikėjo tvarkyti", - skundėsi gyventojos.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovai, patikrinę gyventojų skundus, pastebėjo, kad Minijos g. 140 namo butų savininkai rūsio patalpų nėra pasidaliję ir neįregistravę Nekilnojamo turto registre. G. Krutiniui įteiktas reikalavimas nutraukti statybos darbus, o gyventojams buvo pasiūlyta nesutarimus dėl rūsio padalijimo spręsti teismine tvarka.

Savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Arūnas Smaguris teigė: "Šiame name lyg ir buvo susitarimas pasidalinti rūsį laiptinėmis. Rūsius, kaip ir palėpes, gyventojai turi pasidalinti pagal užimamą gyvenamą plotą. Paprastai rūsiais nuo seno naudojamasi pagal susitarimą. Tačiau bendro naudojimo patalpos, - rūsių koridoriai, laiptinės, kurios yra nedalijamos."

Pasak A. Smagurio. Savivaldybėje yra 2004 metų pareiškimas apie gyventojų norą dalintis rūsį, tačiau ar jie tai padarė ir įregistravo savo turtą Registrų centre, jis nežinąs.

"Jei rūsyje buvo vykdoma rekonstrukcija, prieš tai teritorija turėjo būti įteisinta kaip nuosavybė. Jei buvo lendama į bendro naudojimo patalpas, į koridorių, asmuo turėjo viską derinti su kitais gyventojais. Jei patalpos nebuvo pasidalintos, tai yra nelegalios statybos", - pabrėžė A. Smaguris.

Turi gyventojų sutikimą

Pasak G. Krutinio, jo veikla visiškai legali. "Aš turiu daugiau nei 51 procento gyventojų sutikimą", - sakė jis ir parodė raštą su parašais, taip pat dokumentą, kad 40,54 kv. m rūsio patalpos įregistruotos Registrų centre.

Ant dokumento pasirašę gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai sutinka, kad "trečiosios laiptinės rūsio bendro naudojimo patalpose būtų įrengtos sandėliukų patalpos, paliekant praėjimą į kitus sandėliukus, ir bendro naudojimo koridorius ir sandėliukai būtų sujungti į vieną sandėliuką su išėjimu į bendro naudojimo koridorių."

Iš pradžių G. Krutinis "Vakarų ekspresui" sakė nusipirktame kambaryje ir rūsyje žadąs vykdyti komercinę veiklą, vėliau jis teigė planuojąs išsipirkti likusius Savivaldybei priklausančius kambarius ir apsigyventi. O galiausiai pagrasino, kad, jei gyventojai ir toliau jam reikš pretenzijas, butą išnuomosiąs asocialiai šeimai arba čigonams.

Beje, G. Krutinis nesutiko fotografuotis ir nepageidavo, kad jo pokalbis būtų įrašinėjamas diktofonu.

Tiki esąs geradarys

Pasak jo, gyventojai už bendrojo naudojimo patalpas prašė sumokėti. "Jie užsiprašė nerealią sumą - už kvadratinį metrą po 2 000 litų. Metras galėtų kainuoti iki 300 litų", - sakė jis.

"Nei statybos inspektoriai, nei gaisrininkai pažeidimų nerado. Langai rūsyje yra įdėti vien dėl to, kad gyventojai vis skundėsi, o gaisrininkai vis vaikščiojo. Tie, kurie skundėsi, dabar tegul moka", - tikino G. Krutinis.

Jis teigia name darąs tik gera - savo jėgomis ir lėšomis išvalęs ventiliacijos angas, pakeitęs kanalizacijos vamzdžius, kurie iki tol nuolat kimšosi, tvarkęs elektros instaliaciją.

"O prisijungti prie bendro kanalizacijos vamzdžio vandentiekininkai nedraudžia. Mokėti reikia už nuotekas, o ne už vamzdžius, - sakė jis. - Aš pats galiu paduoti gyventojus į teismą už vengimą privatizuoti rūsį."

Pakvipo tautine nesantaika

Pasak G. Krutinio, ne visi gyventojai yra priešiškai nusistatę. Tiems, kurie pritarė statyboms rūsyje, už įstatytus langus mokėti nereikės - jis sako pats padengsiąs išlaidas.

"Tame rūsyje buvo tokia didelė skylė - į ją visi metė šiukšles. Mes kiekvieną pavasarį su kaimyne eidavome valyti. Mes taip džiaugiamės Gintaru (G. Krutiniu. - Aut. Past), dabar ten tokia švara", - teigė dvi trečiosios laiptinės gyventojos.

Tiesa, šios nenorėjusios prisistatyti pensinio amžiaus moterys savo sandėliukų G. Krutiniui neatidavė - jie yra kitoje rūsio pusėje. Jos neprieštaravo dėl to, kad naujakurys pasiimtų dalį bendrų rūsio patalpų.

"Mes ne tokie žvėrys, kaip tie ruskiai, "kacapai" prakeikti. Jie tuos lietuvius tiek ėda... - prieštaraujančius G. Krutinio veiklai kaimynus įžeidinėjo moterys.

- Argi jiems gaila? Tegul darosi žmogus, bet ne - jie prieš. Iš pavydo, kad tik suėstų žmogų... Kai Gintaras nieko nedarė, tai niekam to rūsio nereikėjo - tik šiukšlės buvo. Gintaras - geras žmogus, draugiškas. Jei iš naujo dalins tą rūsį, tai mes vistiek savo dalį jam atiduosim. Mes - ne prieš, prieš - tie "bagočiai".

Savivaldybės atstovų neįleido

Praeitos savaitės pabaigoje Minijos g. 140 name lankėsi Savivaldybės atstovai. Jie bandė apžiūrėti Savivaldybei priklausantį sandėliuką ir įeiti į G. Krutinio patalpas rūsyje.

G. Krutinis sako apie jų apsilankymą nežinojęs, netikėtai ėjęs pro šalį ir užsukęs. Paprašytas įleisti į patalpas jis sakė neturįs raktų - neva jie kitame miesto gale. Paprašytas juos atvežti, jis atsisakė.

Rima ČELIAUSKAITĖ