Nauji ES reikalavimai turgaus prekeivių negąsdina

Smulkusis verslas

Nuogąstavimai, jog įstojus į Europos Sąjungą dėl pernelyg griežtų reikalavimų smarkiai sumažės ar net visai išnyks vietos turgūs, kol kas nepasitvirtino. Prekyviečių vadovų teigimu, pokyčius pajuto ne visi prekeiviai, tačiau esama ir tokių, kuriems šis verslas netgi palengvėjo.

Pasak Lietuvos smulkiosios prekybos asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininko Donato Botyriaus, jokio šoko su savo teisės aktais ES nesukėlė. Priešingai, daugeliui prekybininkų dabar sumažėjo problemų importuojant prekes.

"Šiuo atžvilgiu pastebimas ryškus pagerėjimas, nes ypač sumažėjo įvairių biurokratinių dalykų, taip pat nebetenka ilgai laukti eilėse prie muitinės postų, paprastesnis ir prekių ženklinimas. Dabar bet kuris smulkusis verslininkas, nuvažiavęs kad ir į Varšuvą, gali prisipirkti prekių ir jas čia pardavinėti kur kas laisviau", - tvirtino D. Botyrius.

Įvežant paženklintas prekes iš ES šalių, papildomai jų ženklinti nebereikia, o iš vietos ūkininkų, auginančių, pavyzdžiui, vaisius ir daržoves, produkcijos žymėti nereikalaujama.

"Naujojo turgaus" direktoriaus Liudo Butauto teigimu, reikalaujama tik prie kiekvieno produkto nurodyti kilmės šalį, nes klientas turi žinoti, ką valgo.

Mėsos nenukonkuruos

Po gegužės 1-osios sugriežtėjo maisto produktais prekiaujančioms turgavietėms taikomi higienos, veterinariniai reikalavimai.

Auginantiems gyvulius ir pardavinėjantiems jų mėsą iškilo daugiau rūpesčių. Pagal jau metus galiojančią tvarką žmogus nebegali namie papjovęs gyvulį atvežti ir parduoti turguje jo mėsą - gyvuliai turi būti ženklinami, skiepijami, skerdžiami tik skerdyklose, privalo turėti dokumentus, tad augintojų išlaidos savaime išauga.

Pasak L. Butauto, šiuo metu ES reikalavimai yra pavyzdiniai ir anaiptol ne visos Europos šalys prie jų jau spėjo pereiti. Pavyzdžiui, Vokietijoje prisitaikyti prie naujų standartų tikimasi iki ateinančių metų gegužės 1-osios.

L. Butauto teigimu, kol kas didesnė problema - mėsos stygius prekyvietėje.

Kritus šios produkcijos kainoms, ženkliai sumažėjo gyvulininkyste besiverčiančių ūkininkų. Vienas iš šį procesą įtakojusių veiksnių - pigi atvežtinė mėsa. Praretėjusios buvo ne tik raguočių, bet ir kiaulių augintojų gretos, nes šios mėsos savikaina gana didelė, o pardavinėti tenka pigiai.

Žinia, vasarą gyvulių apskritai skerdžiama mažiau, nes augintojams, raguočius iki pat šalnų laikantiems lauke, vasarą juos parduoti tiesiog nepelninga.

"Sunku pasakyti, kaip bus toliau. Ūkininkai, berods, jau vėl ima auginti daugiau gyvulių. Džiugu, nes lietuviška mėsa - pati geriausia. Tai pastebi ir užsieniečiai", - sakė L. Butautas, pridurdamas, jog prekybos centrų sudaroma konkurencija prekiaujantiesiems mėsa kol kas nebaisi. Ryte atvežta šviežia produkcija iki vakaro parduodama beveik visa.

Steigti privačius - verta

Pasak D. Botyriaus, praktika rodo, jog tvarkytis su konkretų savininką turinčiais privačiais turgumis yra kur kas lengviau. Tokiose turgavietėse prekiaujantys smulkieji verslininkai greičiau priverčiami laikytis higienos bei kitų reikalavimų.

Pelnas iš turgaus prekybos nėra didelis, tačiau šiemet panaikinus prekyviečių mokestį, iš savininkų atimdavusį nemažas sumas, situacija šiek tiek palengvėjo.

Nors uostamiestyje veikiančios turgavietės yra vienos iš tvarkingiausių šalyje, tačiau, jas privatizavus, situacija galėtų dar pagerėti. Pasak L. Butauto, šiomis dienomis reorganizuojamame į uždarąją akcinę bendrovę "Naujajame turguje" niekas per daug nepasikeis, galbūt tik valdymas taps "kietesnis", prekeiviai privalės išmokti dirbti ypač sąžiningai ir tvarkingai.

"Žmonės, atvažiavę iš užsienio, pirmiausia eina į turgų, todėl, jei ten bus nešvaru, susidarys nekoks įspūdis apie patį miestą. Mes norime išlaikyti prestižą", - tvirtino L. Butautas.

Pasak D. Botyriaus, taip pat tikslinga būtų įsteigti privačią turgavietę vietoj dabar Dituvoje veikiančios nelegalios prekyvietės.

"Vieta be šeimininko - blogai. Dabar ten prekiaujama ant dėžių, o atsirastų savininkas - iškart būtų tvarka, priežiūra", - sakė pašnekovas.

Baiminasi valdžios sprendimų

Pačių Tilžės turgaus prekeivių teigimu, jokių pokyčių po gegužės 1-osios jie nepastebėję.

"Kaip dirbau, taip po senovei ir dirbu. Nejaučiu jokių pasikeitusių reikalavimų, nors prekes pati atsivežu ne tik iš Gariūnų, bet ir iš užsienio - Lenkijos", - tvirtino avalyne prekiaujanti Vanda.

Pasipiktinimą prekeiviams kelia ne ES "baubas", o kalbos apie galimą verslo liudijimų naikinimą, prekybos centrų, mokančių tokius pačius mokesčius, bet turinčių kur kas geresnes sąlygas, konkurencija.

Pasak D. Botyriaus, ar turgūs neišnyks, labai priklauso ir nuo mūsų valdžios. Panaikinus verslo liudijimus, smulkiesiems verslininkams būtų privaloma tokia pat buhalterinė apskaita, kaip ir kitoms įmonėms.

"Turgaus prekiautojai nėra įgiję tinkamo išsilavinimo, neturi reikiamų žinių tokiai buhalterijai. Dabar apskaita yra pakankamai paprasta, bet duoda gerų rezultatų", - sakė D. Botyrius.

Pasak L. Butauto, jei smulkusis pramoninių prekių verslas bus "užspaustas", nacionaliniai turgūs vis tiek išliks, tik bus mažesni. Prognuozuojama, jog drastiškų veiksmų valstybė vis dėlto nesiims, turės smulkiesiems verslininkams daryti kokias nors nuolaidas, nes tiesiog neišlaikytų atsiradusios bedarbių minios.

Įvairias prekes turguje pardavinėjančios Ingos nuomone, valdžia turgaus neuždarys, tačiau, neatlaikę prekybos centrų konkurencijos, žmonės patys bus priversti išeiti.

"Turgus - vienintelis mano pragyvenimo šaltinis, tačiau nepakankamas. Mes mokame už viską iš anksto, nepaisant, koks yra oras. Prekybos centrai dirba ir šeštadieniais, ir sekmadieniais, kai kurie net - iki dvylikos nakties. Oro sąlygos jiems nesvarbios, o mokesčiai - tokie patys", - guodėsi pašnekovė.

Giedrė NORVILAITĖ