Projektai
Japonijos ekspertai, siūlantys jūroje ties Melnrage statyti giliavandenį uostą, negražina būsimo pramoninio objekto. Jie siūlo variantus, kaip būtų galima sušvelninti neigiamus reiškinius, ir įvardija tuos, kurių sušvelninti neįmanoma. Didžiausia blogybė - ši vieta tinkamiausia naujajam uostui.
Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) ekspertų per 18 mėnesių atlikta Klaipėdos uosto plėtros iki 2015 metų galimybių studija, numatanti naujo uosto statybą, kainavo 4 mln. eurų. Ją finansavo Japonijos Vyriausybė. Būsimasis uostas kainuotų nuo 1,5 iki 2,2 milijardo litų arba 663 mln. eurų. Į šį objektą investuotas lėšas būtų galima susigrąžinti maždaug per 14 metų. Beje, nuo 1993 metų į Klaipėdos uostą jau investuota 1,5 milijardo litų.
Įgyvendinant naujojo uosto statybos projektą vien tik statybos darbams, kurie truktų 5-6 metų, reikėtų 350 mln. eurų. Uostas būtų statomas dviem etapais. Pirmas etapas būtų pradėtas 2009-aisiais, baigtųsi 2015 metais ir uostas pradėtų funkcionuoti. Antras etapas prasidėtų 2015 ir tęstųsi iki 2025 metų, kada būtų baigtas įgyvendinti visas generalinis uosto išvystymo planas.
Gyvenvietė prarastų vertę
Dėl naujojo uosto visiems laikams pasikeistų Melnragės gyvenvietės, turinčios apie pusantro tūkstančio gyventojų, pobūdis, nes ji atsidurtų aktyvaus poilsio zonoje. Japonai pastebi, kad vienas iš charakteringiausių Melnragės gyvenvietės požymių - ramybė.
Be to, Melnragėje sumažėtų turto vertė. Prasidėjus ilgai truksiantiems statybos darbams žmonės nenorėtų keltis gyventi į tą rajoną. Kaip neigiamą aspektą ekspertai vertina ir tai, kad naujojo uosto teritorija bus matoma iš gana toli ir visiems laikams pakeis kraštovaizdį.
Tačiau situaciją galima bandyti švelninti. Siūloma rytinėje uosto dalyje sodinti medžius, įrengti parką ir taip pridengti uostą iš Melnragės pusės. Iš Kuršių nerijos nacionalinio parko pusės uostas bus gerai matomas, jo kraštovaizdis deformuosis.
Nuo uosto, esančio dirbtinėje saloje, iki Melnragės kopų bus 350 metrų atstumas, vandens įlanką. Iš Melnragės pusės būtų įrengtas aukštos kokybės jachtų prieplaukos, svečių namai, restoranėliai ir t. t. Paplūdimys išliktų natūralus. Prie kranto gylis nebūtų didelis, jis didėtų dirbtinės salo link.
Teigiamas dalykas, kad miestas čia turės poilsio zoną. Padidės Vyriausybės ir verslininkų pajamos. Vyriausybė galės daugiau lėšų skirti socialinėms reikmėms, švietimui ir sveikatos apsaugai. Statant uostą bus galima įdarbinti vietinius žmones ir kompanijas. Be to, pačiame naujame uoste, poilsio zonoje atsiras naujų darbo vietų.
Triukšmas - ne problema
Japonai akcentuoja, kad uostas būtų statomas itin jautrioje gamtos vietoje, netoli Kuršių nerijos nacionalinio parko, įtraukto UNESCO paveldą. Jie daro išvadą, jog nedidelis smėlio nešmenų judėjimas šiaurės kryptimi nedarytų esminio pokyčio šiaurinei kranto linijai, tačiau šešėlinė bangų ir srovių zona sąlygotų kranto pokyčius, kuriuos būtų galima sumažinti. Tam reikėtų pakeisti šiaurinės dalies bangolaužių formą, sumažinti šešėlinės zonos plotą, įrengti paplūdimio konservavimo įrenginius ir jį išsaugoti.
Užsienio ekspertai neslepia, jog dalį neigiamų momentų bus labai sunku sumažinti, pavyzdžiui tai, kad uostas gali užkirsti kelią žuvų migracijai. Jie teigia turėję per mažai duomenų apie žuvų migraciją, tad siūlo atlikti išsamią žuvų migracijos studiją. Pasak jų, galimas daiktas, jog ji padėtų rasti kokių nors švelninančių priemonių dėl žuvų migracijos.
Kai uostas pradės funkcionuoti, transporto judėjimo pietinėje pusėje esančiais privažiavimo keliais ir geležinkeliais triukšmas gali drumsti gyventojų ramybę. Tačiau neigiamą triukšmo poveikį galima sušvelninti pastačius triukšmą izoliuojančią užtvarą ir įrengus namuose garso izoliacijas.
Uostas nebesivystytų
Be naujojo uosto dabartinis Klaipėdos valstybinis uostas prarastų konkurencingumą tarp Rytinės Baltijos jūros uostų, nebeturėdamas galimybės vystytis. 2015 metais uostas nebegalėtų laiku priimti atplaukiančių laivų, jie stovėdami išoriniame reide būtų priversti patirti prastovas. Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, galimybių praplatinti laivybos kanalą ir padaryti dvipusę laivybą neturime dėl gamtinių sąlygų. Tokie darbai būtų labai pavojingi Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.
Japonai mano, jog Klaipėdos uostas jau išnaudoja visus pajėgumus. Didžiausia problema - maži navigacinio kanalo pajėgumai. Jie siūlo per pirmą uosto vystymo etapą platinti įplauką. A. Vaitkaus teigimu, japonai prognozuoja krovinių augimą gana saikingai, palyginti su Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovais.
Japonai sako, jog Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, turi pasinaudoti galimybe atgauti dėl Rusijos geležinkelių tarifų politikos prarastus krovinius.
Ekspertų manymu, Uosto direkcija, kaip valstybės atstovė, ir toliau turi išlikti uosto žemės savininkė. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, jų manymu, galėtų likti toks pat, tik galėtų būti lankstesnis, pavyzdžiui, reikėtų derinti žemės nuomos mokesčius.
Priėmė domėn
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba penktadienį vykusiame posėdyje nutarė nepritarti japonų studijai, kaip buvo siūloma, o tik priimti domėn. Japonų studiją dar svarstys Klaipėdos miesto taryba, Vyriausybės tranzito komitetas.
Statyti ar ne naująjį uostą, sprendimą turės priimti Vyriausybė. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo planuose jau žymi naują uostą ir norėtų, kad jis atsispindėtų miesto detaliajame plane. Japonai sako, jog naujasis uostas turi kuo greičiau tapti miesto bendrojo plano dalimi.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą