Naują, vadinamąją nulinę krantinę planuojama statyti Melnragėje, už 1-osios krantinės, netoli šiaurinio molo. Ji kainuotų apie 10 mln. Lt. Jeigu ji būtų statoma, gerokai būtų apribotas miestiečių mėgstamas pasivaikščiojimas šiauriniu molu. Tačiau paaiškėjo, kad ši krantinė turėtų tam tikrų apribojimų dėl saugumo uoste. Todėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nusprendė pirmiausia išsiaiškinti su AB "Klaipėdos nafta" atstovais, ar jiems bus reikalinga tokia krantinė su apribojimais, ir tik paskui atlikti tyrimus, kurie kainuotų apie 0,5 mln. Lt. Taigi dar neaišku, ar bus, ar ne statoma ši krantinė.
Neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius, uosto įplaukos kanalo rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo grupės vadovas Vytautas Kaunas, keli prityrę Klaipėdos locmanai Danijos institute treniruoklio pagalba atliko tyrimus, ar saugi uoste būtų laivyba pastačius naują krantinę. Buvo įvedami įvairūss laiva įvairiomis meteorologinėmis sąlygomis, švartuojami įvairiose vietose, išnagrinėta daugybė variantų. Iš Danijos grįžusiųjų pateikta ataskaita rodo, kad dėl saugumo atsiranda labai daug apribojimų naudojant šią krantinę.
Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko manymu, pirmiausia reikia parengti "Klaipėdos naftos" verslo planą. Preliminariais apskaičiavimais dėl apribojimų, susijusių su laivų dydžiu, dėl to, jog šioje vietoje nemažą įtaką darys meteorologinės sąlygos, kurios Klaipėdoje dažnai būna nepalankios, tą krantinę būtų galima išnaudoti tik 30-40%. Todėl būtina išsiaiškinti, ar "Klaipėdos naftai" būtent tokia krantinė yra patraukli ir finansiškai atsiperkanti. Tik tada galima galvoti, ką reikėtų daryti toliau. Pasak S. Dobilinsko, būtų neprotinga išleisti tyrimams 0,5 mln. Lt, o paskui sužinoti, kad tai neperspektyvus projektas.
Uosto direkcijos generalinio direktoriaus manymu, krantinės tikrai neapsimokėtų statyti, jeigu "Klaipėdos nafta" nedidintų rezervuarų parko. Bendrovė turi dvi giliavandenes krantines, kurių jai turėtų pakakti. Tačiau jeigu ji sugalvotų didinti rezervuarų parką, nutartų krauti žaliąją naftą, tada, pasak S. Dobilinsko, nulinės krantinės atsiradimas saugiomis sąlygomis būtų perspektyvus.
Paklaustas, ar nusprendus statyti nulinę krantinę, būtų ribojamas gyventojų patekimas ant molo, S. Dobilinskas atsakė: "Šito nebūtų išvengta." Vaikščiojimas ant molo yra klaipėdiečių tradicija, nors ji nėra leistina. Taigi šį didžiulį klaipėdiečių malonumą tektų paaukoti tam, kad uostas galėtų plėstis.
Pasidomėjus, ar nebūtų galima palikti žmonėms kokio nors praėjimo molu, S. Dobilinskas atsakė, jog padaryti viską galima, tačiau tam reikia pinigų. Uosto direkcijos direktorius strategijai Vladas Stūrys sako, jog uostas nėra koks nors svetimkūnis, eksploatuojantis miestą, jis kuria klaipėdiečiams gerovę. Papriekaištavus, kad daugeliui miestiečių visai nerūpi nafta, jie tiesiog nori vaikščioti ant molo, jis sakė, jog reikia galvoti ir apie darbo vietas bei pinigų uždirbimą.
Daugeliui klaipėdiečių nepatinka, kad neleidžiama žvejoti ant molo. S. Dobilinsko teigimu, tai ne Uosto direkcijos prasimanymas - yra teisiniai aktai, kurie draudžia žvejybą uosto teritorijoje. Ir pasivaikščiojimas ant molo, galima sakyti, yra draudžiamas, nes jis nėra saugus. Beje, Belgijoje prie plačių saugių molų irgi yra ženklai, draudžiantys vaikščioti.
Pasak S. Dobilinsko, klaipėdiečiai turėtų džiaugtis, kad jie greitai galės prieiti prie kanalo, kai bus atidarytas kruizinių laivų terminalas. V. Stūrys informavo, kad miesto Tarybos planavimo komitete jau pateikti svarstyti miesto bendrojo plano apmatai. Pasak jo, bendrajame plane numatoma, kad tokie dalykai kaip molas atsirastų kitose vietose. Strategijos direktorius teigia, kad miesto valdžia rūpinasi tuo, jog žmonės turėtų kur pasivaikščioti prie jūros. Beje, S. Dobilinskas tapo miesto Tarybos nariu. Tad belieka tikėtis, kad miesto ir uosto valdžios tarpusavio santykiai pagerės, bus priimami tiek miestui, tiek uostui naudingi sprendimai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą