Naujausia apklausa: gyvenimas negerėja

2014 metų gruodžio mėnesį du iš trijų (66%) apklaustų Lietuvos gyventojų (15 metų ir vyresnių) atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į blogąją pusę, o trečdalis (33%) respondentų manė, kad reikalai šalyje gerėja. 1% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per paskutinį mėnesį gyventojų vertinimai šiuo klausimu pablogėjo – 6 procentiniais punktais padidėjo teigiančių, kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę, o lyginant su tyrimo rezultatais prieš metus (2013 metų gruodį) pesimistiškai vertinančių situaciją Lietuvoje padidėjo 13 procentinių punktų.

Kiek didesni optimistai yra jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, studentai ir moksleiviai, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, gyventojai, kurie savo šeimos finansinę padėtį vertina gerai.

Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (77%), gyvenantys kaime (74%), respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis - iki 1500 litų per mėnesį (83%) bei su viduriniu išsilavinimu (74%), pensininkai (81%), darbininkai (73%) ir bedarbiai (70%), lenkų (80%) ir rusų (74%) tautybių gyventojai.

Kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mano LR liberalų sąjungos (49%), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (46%) bei LSDP (42%) rinkėjai, o didžiausi pesimistai yra respondentai, kurie ketino balsuoti už Lietuvos lenkų rinkimų akciją (83%), partiją Tvarka ir teisingumas (76%) ar Darbo partiją (74%).

Ekonominės padėties vertinimas

2014 metų gruodžio mėnesį dešimtadalis (11%) suaugusių šalies gyventojų manė, kad per paskutinius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, 44% atsakė, kad ji nepasikeitė, o keturi iš dešimties (40%) respondentų nurodė, kad ekonominė Lietuvos padėtis per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo. 5% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Lyginant su prieš mėnesį vykusia apklausa, 5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pastebi ekonominės padėties gerėjimą šalyje. Lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus, blogai vertinančių Lietuvos ekonominę padėtį padidėjo 15 procentinių punktų - 2013 metų gruodį tik 25% gyventojų ekonominę padėtį įvertino kaip blogą.

Situacija šalies ekonomikoje daugiau nepatenkintos moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su mažiausiomis (iki 1500 litų) šeimos pajamomis per mėnesį, pensininkai bei bedarbiai, rusų tautybės gyventojai, o ekonominį pagerėjimą santykinai dažniau pastebi respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai, specialistai ir tarnautojai, besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip gerą.

Šeimos finansinės padėties vertinimas

2014 metų gruodžio mėnesį kas dešimtas (10%) Lietuvos gyventojas savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią, keturi iš dešimties (40%) nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis per paskutinius 2 mėnesius pablogėjo, o pusė (49%) apklaustųjų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis nepasikeitė. 1% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per paskutinį mėnesį žmonių nuomonė šiuo klausimu nepasikeitė, o lyginant su gyventojų vertinimais prieš metus (2013 m. gruodį) 6 procentiniais punktais padaugėjo respondentų, kurie teigė, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo.

Savo šeimos finansine padėtimi dažniau yra nepatenkintos moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys mažesniuose miestuose, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį, pensininkai bei bedarbiai, rusų tautybės gyventojai.

Demokratijos vertinimas

2014 metų gruodį daugiau nei pusė (53%) apklaustų Lietuvos gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o 36% respondentų buvo patenkinti demokratija Lietuvoje. Dešimtadalis (11%) neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Respondentų nuomonė šiuo klausimu paskutiniu metu išlieka stabili - panašūs gyventojų vertinimai šiuo klausimu buvo tiek prieš mėnesį, tiek ir prieš metus.

Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 2500 litų), dirbantys valstybinėse įstaigose ar įmonės.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 1500 litų), pensininkai, bedarbiai ir darbininkai, lenkų ir rusų tautybių gyventojai.

Tuo kaip šalyje veikia demokratija daugiau patenkinti nei nepatenkinti yra tik dviejų partijų rinkėjai – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (58% patenkinti ir 38% nepatenkinti) bei LR liberalų sąjūdžio (48% patenkinti ir 40% nepatenkinti). Labiausiai demokratijos veikimu Lietuvoje nepatenkinti šių 4 partijų rėmėjai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (90% nepatenkinti), Darbo partijos (66%), partijos Tvarka ir teisingumas (64%) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (63%).