Klaipėdoje pradėtas ruošti miesto bendrasis planas, apimsiantis laikotarpį iki 2025 metų.
Vyriausiojo uostamiesčio architekto Almanto Mureikos teigimu, planuojant ateitį reikėtų būti drąsesniems, todėl jau dabar esama pasiūlymų, kuriuos galima pavadinti revoliuciniais. Vienas jų - supilti dirbtinę salą jūroje ties II Melnrage, išnagrinėti tilto per Kuršių marias statybos galimybes ir pan.
Jūroje - dirbtinė sala
"Turint omeny, kad planuojame 20 metų į ateitį, siūlau būti drąsesniems, - sakė Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Almantas Mureika. - Juk norima sukurti ateities, o ne dabarties planą".
Vienas iš "revoliucinių" pasiūlymų yra susietas su rekreacinėmis teritorijomis.
Pasak miesto vyriausiojo architekto, dabartinė situacija paplūdimiuose esanti paties žemiausio lygio. Kol kas pajūry įmanoma tik mėgautis saulės voniomis, o ne sezono metu - pasivaikščioti. Tuo tarpu besiilsintis žmogus neturi nei kur kavos padoriai atsigerti, nei pavalgyti, nei papramogauti. Galiausiai, net tualetų padorių nėra, o ką jau kalbėti apie tokią prabangą, kaip dušai.
Siekiant išvengti situacijos, kai maloniai laiką praleisti norintiems klaipėdiečiams į rekreacinius centrus tenka trenktis kažkur toliau už miesto, siūloma vietoje statyti atitinkamus objektus. Tačiau gauti leidimą statybai pajūrio zonoje, ypač dabar, kai valstybė itin sugriežtino šios zonos apsaugą, sunku net tada, kai norima persirengimo būdelę sukalti. Todėl ir siūloma sukurti dirbtinę gamtą.
Gilinant uosto akvatoriją iškasami milijonai kubinių metrų grunto, kuris pilamas atitinkamuose jūros plotuose. Almantas Mureika siūlo svarstyti galimybę iš to grunto ties II Melnrage, kur pajūry jau yra asfaltuota 3 ha ploto aikštelė, supilti dirbtinę salą. Į ją galėtų būti nutiestas tiltas - ir miško nereikėtų kirsti.
Kitaip nei Palangoje, kur tiltu galima tik nueiti iki galo ir apsisukti, poilsiautojai patektų salon, prie kurios galėtų švartuotis jachtos bei pramoginiai laiveliai. Kadangi čia būtų dirbtinė gamta, negaliotų jokie apribojimai - statyk, ką nori: kavines, restoranus, viešbučius...
Kol kas esama tik idėjos, reikia, be abejo, išsiaiškinti ir technines galimybes. Tačiau visų pirma svarbu sužinoti, ar žmonės to norėtų, turint omeny, kad sala būtų kuriama ne miesto lėšomis.
Naujas miškas
Taip pat ryžtingai siūloma spręsti naujų gyvenamųjų rajonų problemas.
Buvo suplanuota, kad miestas "peržengs" Danę ir augs Palangos plento link. Tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pavaldūs žemės reformos vykdytojai, neatsižvelgę į miesto poreikius, planus bei Klaipėdos vadovų protestus, dalį teritorijos suskirstė rėžiukais ir atidavė tiems, kurie norėjo atgauti turėtą nuosavybę.
Nurodyta, kad ten dabar esantys žemės ūkio paskirties plotai, nors esama didelių abejonių, ar dabartiniai šeimininkai ten karves ganysią bei auginsią burokus, ar po kiek laiko užsigeis keisti žemės paskirtį bei statyti namus.
Tuo tarpu miestas, jeigu norėtų čia tiesti kelius bei tvarkyti infrastruktūrą, turėtų sklypus išpirkti.
Todėl siūloma perpus sumažinti planuotąjį užstatymą, Danės pakrantes užsodinti mišku - juk ir Girulių miškas kadaise sodintas buvo. Tada ir naujai suplanuoti gyvenamieji rajonai tapsią patrauklesni, nes įsikurs ne plynėse.
Tiltas per marias
Į naują bendrąjį planą siūloma įtraukti ir tilto per Kuršių marias statybos galimybių nagrinėjimą.
Kauno transporto instituto specialistai jau atliko transporto studiją. Dabar nuspręsta kompleksiškai svarstyti pasekmes miesto bei nacionalinio parko gamtai, urbanistinėms bei inžinerinėms struktūroms, laivybai, transportui, jeigu tiltas vis tik būtų statomas.
Be specialistų, rimtai ruošiamasi teirautis visuomenės nuomonės: bus atliktos sociologinės apklausos bei tyrimai.
Tiesa, tokios apklausos bus rengiamos ne tik dėl tilto, bet ir dėl kitų numatomų bendrojo plano sprendinių. Ketinama apklausti atskirai miesto pietinės, šiaurinės bei centrinės dalies gyventojus, idant būtų sužinota, ko jiems labiausiai trūksta ir kokią savo rajono ir visos Klaipėdos ateitį jie norėtų matyti.
Planuoja kompleksiškai
Preliminarūs naujojo bendrojo miesto plano sprendiniai bei jų pagrindimas pirmąkart buvo pristatyti kovo 25 dieną vykusiame Miesto planavimo komiteto posėdyje.
Nors vėliau pasigirdo diskusijų, esą strateginis planavimas bei bendrasis planas išvis nereikalingi, miesto vyr. architektas su tokia pozicija nesutinka.
Jo teigimu, Klaipėda strateginio planavimo srityje užimanti pirmą vietą Lietuvoje. Mūsų miesto Taryba 2001-aisiais pirmoji Respublikoje patvirtino Klaipėdos plėtros strateginį planą, kartu su sostine pagal naująją metodiką buvo ruoštas bei patvirtintas ir nuo 1997-ųjų galiojantis miesto bendrasis planas, tačiau jis neturėjo ekonominės strategijos. O pagal strateginio plano prioritetus reikia koreguoti ir bendrąjį planą. Į jį prireikė įtraukti naujus sprendinius bei padaryti tai kompleksiškai, apimant visas sritis.
Toks sprendinių kompleksiškumas bei Tarybos, turėsiančios patvirtinti naująjį planą, pritarimas reikalingas dar ir tam, kad lengviau būtų galima gauti lėšas įvairių projektų įgyvendinimui tiek iš Vyriausybės, tiek iš Europos struktūrinių fondų.
Pagaliau, net privatus investuotojas, prieš įsigydamas sklypą ar pastatą, visų pirma nori susipažinti su bendru paveikslu - kaip turėtų vystytis miestas ir kokia bus jo investicijos ateitis.
Miestiečiams taip pat svarbu žinoti, tarkim, jei norima įsigyti sklypą namo statybai, kur perspektyvoje išsidėstys gyvenamųjų namų kvartalai.
Kai susikerta interesai
Rengiant bendrąjį planą ypatingas dėmesys kreipiamas į tai, kad nekiltų tam tikrų konfliktų: kad gyvenamieji rajonai neatsirastų šalia pramonės plėtros zonų, arba, kad rekreaciniuose plotuose neišdygtų taršos židinių. Taip pat siekiama susitarimo tarp interesų, pavyzdžiui, valstybės bei Savivaldybės, nes kartais iš Vilniaus "nuleidžiami" nepamatuoti, Klaipėdos interesams netgi prieštaraujantys sprendimai.
Kaip pavyzdį ponas Mureika paminėjo istoriją su Marių kvartalu. Seniai jau yra žinoma, kad ši teritorija nebus planuojama kaip uosto rezervinė zona, regis, žmonės galėtų ramiai gyventi ir tvarkytis, įsirengti poilsio zonas. Tačiau šalia įsikūrę kariškiai numato savąją plėtrą. Pasak vyriausiojo architekto, su pastaraisiais buvo ir gražiai kalbėta, ir oficialūs raštai rašyti ministerijon, parašant, kad jeigu jau bazė plečiama ir sandėliai visokiausi statomi, tai tegu bent keliais bei apželdinimu būtų pasirūpinta. Bet susidaro įspūdis, kad yra rūpinamasi tik tuo, kas savoje teritorijoje, o už tvoros gyvenančių žmonių interesai kariškiams mažiausiai rūpi.
Visuomenei svarbiausios erdvės
Klaipėdos vyriausias architektas atkreipė ypatingą dėmesį į dar vieną būsimo bendrojo plano prioritetą, kurį ankstesni planai nepakankamai įvertino. Tai su kiekviena diena vis aktualesniu tampančios visuomenei svarbiausios erdvės, kuriose itin svarbu įvardyti vadinamąjį viešąjį interesą. Bendrajame plane išskiriama dešimt tokių erdvių, kur privalu itin aiškiai apibrėžti, kas bus aktyviai saugoma, kas vystoma bendruomenės labui, kas atliekama miesto ir visuomenės lėšomis ir kur bus laisvė privačioms investicijoms.
Tokioms teritorijoms priskirtina piliavietė bei jos aplinka, senojo tabako fabriko plotas su Jono kalnelio teritorija, Danės upės krantinės bei šiaurinis ir pietinis ragas, teritorija prie antrosios perkėlos, Smeltalės upės žiotys su žvejų ir mažųjų laivų prieplaukomis, uosto įplaukos molai, marių pakrantė nuo uosto teritorijos pietinės ribos, Kuršių nerijos nacionalinio parko pakrantės prie marių, Smiltynė ir visi prie Baltijos jūros miesto teritorijoje esantys paplūdimiai.
Pasak pono Mureikos, per tuos metus, kai galioja dabartinis miesto bendrasis planas, buvo juntamas didžiulis veržimasis į šias teritorijas. Atsiradę nemažai norinčių sklypus minėtose vietose "pasiimti sau", o tokiems "savininkams" paprastai visuomenės poreikiai mažiausiai rūpi. Todėl būtina naujame bendrajame plane, kuris yra pagrindinis miesto vystymosi dokumentas, labai aiškiai nurodyti, kas minėtose teritorijose galima, o kas - griežtai ne.
Klaipėdiečiai, norintys susipažinti su preliminariais ruošiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniais, gali tai padaryti Savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriuje, kur jau yra iškabintos siūlomos urbanistinės bei transporto dalies schemos. Pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas galima teikti iki gegužės 15 d.
Rašyti komentarą