Kaip pranešė LRT televizijos laida „Savaitė“, NATO bepiločiai orlaiviai – šio projekto dalis. 1,5 tonos sveriančio bepiločio tikslas – žvalgyba. Įsiplieskus kariniam konfliktui, jis teiktų duomenis apie priešą, galimus taikinius.
Tačiau toks oro žvalgas bus naudojamas ir krizėms valdyti, pavyzdžiui, įvykus stichinei nelaimei, jis galėtų pateikti realų teritorijos planą, pasiūlyti geriausius privažiavimo kelius ir kitą informaciją. Lietuva NATO Žemės stebėjimo sistemai skyrė beveik 5 mln. eurų, šalies įmonė jau kuria programinę įrangą.
Pirmasis bepilotis orlaivis Kalifornijoje bus pristatytas jau po trijų savaičių. Pasiruošimas NATO Žemės stebėjimo sistemos startui vyksta ir Europoje: Italijoje, Sicilijos saloje, Jungtinių Valstijų karinėje bazėje statoma pagrindinė misijos operacijų paramos vadavietė. Čia orlaiviai bus dislokuoti, iš šios bazės jie kils ir į misijas.
1,5 t sveriantis bepilotis ore galės būti iki paros, kilti į daugiau nei 20-ies km aukštį ir vietovę stebėti bet kokiomis oro sąlygomis. Aprūpintas radarais, judančių taikinių detektoriais, termovizualinėmis kameromis, kitomis stebėjimo priemonėmis, NATO žvalgas galės stebėti žemės ir vandens paviršiuje esančius objektus, juos sekti.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą