Narystė Europos Sąjungoje pakeitė ir kitose šalyse žmonių gyvenimą

Specialiai "Vakarų ekspresui" iš Briuselio

Jau mėnuo, kai gyvename Europos Sąjungoje. Pirmąją gegužės savaitę Lietuvoje visiems teko matyti daugybę laimingų, nauju mūsų šalies istorijos etapu besidžiaugiančių, Europos Sąjungos ir Lietuvos vėliavėlėmis mojuojančių žmonių. Tačiau ne vienas sutiktas lietuvis dabar manęs teiraujasi, ko reikėtų tikėtis ateityje.

Manau, kad savo perspektyvas mes galime išvysti smulkiau paanalizavę, kaip keitėsi kitos Europos valstybės, įstojusios į Sąjungą anksčiau už Lietuvą.

Pavyzdys lietuviams

Briuselyje, bendraujant su kolegomis europarlamentarais, pavyko surinkti nemažai informacijos, apie tai, kaip kito europiečių gyvenimas plečiantis Europos Sąjungai (ES). Žinoma, mane labiausiai domino mažiau išsivysčiusios valstybės - Ispanija, Graikija, Airija, Portugalija ir Italija, kurių ekonominiai interesai praturtėti ir pagerinti savo piliečių gyvenimą stojant į ES buvo didžiausi.

Prieš Lietuvai ir kitoms Rytų ir Vidurio Europos valstybėms įstojant į ES, ši valstybių bendrija paskutinį kartą plėtėsi 1995 m., kai į ją buvo priimtos Suomija, Švedija ir Austrija. Tai turtingos valstybės, kurių stojimą į ES skatino politiniai motyvai, nenoras likti Europos "pakraštyje". Pavyzdžiui, Suomija buvo tiek pažengusi, kad jos derybos su ES truko vos keturis mėnesius. Šioje valstybėje jau seniai galiojo vakarietiška tvarka, tačiau suomiai anksčiau nestojo į Europos Sąjungą norėdami išlaikyti gerus santykius su Sovietų Sąjunga ir prekiaujant su ja gerai pasipelnyti. Įstojus į ES, suomių gyvenimas dar pagerėjo. Suomijai ES suteikė daugiau galimybių, nei ji turėjo anksčiau.

Todėl mums ieškant kitų Europos valstybių patirties, reikėtų žvelgti į dar senesnius laikus. Airija. Ši šalis Lietuvai jau seniai pateikiama kaip geras pavyzdys. Airija gyventojų skaičiumi, dydžiu, gamtinėmis sąlygomis, religija, sunkia istorine praeitimi panaši į Lietuvą. Net ir žmonės kur kas daugiau panašūs, nei pietiečiai portugalai ar graikai.

Airija į ES įstojo 1973 m. Tuomet šioje šalyje sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP - sukurtų prekių ir paslaugų piniginė išraiška) vienam gyventojui sudarė 62 proc., 1999 m. - 105 proc., o dabar apie 122 proc. ES vidurkio (skaičiuojant senąsias ES valstybes). Airiai šiuo požiūriu net stipriai pralenkė savo turtinguosius kaimynus britus. Stojant į ES Airija, kaip ir Lietuva, buvo žemės ūkio valstybė. Žemės ūkyje tuomet dirbo ketvirtadalis, dabar - mažiau nei 10 proc. žmonių.

Sparčiai plėtoti ekonomiką, gerinti žmonių gyvenimą airiams padėjo iš Europos Sąjungos gaunama parama. Dabar Airijos ekonomika viena moderniausių, nors ji į ES įstojo kaip atsilikusi valstybė. Žmonių pajamos ir atlyginimai auga kur kas greičiau nei kainos. Išnaudoti narystę ES airiams padėjo gera ekonomikos plėtros strategija, mokesčių mažinimas. Airijoje sparčiai plėtojamos modernios technologijos, šalis yra viena pirmaujančių pagal kompiuterių, programinės įrangos gamybą. Panašia patirtimi galėtų pasinaudoti ir mūsų šalis, turinti daugybę išsilavinusių specialistų. Airijos plėtrą patvirtina ir tai, kad ji pastaruoju metu tapo labai patraukli šalis Rytų Europos valstybių gyventojams. Geriau gyventi pradėję airiai darbams tapo išrankūs.

Paskaičiuota, kad per paskutinį dešimtmetį Airija iš ES gavo apie 10 mlrd. eurų. Subsidijos žemės ūkiui nuo 20 mln. 1974 m. išaugo iki beveik 900 mln. 1996 m. Tai sudarė palankias sąlygas augti žemdirbių pajamoms, skatinti produkcijos išvežimą į užsienį.

Kaip pastebi Europos Parlamento politikai, būdama maža ir neturtinga airių tauta lengvai įsitvirtino Europos Sąjungoje. Airių, kaip ir lietuvių, visur pilna ir jie turi kuo didžiuotis. Jie išsivadavo iš mažos tautos kompleksų ir dabar gali pasigirti vienu populiariausiu "Guinness" alumi pasaulyje, visame pasaulyje kovo 17 d. švenčiama Airijos globėjo Šv. Patriko diena. Airija iki šiol Europoje žinoma, kaip mažų mokesčių šalis. Dėl to Airijos ekonomika auga sparčiai, o airiai laikomi jauniausia, sparčiausiai didėjančia tauta Vakarų Europoje.

Pietietiškas "greitumas"

Kas buvo susidūręs, ar net nuvykęs į Pietų Europą, gerai atsimena pietiečių atsakymą ko nors paprašius: "rytoj", "greitai", "10 minučių" ir t.t. Tos "10 minučių" paprastai tęsiasi kelis kartus ilgiau. Šis pavyzdys puikiai apibūdina, kodėl Italija, Graikija ar Ispanija naryste Europos Sąjungoje ir jos pinigais pasinaudojo kur kas prasčiau nei airiai. Vieninteliai portugalai iš Briuselio pareigūnų sulaukia daugiau komplimentų.

Visi girdėjo, kad vasaros olimpinės žaidynės Atėnuose ne už kalnų, tuo tarpu darbų dar labai daug. Graikai dirba neskubėdami. Pietiečių pasyvumą nulemia ir pati gamta. Vidurdienį dėl didelių karščių paprastai nedirbama, žmonės miega. Į darbus traukiama vakarop, o sutemus prasideda naktinės linksmybės.

Graikija šiuo metu laikoma mažiausiai išsivysčiusi "senoji" ES valstybė. Graikijos BVP vienam gyventojui šiuo metu vos viršija 70 proc. ES vidurkio. Graikija į Europos Sąjungą įstojo 1981 m. Ji į ES buvo priimta nepaisant skeptiškų nuomonių. Europos Komisija tuomet teigė, kad menkai išsivysčiusiai Graikijai dar per anksti į Europos Sąjungą. Ši šalis į ES buvo priimta siekiant stabilizuoti padėtį, įtvirtinti demokratiją Balkanų pusiasalyje.

Graikijoje žemės ūkio dalis kuriant bendrąjį vidaus produktą viena didžiausių ES ir net lenkia Lietuvą. Naujausiais duomenimis Graikija - vienintelė senoji ES valstybė, konkurencingumu pralaiminti daugeliui naujųjų ES narių, tarp jų ir Lietuvai. Tačiau šie neigiami faktai nereiškia, kad graikų gyvenimas per daugiau kaip 20 metų negerėjo. Atlyginimai šioje šalyje vieni mažiausių, tačiau kainos irgi ne tokios didelės kaip kitose Vakarų šalyse. Graikija pasiekė išties nemažai, tačiau pastebint linksmą, nerūpestingą graikų gyvenimo būdą ir tai, kiek iš ES gaunamų pinigų yra neįsisavinama, ir grįžta atgal į Europos Sąjungos biudžetą, Europarlamente juokaujama, kad graikai labai nesistengia, nes jiems ir taip gerai...

Portugalai - eurooptimistai

Ispanija ir Portugalija ES narėmis tapo 1986 m. Jų pasiekimai kur kas didesni. 40 mln. gyventojų turinti Ispanija tapo viena įtakingiausių Europos Sąjungos valstybių ir lygiuojasi su Prancūzija, Italija. BVP vienam Ispanijos gyventojui siekia 87 proc. ES vidurkio.

Briuselyje politikai kalbėjo, kad ES plėtra Pietų Europos valstybės buvo mažiausiai suinteresuotos. Tai natūralu - ES paramą vis dar gaunančiai Ispanijai, Portugalijai ar Graikijai nauji konkurentai (imsiantys ES paramą) nereikalingi. Todėl ispanai pastaruosius metus Europos Parlamente garsėja, kaip kieti savo ir kaimyninių šalių interesų gynėjai.

Pasinaudodama naryste ES, Ispanija sustiprino savo žemės ūkį, skyrė nemažai lėšų atsilikusiems pietiniams šalies regionams, sustiprėjo turizmo sektorius, duodantis dideles įplaukas į šalies biudžetą ir kuriantis naujas darbo vietas. Turizmo sektoriuje dirba apie 15 proc. ispanų. Ispanijos progresą rodo, kad ten dirbti vadinamuosius juodus darbus žemės ūkyje vyksta nemažai Lietuvių, mat šie darbai daugiau uždirbantiems ispanams pastaruoju metu tapo nepatrauklūs.

Portugalija į ES įstojo krečiama didelės ekonominės krizės. Kadaise galinga jūrine valstybe buvusi Portugalija narystę Europos Sąjungoje matė kaip galimybę vėl atsitiesti. Taip ir buvo. 1980-1998 m. Portugalija išgarsėjo, kaip ES valstybė, kurios bendrasis vidaus produktas augo greičiausiai - vidutiniškai po 8 proc. kasmet. Daugiau kaip trečdalis portugalų dirba pramonės srityje.

Portugalijai stojant į ES, jos BVP vienam gyventojui nesiekė 50 proc. ES vidurkio, dabar jis išaugęs iki 70 proc. Reikėtų pastebėti, kad iki devintojo dešimtmečio Portugalija buvo viena skurdžiausių Europos valstybė, kurią tuomet lenkė ir Lietuva. Tūkstančiai kaimo gyventojų dar ir dabar yra beraščiai, tačiau išnaudodami ES privalumus, portugalai Lietuvą tikrai pralenkė. Per narystės ES metus, dirbančiųjų žemės ūkyje Portugalijoje sumažėjo nuo 23 proc. tris kartus. Kaimo gyventojai niekur nedingo - pritraukus investicijų, jie gavo darbą pramonės įmonėse. Dėl spartaus ekonomikos augimo nedarbas Portugalijoje yra vienas mažiausių Vakarų Europoje (apie 6 proc.) ir kur kas mažesnis nei kaimyninėje Ispanijoje. Kvalifikuotų darbuotojų trūksta, nepaisant emigrantų antplūdžio - dalis portugalų, išvykę ieškoti geresnio gyvenimo į užsienį, dar negrįžę. Tai, kad Portugalija iš ES gavo daug naudos, rodo ir gyventojų apklausos. Europos Sąjungai nepritaria vos keli procentai portugalų.

Dideli ES optimistai yra ir italai, kuriems narystė ES nuo jos įkūrimo pirmųjų dienų padėjo suklestėti. Italija šiuo metu yra viena labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių. Nepaisant to, kai kurie jos pietiniai rajonai, dėl nepalankių gamtinių sąlygų, vis dar yra atsilikę ir gauna finansinę paramą iš Briuselio.

Pietų Europos valstybėse kainos yra mažiausios tarp "senųjų" ES narių, žinoma, atlyginimai ten taip pat mažesni, tačiau tai liudija, jog kainos ES nėra vienodos visose valstybėse ir priklauso nuo valstybių išsivystymo. Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekė 1200 Lt, o Slovėnijoje - 3600 Lt. Panašios proporcijos ir tarp senųjų ES narių. Teigiama, kad didžiausias vidutinis valandinis atlyginimas ES yra Danijoje - beveik 100 Lt, tuo tarpu Portugalijoje ar Graikijoje jis trečdaliu mažesnis.

Lietuvos galimybės

Įvertinus aprašytų valstybių pavyzdį, juokais tariant, galime pasidžiaugti, kad Lietuva - šiaurietiška valstybė. Deja, tai nėra lemiamas faktorius, nuo kurio priklausys mūsų žmonių gerovė. Viskas priklausys, nuo to, kaip mes sugebėsime išnaudoti iš ES gaunamus pinigus, ar jie bus naudingai įsisavinti, ar ūkininkai deklaruos savo pasėlius, ar valdininkai paruoš gerus investicinius projektus, ar pajėgsime konkuruoti su kitomis ES narėmis - naujomis ir senbuvėmis.

Jeigu Lietuvoje turėsime protingą valdžią, jeigu Lietuvai Europos parlamente atstovaus profesionalūs žmonės, yra realios galimybės, kad dėl narystės ES, Lietuvos bendrasis vidaus produktas kasmet augtų papildomai po 1,15 proc. - tai apie 500 mln. litų, kad iki 2009 m. į Lietuvos ūkį būtų pritraukta apie 20 mlrd. litų investicijų. Šie skaičiai tuomet virstų didesniais atlyginimais, naujomis darbo vietomis, pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis ir aplinka.

Arminas Lydeka