Naujienų gegužės 25 d. dienraščiuose apžvalga

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pas save susikvietė naujai išrinktus savivaldybių merus ir informavo juos, kad biudžeto lėšas reikia naudoti skaidriai. Svečiams savo ruožtu knietėte knietėjo užsitikrinti šalies vadovės paramą diskutuojant apie galimybę įteisinti merams rentas, tačiau tokio akiplėšiškumo pademonstruoti jie neišdrįso. Po susitikimo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu vakar trečiai kadencijai išrinktas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pareiškė, kad jam verti diskusijų atrodo siūlymai dėl rentų buvusiems merams. RESPUBLIKA

Vakar šalies savivaldybių merai susitikime pas Prezidentą Dalią Grybauskaitę gavo užduotį - kontroliuoti šilumos kainas. Prezidentės teigimu, savivaldos valioje yra galimybės garantuoti gyventojams mažesnes šilumos kainas. Pakeliui iš Prezidentūros į Šiaulius apie šilumos kainas telefonu su "Šiaulių kraštu" kalbėjosi miesto meras Justinas Sartauskas. "Prezidentė pasakė, kad dauguma šalies savivaldybių, valdydamos šilumos įmones, tinkamai neatstovauja gyventojams. Dalis šilumos įmonių daro nepamatuotas investicijas, o investicijoms panaudotas sumas įskaičiuoja į šilumos kainą. Prezidentė aiškiai pasakė, kad tokių manipuliacijų negins," - sakė meras. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šiauliuose viešėjusi Jakutijos lietuvių bendrijos "Gintaras" pirmininkė Regina Burbaitė-Trofimenko buvo pakeliui į šį pasaulį, kai jos besilaukiančią motiną įmetė į gyvulinį vagoną. Sibire užaugusios moters tikslas - Jakutske pastatyti paminklą lietuvių tremtiniams. Dar trūksta penkių tūkstančių litų. R. Trofimenko dokumentuose gimimo vieta įrašyta "Altajaus kraštas". O širdies Tėvynė, be abejo, Lietuva. Moters gyvenimas - skaudus lietuvių istorijos liudininkas. Tėveliai iki tremties gyveno Kalvarijoje (Marijampolės rajonas). Šeimos idilę sudaužė 1941-ųjų birželio 14-oji, kai į duris pasibeldė NKDV. Ponios Reginos gyvenimo istorija prasideda Altajaus krašte, kaimelyje Južnyj. Iš tiesų ten jokio kaimelio nebuvo - tik nesibaigiantis miškas, kurį kirto lietuviai tremtiniai. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

R. Trofimenko iki šiol nešioja nuoskaudą dėl sulaužyto likimo: "Viskas būtų kitaip susidėję. Tėvelis būtų gyvas. Gyvenčiau Lietuvoje. Norėjau studijuoti mediciną, bet man atkirto, jog liaudies priešų nepriima. Baigiau technikumą, dirbau inžiniere geologe. Bet tai - ne mano specialybė." Todėl žinia, kad Jakutske norima statyti paminklą Stalinui, ponią Reginą lyg elektra nukrėtė. Susitikime su miesto meru R. Trofimenko netylėjo: "Aš pirma rasiu, kur nupirkti dinamito, ir išsprogdinsiu." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Netoli Buivydžių (Vilniaus r.) nežinomi terliotojai jau antrą kartą kelio ženklus aprašinėja lenkiškai, o šiomis dienomis ant asfalto atsirado reikalavimai palikti užrašus šia užsienio kalba. "Lietuviai, palikite mūsų lenteles", "Norime lenkiškai", - tokie užrašai šviečia netoli Buivydžių prie tilto per Nerį. Vakar čia kelininkai buvo priversti nuimti kelio ženklus, nes juose upės pavadinimas "Neris" buvo ištaisytas į "Wilia". Bendrovės "Vilniaus regiono keliai" direktoriaus pavaduotojas Petras Vaičiulis minėjo, kad tokiu būdu ženklai šioje nuošalioje vietoje per trumpą laiką sugadinami jau antrą kartą. LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Lietuva sekimo mastais kitas Europos Sąjungos valstybes lenkia keliasdešimt kartų, tačiau Seimui to negana: priimtas įstatymas, dar labiau palengvinantis sekimo procedūras ir sankcijų sekti gavimą. Tačiau Lietuvos pavertimo policine valstybe šalininkai tvirtina: tie, kurie pasisako prieš totalų sekimą, yra prieš kriminalinių nusikaltimų išaiškinimą. "Tie, kurie kalba apie totalinį sekimą, aš suprantu, yra prieš kriminalinių nusikaltimų išaiškinimą", - pareiškė A.Anušauskas. "Nėra techninių ir finansinių galimybių", - tvirtino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, paklaustas, ar Lietuvoje egzistuoja totalus sekimas. RESPUBLIKA

S.Šedbaras džiaugiasi, kad ateityje bus galima dar lengviau nebaudžiamai sekti žmones, mat Seimas pritarė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisoms. Jos leis atskirais atvejais sekti žmogų net be teisėjo sankcijos, nors Konstitucija numato, kad informacija apie privatų asmenų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu. Taip pat išplečiamas teisėjų, galėsiančių sankcionuoti sekimą, ratas, taip pat ir prokurorų, kurie turi teisę kreiptis dėl sankcijos išdavimo, ratas. Taip pat įteisinamas ir slaptų duomenų apie juridinius asmenis rinkimas. Pastaroji nuostata pašiurpino kai kuriuos parlamentarus. RESPUBLIKA

Apygardos prokuratūra peržvelgė Šiaulių areną valdančios viešosios įstaigos "Pramogų sala" vadovų finansines ataskaitas ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Prokurorų akys į Šiaulių areną nukrypo po "Lietuvos rytas" publikacijų apie "Pramogų salos" vadovų įsigytas prabangias mašinas, įkurtas savo įmones, išaugusias pajamas, politikų savavališkai "pagerintą" koncesijos sutartį. Prokuratūra susidomėjo arenos valdytojų finansine veikla - įtarta, kad siekiant maksimalių koncesijos išmokų iš miesto biudžeto dirbtinai pūstos investicijų ataskaitos. LIETUVOS RYTAS

Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Šiaulių arenos valdytojų galimo sukčiavimo stambiu mastu. Šiaulių apygardos prokuratūra Šiaulių arenos reikalus ėmėsi tirti po "Šiaulių krašte", vėliau ir šalies žiniasklaidoje paviešintų skandalingų faktų apie Šiaulių arenos koncesijos sutartį ir arenos valdytojų - viešosios įstaigos "Pramogų sala" veiklą. Prokurorai neįžvelgė koncesijos sutarties neatitikimo teisės aktams ir atsisakė kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Tačiau, kaip informavo Šiaulių apygardos prokuratūros atstovas spaudai Martynas Povilaitis, įžvelgta galbūt nusikalstama arenos valdytojų - viešosios įstaigos "Pramogų sala" - veika. Todėl pagal Baudžiamąjį kodeksą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo stambiu mastu. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Neblaivaus pareigūno sukeltos avarijos, per kurią žuvo trys Kauno medikai, tyrimas baigtas ir byla keliauja į teismą. Didžiulį atgarsį visuomenėje sukėlusią avariją tyrę pareigūnai patvirtino, kad pakanka duomenų, pagrindžiančių Trakų rajono policijos viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio patrulio Sigito Šostako kaltę. Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą jam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų. Po patirtų sužalojimų ir netekties sunkiai atsigaunantis A.Golubovas neskubėjo vertinti baigto tyrimo. "Kartu su žuvusių Žukų vaikais tarsimės su advokatu. Tačiau susidaro įspūdis, kad stengiamasi apginti kaltininką", - kalbėjo A.Golubovas. KAUNO DIENA

Pastaruoju metu, skirtingai nei prieš kokį penkmetį, policijos suvestinėse mirgėte mirga pranešimų apie sulaikytus asmenis, vartojusius automobiliuose narkotikus. Tokių atvejų vien Vilniuje fiksuojama bent kelis kartus per mėnesį. Kraupi avarija, kai sekmadienį 20-mečio vairuojamas automobilis užmušė jauną vyrą ir nė mėnesio nesulaukusį kūdikį, galimas dalykas, taip pat įvyko ne be narkotikų įtakos. Vis dėlto dažniausiai policijos patruliai besisvaiginančius asmenis užklumpa ne vairuojančius, o tiesiog sėdinčius automobilyje. Įgudę policininkai plika akimi gali atskirti, kur automobilyje sėdima šiaip sau, o kur vyksta kas nors negera. LIETUVOS ŽINIOS

"Mintyse meldžiau viena - kad paliktų gyvą", - po košmariškos antradienio nakties pasakojo sargas 51 metų Jonas Kajota. Plėšikų tikslas buvo Spadviliškių kaime (Širvintų r.), žemės ūkio bendrovės "Kiaukliai" teritorijoje, saugomi pesticidai. Jiems tereikėjo susidoroti su sargu J.Kajota. Jį nusikaltėliai sumušė, suspardė ir įkalino 6 metrų ilgio, 2,2 metro pločio ir 3 metrų aukščio metaliniame jūriniame konteineryje. Jame vyras praleido puspenktos valandos, kol vargais negalais prisišaukė pagalbą. "Patyrėme didžiulį - apie 200 tūkstančių litų - nuostolį. Įtariu visus. Nusikaltimą įvykdė žmonės, puikiai žinoję, kur yra saugomi chemikalai", - kalbėjo bendrovės "Kiaukliai" direktorius ir vienas savininkų 53 metų Algirdas Meško. Šeštus metus jo vadovaujama bendrovė yra viena didžiausių rajone, valdanti apie tūkstantį hektarų žemės ir auginanti įvairias grūdines kultūras. Bendrovėje šiuo metu dirba 18 žmonių. Pavogti pesticidai įsigyti kovo-gegužės mėnesiais. Dalis jų jau buvo sunaudota. LIETUVOS RYTAS

Kauno prekybos miestelyje "Urmas" juvelyrikos dirbiniais prekiaujantys verslininkai buvo perspėti pasirūpinti savo vertybių apsauga, tačiau ne visi išgirdo policijos pareigūnų žodžius. Du kaukėti nusikaltėliai užvakar 12 valandą 40 minučių užsuko į prekybos miestelyje įsikūrusią juvelyrikos dirbinių parduotuvę "Aukso žiedelis". Vienas įsibrovėlis plyta sudaužė stiklinę vitriną, o kitas čiupo 35 aukso grandinėles. Parduotuvės savininkai nuostolių dar neapskaičiavo, tačiau jie sieks kelis tūkstančius litų. LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Lietuvė Žygimanto Augusto antroji žmona, Lenkijos karalienė, viso labo tik moteris, kuri neturėdama jokių politinių interesų ir ginkluota tik meile sukėlė sąmyšį to meto valstybės gyvenime ir liko tokia istorijoje. Pirmą kartą choreografės Anželikos Cholinos pastangomis unikali karalių meilės istorija įkūnijama per šokį. "Lietuviams Barbora Radvilaitė - grožio etalonas, meilės stebuklas. Mano užduotis buvo maksimaliai priartėti prie istorinės tiesos. Niekada dar nesijaučiau tokia atsakinga ir pakylėta, - prisipažino režisierė, paklausta, ar jai pavyko įgyvendinti scenoje tokią mums visiems gerai pažįstamą temą. - Esu idealistė ir turiu lietuviško kraujo, todėl šią meilės epopėją apie tikrą karalių meilę, graudžią ir prieštaringai vertinamą, stengiausi idealizuoti ir išaukštinti kaip tautos simbolį. Nenoriu, kad mes gyventume vien svetimų šalių istorijomis, juk turime tokią ryškią savąją!" RESPUBLIKA

Paminklas žuvusiems jūrininkams ir laivams, kurio idėja Klaipėdoje sklandė nuo 1993-ųjų, pagaliau turėtų iškilti Smiltynėje, šalia Lietuvos jūrų muziejaus. Ant metalo plokščių numatyta sumontuoti skulptūrą, vaizduojančią vieną raiškiausių jūreivystės simbolių - sunkiausias audras įveikiantį paukštį albatrosą. 12 metrų dydžio albatrosą be atlygio jau prieš keletą metų pagamino Vakarų laivų gamykla. Ant jo turėtų būti pritvirtintos lentelės su prieškario, sovietmečio ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiais nuskendusių laivų pavadinimais, prie paminklo bus iškaltos ir į jūrą išplaukusių, tačiau iš jos negrįžusiųjų jūrininkų, žvejų, buriuotojų pavardės.Skulptūros autorius - Klaudijus Pūdymas, architektas - Mindaugas Zabarauskas. VAKARŲ EKSPRESAS

Buvęs Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas profesorius Vytautas Jurgis Dičius nėra linkęs girti savo kolegų darbų, bet jam nepatinkančius "šedevrus" vardija. Viešbutis "Novotel" Vilniuje, Gedimino prospekte, arba "Vilniaus vartai" aiškiai disonuoja su aplinka, o pavieniai dangoraižiai - prie Pedagoginio universiteto iškilęs "Barclays" statinys ar Savanorių prospekte "Helios city" - jam atrodo tarsi šungrybiai. "Mane erzina tie vienadieniai", - prisipažįsta V.J.Dičius. Jo kolega Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Minkevičius tuos šiuolaikinius stiklo cilindrus, cigarečių pakelius ar žiebtuvėlius vadina minimalizmu, globalizacijos produktu. Bet į stiklinių fasadų daugiaaukščius žvelgiantį architektą guodžia bent tai, kad šitie pastatai nėra amžini. RESPUBLIKA

Buvęs Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas V.J.Dičius "stiklainį" Kaune ir nemažai triukšmo sukėlusį į Nerį vedantį surūdijusį vamzdį Vilniuje laiko beveik lygiaverčiais dalykais. Ir juos abu vadina nesusipratimu. "Sakoma, architektūra yra menas. Tapyba, skulptūra irgi menas. Dabar įsivaizduokime - paimtume tapytojo paveikslą ir ištaisytume. Buvo Lukiškių aikštėje Leninas. Įsivaizduokime, nuimame Lenino galvą ir uždedame kokio nors mūsų veikėjo galvą. Ar tai įmanoma? O architektūroje, pasirodo, įmanoma", - tokie kolegų sprendimai V.J.Dičiui atrodo nepateisinami. RESPUBLIKA

EKONOMIKA

Lietuvoje vyksta protu sunkiai suvokiami dalykai. Didžiuojamės, kad Europos Sąjunga mums duoda milijardus, o mes už tai neva sumokame keleriopai mažiau. Kaip ir kam konkrečiai duoda? Visai ne mūsų kultūrai, ne mūsų istorijai, net ne jaunimui. Europos fondų atstovai duoda pasimėgaudami ir pasityčiodami. Anykščiams iš europinių pinigų dovanojo aukso vertės dėžutes mieste vedžiojamų šuniukų ekskrementams kaupti. Štai anykštėnai miesto parke pasikabino šunų ekskrementams dėžę, kainavusią 630 litų, ir raminasi "įsisavinę ES lėšas". Mat ji savivaldybei nekainavo nė pusšimčio litų, o net 535 litus skyrė Europos regioninės plėtros fondas. Sužinoję tokią naujieną anykštėnai juokauja, kad rašytojų ir poetų krašte atsirado dar viena įžymybė. RESPUBLIKA

Klaipėdos miesto vicemeras Vytautas Čepas kvatoja: uostamiestis tokio lygio kaip anykštėnai nesirengia pasiekti. Esą mieste yra pristatyta dėžių, tačiau jos kainavo "na, gal kelias dešimtis ar šimtą litų". Pasak uostamiesčio vicemero, dėl astronominių išlaidų kalti ne tik ES biurokratai, bet ir mūsų valdininkų gobšumas. Antai Klaipėdos mokyklų direktoriai jam skundėsi negalintys apsitverti savo mokyklų teritorijų, nes gerų tvorų kainos - 600 ar net 800 tūkstančių litų. Tačiau mokyklų vadovai tvirtina galintys susitvarkyti patys turėdami ir 200 tūkstančių. "Suprantate, kur yra šuo pakastas? Čia konkursas po konkurso. Iš pradžių projekto konkursas tvorai, paskui konkursas medžiagoms pirkti, paskui darbų atlikimo konkursas. Sakoma, kad taip mes išvengiame korupcijos. Bet tie konkursai yra tam, kad tie pinigai neatitektų mano pusbroliui, o kito pusbroliui. Žiūrima, kaip tik didesnį grobį nugriebti." RESPUBLIKA

Pigiausia gyventi Šiauliuose. Tokios išvados priėjo šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, atlikusi penkių Lietuvos didmiesčių analizę. Bet būsto išlaikymas Šiauliuose pernai brango labiausiai, be to, šiauliečiai uždirba mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų. Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per antrąjį 2010-ųjų pusmetį Šiauliuose padidėjo 2,5 procento, - pažymi J.Varanauskienė, - tačiau jo didėjimo poveikį namų ūkiams nustelbė 3,5 procento išaugusios prekių ir paslaugų kainos. Ekspertų skaičiavimu, prasidėjus vasarai šiauliečių piniginėse atliks 321 litas per mėnesį. J.Varanauskienė prognozuoja, kad atlikusius nuo šildymo sezono pinigus lietuviai pirmiausia skirs susikaupusioms skoloms padengti. Sumokėjus skolas, reikėtų pradėti taupyti kitam šildymo sezonui, tačiau, prognozuoja banko analitikė, žmonės yra pavargę taupyti, tad veikiausiai tuos pinigus skirs atostogoms ar didesniems pirkiniams. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

"Belieka eiti gyventi po tiltu, ką nors nužudyti ir sėsti į kalėjimą arba susideginti", - dejavo vilnietis Bronius Andrijauskas, vejamas iš Seimo tarnybinio būsto, kuriame glaudėsi keliolika metų. Seimui priklausiusiame bute sostinės Pilaitės rajone gyvenantis B.Andrijauskas ir parlamente dirbanti jo žmona Nina - vieni iš tų, kuriems netrukus gresia atsidurti gatvėje. Iš Turto banko, kuris rengia Seimo turto pardavimą, B.Andrijauskas tik neseniai gavo įspėjimą, kad jau šią savaitę turi sumokėti pradinį įnašą, jeigu su kitais galimais pirkėjais aukcione nori varžytis dėl nuomojamo buto. Kuklaus dviejų kambarių buto, kurį B.Andrijausko šeima iš Seimo nuomojosi daug metų, pradinė kaina - per 140 tūkst. litų. "Keitėme langus, duris, patys klojome plyteles, naujas grindis. Dabar niekas šitų mūsų išlaidų ir įdėto darbo neskaičiuoja. Priešingai, dėl to tik pakilo buto vertė", - dėstė B.Andrijauskas. LIETUVOS RYTAS

Seimo kanceliarijos vadovas Jonas Milerius "Lietuvos rytui" aiškino, kad parlamentui priklausiusių butų pardavimu rūpinasi Turto bankas. J.Milerius svarstė, kad žmones dabar galėjo išgąsdinti turto vertintojų nustatytos butų kainos. Bet kancleris mano, kad jos teisingai nustatytos. "Dėl tų, kurie neturės kur dėtis, galbūt pavyks rasti kokią nors išeitį tai aptariant su Vilniaus meru Artūru Zuoku. Šią savaitę kaip tik turėsiu tokį susitikimą", - užsiminė J.Milerius. "Visi žinojo, kad jie ten yra tik laikini gyventojai. Kodėl jie iki gyvenimo pabaigos turėtų ten likti? Kuo skiriasi Seimo darbuotojai nuo visų kitų žmonių?" - kilusiu nepasitenkinimu stebėjosi V.Baltraitienė. LIETUVOS RYTAS

ENERGETIKA

"Vilniaus energiją" valdanti "Dalkia" devynis mėnesius negauna valdžios leidimo perleisti akcijas naujai įmonei. Sostinės politikai teigia, kad jiems trūksta informacijos, kodėl būtinas toks sandoris. Pasaulio banko investicijoms į "Dalkia" kliūčių iškilo Vilniuje. Miesto valdžia delsia duoti sutikimą, o "Vilniaus energiją" valdanti grupė tuo stebisi. Esą tokių problemų nekilo nė vienoje kitoje Baltijos šalyje ar Rusijoje. Apie tai - "Lietuvos ryto" pokalbis su "Dalkia International" direktoriumi Baltijos šalims ir NVS regionui Jeanu Sacreste'u. "Tai strateginis žingsnis. "Dalkia" ir toliau valdys "Vilniaus energiją", tačiau per naują įmonę," - sakė "Dalkia International" direktorius. LIETUVOS RYTAS

PASLAUGOS

Dainininkas Egidijus Dragūnas vis aktyviau įsitraukia į labdaringą veiklą. Vakar alytiškių šeimai jis įteikė 30 tūkst. litų čekį, už kurį metukų mergaitei bus nupirktas klausos implantas. Bet ir ties tuo sustoti E.Dragūnas nežada. Atlikėjas ketina paremti ir klausos sutrikimą turintį klaipėdietį berniuką. Ateityje jis net planuoja atidaryti vaikų diagnostikos kliniką su atrakcionų parku.Vakar sostinėje E.Dragūnas metų ir dviejų mėnesių mergaitei Godai bei jos tėveliams Bronei ir Virginijui Grigaravičiams įteikė 30 900 litų čekį. "Kad mergaitė greičiau galėtų klausytis mūsų muzikos", - linkėjo E.Dragūno paramos fondą įkūręs atlikėjas. Šią pinigų sumą per pusę jis skyrė drauge su "Kauno grūdų" vadovu Tautvydu Barščiu. Mergaitei reikalingo implanto kaina 90 tūkst. litų. 54 tūkst. sumos kompensavo ligonių kasos, dalį tėveliai surinko iš žmonių. VAKARO ŽINIOS

"Turtingi draugai dažnai klausia, kam man to reikia, ragina labdaringa veikla neužsiimti. Nesuprantu, kodėl jų toks požiūris?" - stebėjosi gerais darbais aplinkinius stebinantis Egidijus Dragūnas. Savo paramos fondo lėšas E.Dragūnas kol kas papildo iš pinigų, gautų už savo albumą "Aš, kaip žąsis". Už jį gautos lėšos - apie 200 tūkstančių litų - jau išdalintos vaikų ligoninėms. "Labai gaila tik to, kad didelė dalis pinigų, skirtų labdarai, iškeliavo į valstybės biudžetą. Norėtųsi, kad ateityje būtų galima paremti tuos, kuriems tikrai reikia pagalbos", - sakė atlikėjas. RESPUBLIKA

RŪPYBA

Lietuvoje II pakopos pensijų fonduose senatvei papildomai kaupia apie 1 mln. gyventojų. Dalis jų, kaupsiantys pinigus pensijų fonde mažiau nei 10-12 metų, sulaukę pensinio amžiaus gaus mažesnę pensiją, nei būtų gavę tik iš "Sodros". Kaip "Respublikai" sakė žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė, labai daug pensijų kaupimo sutarčių yra sudarę žmonės, gaunantys minimalius atlyginimus. "Jie klaikiai susimažino savo pensijas, bet ar prieš sudarant sutartį kas nors jiems paaiškino padarinius? Bankai ir didžiosios draudimo kompanijos per tą reformą mokėjo savo konsultantams po 100-120 litų už kiekvieną pasirašytą sutartį. Negi sutartį pasirašyti suinteresuotas agentas žmogui aiškins, kad jis gali prarasti dalį "Sodros" pensijos?" - atskleidė žmonių mulkinimą A.Maldeikienė. RESPUBLIKA

"Vertinant infliaciją, šitas pensijų kaupimas privačiuose fonduose yra apgavystė. Žmogus lyg ir taupo, bet tuos pinigus iš tiesų jis aukoja bankams, nes didumą jų pasiima fondų prižiūrėtojai. Ir dar papildomai atsiskaičiuoja už paslaugas, kurių net neteikia. Neteko girdėti, kad ką nors iš pensijų fondų dalyvių tų fondų konsultantai per krizę būtų įspėję, pavyzdžiui, kuriam laikui sustabdyti rizikingas operacijas, ar patarę pensinius fondus perkelti iš akcijų fondų į konservatyvius obligacinius... Nieko to nepadarė, o papildomą užmokestį pasiėmė, nors žmonės daug sukauptų lėšų prarado.",- sako Antanas Buračas, akademikas. RESPUBLIKA

Iš žemės drebėjimo sukrėstos Japonijos pabėgusi ir Kaune saugesnės vietos sau ir savo vaikams ieškojusi lietuvė atsidūrė keblioje situacijoje: daugiavaikė šeima neturi pragyvenimo šaltinio, stinga drabužių, maisto. Aleksote su trimis vaikais apsistojusi Nijolė Narusawa nebejaučia stichijos grėsmės, tačiau ją vis labiau užvaldo kitoks nerimas: kaip reikės verstis ir išgyventi, kai vyras - Tokijuje, o ji pati - Kaune be darbo ir be artimųjų. "Tuo metu laukiausi trečiojo vaiko. Jei ne nėštumas, galbūt būčiau likusi Japonijoje",- svarstė 29 metų trijų vaikų mama. Trečiasis kūdikis gimė gegužės 12 d. Kaune. Sveikas tamsaus gymio berniukas Yamato savo verksmu tarsi klausia: ar sugebėsite manimi pasirūpinti? KAUNO DIENA

"Buvau nuėjusi į Kauno teritorinę ligonių kasą. Klausiau, ką daryti, laukiant gimdymo, kokios nemokamo gimdymo ir gydymo galimybės. Mane apšaukė ir išvarė iš kabineto. Pasijutau tikrai sugrįžusi į Lietuvą",- apie nemalonią patirtį kalbėjo daugiavaikė mama Nijolė Narusawa. KAUNO DIENA

STATYBA

Gerai, kad Kauno Laisvės alėjoje išdygo stiklinis monstras. Jei ne jis, tiksliau, ne visuomenės reakcija, paveldo saugotojai nebūtų nė piršto pakrutinę gindami istorinę miesto dalį nuo darkytojų. Aiškėja, kad pačioje Kauno širdyje, prie Soboro, netrukus dar vienas pastatas turėjo būti paverstas "stiklainiu". "Departamento specialistai, nagrinėdami Kauno padalinio suderintus detaliuosius planus, surado dar vieną kultūros paveldo požiūriu neleistiną, bet suplanuotą stiklinį antstatą, - "Vakaro žinioms" vakar pranešė KPD atstovė Jolanta Miškinytė. - Jis turėtų iškilti ant namo Laisvės al. 30/Nepriklausomybės a. 1." Stiklinis antstatas esą taip pat numatytas užtupdyti ant seno namo, taip pat jame planuojama įkurti viešbutį, tik šiek tiek žemesnį nei pirmasis "stiklainis". Ir šio kultūros paveldą darkančio projekto įgyvendinimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. VAKARO ŽINIOS

Šiauliuose Europos krepšinio čempionatui viešbutį statantys verslininkai prašo suteikti mokesčių lengvatų. Prašymas sukėlė aštrias politikų diskusijas. Daryti išimtis ar ne? Komiteto pirmininko Žilvino Šilėno teigimu, objektas, kurį stato įmonės, reikšmingas miestui, tačiau "reikia įsigilinti ir į Savivaldybės biudžeto situaciją." Eksmeras Genadijus Mikšys perspėjo, jog priėmus nepalankų verslininkams sprendimą, jie gali ir nepriimti krepšinio komandų. Juoba kad mieste per čempionatą teks ieškoti viešbučių NATO kariškiams. Verslininkai, paėmę 5 milijonų litų paskolą, ir savo lėšomis čempionatui baigia statyti viešbučio "Medžiotojų užeiga" priestatą. Birželio 1 dieną numatomas atidarymas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Genadijus Mikšys: "Nebūtų to viešbučio - 100 procentų nebūtų ir čempionato Šiauliuose. Tos lengvatos - tai ir miesto požiūris į verslą ir paspirtis verslininkui, kuris per galvą vertėsi, kad iki čempionato miestui viešbutis būtų pastatytas". Aidas Gedvilas: "Verslininkas investuoja milijonines sumas, siekia pelno, skaičiuoja, kad investicijos atsipirks. O gal yra kokie susitarimai su Savivaldybe? Dabar tai skamba, kaip įkalbinėjimas geram vyrui padėti." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

TRANSPORTAS

Vengrijos pigių skrydžių kompanija "Wizz Air", tarsi viesulas įsiveržusi į Lietuvos rinką, skėlė antausį keleiviams, įsigijusiems bilietus į Stokholmą. "Po trejų metų Lietuvoje neliks kitų pigių oro bendrovių, tik "Wizz Air", - taip balandį verslo Lietuvoje pradžią pristatė Vengrijos bendrovės vykdomasis direktorius Jozsefas Varadis. Gegužės pradžioje vietoj trijų skrydžių per savaitę liko tik du. Galiausiai "Wizz Air" visai liovėsi prekiauti bilietais birželį skristi į Švedijos sostinę. Tačiau apie nutrauktus skrydžius keleiviai iki šiol nėra informuoti. O tie, kurie spėjo įsigyti bilietus, dabar bando atgauti pinigus. "Wizz Air" atstovybės Lietuvoje neturi, nėra filialo ir Vilniaus oro uoste. LIETUVOS RYTAS

VERSLAS

Iš 48 verslo konsultavimo centrų ir inkubatorių po krizės beliko vos pusė, tik 25. Norintys pradėti verslą rajonuose žmonės nebeturi į ką kreiptis pagalbos. Verslo konsultavimo centrų asociacijos pirmininkas, Kauno verslininkų namų direktorius Donatas Žiogas teigia, kad daugiausia verslo konsultavimo centrų per krizę uždaryta pasienyje, rajonuose, kur mažiau yra verslo įmonių. Nuo šių metų pradžios verslo konsultavimo centrų neberemia Ūkio ministerija, todėl išliko tik tie, kurie patys uždirba pragyvenimui. D.Žiogas tvirtina, kad verslo konsultavimo centrų išlaikymas per metus valstybei kainuodavo 4 milijonus litų. Išlaidos atsipirkdavo su kaupu, nes būdavo įsteigiama šimtai naujų įmonių, jos mokėdavo mokesčius ir pildydavo valstybės biudžetą. RESPUBLIKA

Verslo konsultantai teigia, kad prieš keletą metų verslą pradėjusios įmonės vengia investuoti, galvoja, kaip išgyventi. Be inovacijų sėkmingo verslo nėra, todėl tokios įmonės silpsta. Įsitvirtinusiems versle trūksta specialistų. Jaunus, patirties neturinčius žmones verslininkai vengia įdarbinti, o patyrusiems negali mokėti jų pageidaujamų atlyginimų. Kvalifikuoti specialistai išvažiuoja, todėl problema ir ateityje tik aštrės. RESPUBLIKA

Dar visai neseniai tuščiomis vitrinomis ir dėvėtų drabužių parduotuvėmis "puošęsis" Klaipėdos centras bunda - duris vis drąsiau atveria naujos maitinimo ir prekybos įstaigos. Kai kurios iš jų net sugrįžta iš didžiųjų prekybos centrų ir miesto širdyje ieško kitokio, ne masiniu vadinamo kliento. Anot verslininkų, Klaipėdoje prasideda tam tikras "restruktūrizacijos" procesas, kuriam pasibaigus senamiestis ir centras turėtų tapti tokie, kokie yra visame pasaulyje - pirkėjus viliojantys ne išparduotuvėmis, valgyklomis ir komisais, o aukštesnio lygio restoranais bei kavinėmis, žinomų prekės ženklų parduotuvėmis. VAKARŲ EKSPRESAS

ŽEMĖ

Kaimo žmogų maitina ne tik žemė. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šalies ūkininkus, ypač nedidelius - šeimos ūkius, skatina imtis ir papildomos veiklos: kurti naujus kaimo verslus arba atgaivinti senuosius amatus. Ukmergės rajone, Mikėnų kaime, ūkininkai Mindaugas ir Nerijus Kriaučiūnai ekologiškai augina javus, kepa naminę duoną ir ją parduoda turguje. Duoną tėvas ir sūnus kepti pradėjo norėdami išsaugoti ir jaunajai kartai parodyti seniausią ir garbingiausią kaimo tradiciją. Po kelerių metų parodomasis duonos kepimas virto papildomu verslu, kuris išmaitina dvi šeimas. Kepa anksti paryčiui - rytą sūnus dar šiltą duoną išveža į turgų. Mikėnų kaimo vyrų duoną mielai perka sostinės ir Kauno gyventojai, turistai. "Ypač lietuviškos juodos duonos nori užsieniečiai - jų kraštuose tokios nėra", - žino Nerijus. LIETUVOS RYTAS

SPORTAS

Lietuvos futbolo rinktinės treneris Raimondas Žutautas paskelbė kandidatų sąrašą 2012 m. Europos čempionato atrankos rungtynėms su Lichtenšteinu. Didžiausia komandos problema - vartininkai. Kita vertus, trenerį džiugina gera puolėjų forma. Kandidatų sąraše yra 24 futbolininkai, tik du iš jų žaidžia Lietuvos klubuose. Treniruočių stovykloje bus naujų arba seniai rinktinėje matytų veidų. RESPUBLIKA

Lichtenšteine tikriausiai išvysime neįprastą Lietuvos rinktinės taktiką. Žaisdami su favoritais, mūsų futbolininkai daugiau dėmesio skiria gynybai ir bando kontratakuoti. Šįkart lietuviai patys bus favoritai. Kontratakuoti tikriausiai bandys varžovai. "Greičiausiai pamatysime ne vieną puolėją, o tris. Stengsimės žaisti atakuojamąjį futbolą ir manau, kad varžovas mums leis tai daryti", - svarstė R.Žutautas. "Lichtenšteino komanda įrodė, kad moka žaisti futbolą ir nebijo nė vieno varžovo - nei čekų, nei ispanų. Laukia labai sunki dvikova", - pažymėjo R.Žutautas. RESPUBLIKA

Grąžinti futbolą į pajūrį, o klaipėdiečius į stadioną užsimojęs FC "Klaipėda" pats atsidūrė ant prarajos krašto ir priverstas sukti galvą, kaip išgyventi. Suprasdami, kad dviem futbolo ekipoms uostamiestyje per ankšta, klubo vadovai oficialiai kreipėsi į principinį savo varžovą "Atlantą" su siūlymu jungtis. "Situacija liūdna ir labai įtempta. Iš esmės ji negerėja, o tik pablogėjo. Klaipėdoje yra dvi futbolo komandos, tad abiem joms dvigubai ir blogiau. Abi jos yra leisgyvės", - kalbėdamasis su "Respublika" liūdesio neslėpė FC "Klaipėda" vadovas Raimondas Beliauskas. Vakar "Atlanto" prezidentas V.Lekevičius "Respublikai" sakė "Klaipėdos" pasiūlymo dar negavęs. "Aš visada esu atviras ir už futbolą Klaipėdai bei klaipėdiečiams. Viską reikia keisti iš pagrindų. Ir nors mano era jau baigėsi ir aš jau prisikariavau, prisidėsiu, kiek tik galėsiu. Tačiau pirmiausiai reikėtų baigti šį sezoną", - siūlė V.Lekevičius. RESPUBLIKA

Sugrįžti į rinktinę atsisakęs 32 metų krepšininkas pyktelėjo dėl jam mestų Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento Vlado Garasto kaltinimų. "Daug vasarų atidaviau rinktinei, niekada nesiskundžiau, kiek galėjau, tiek jai atstovavau. Ar kas nors prisimins, kad be priežasties rinktinei būčiau pasakęs "ne"? To nebuvo, nes atstovauti Lietuvai - didelė garbė ir atsakomybė. Aš rinktinei atidaviau viską, ką turėjau geriausia. Kodėl dabar visi tai užmiršo ir visuomenei nori mane pateikti kaip išdaviką, Lietuvos priešą? Ar aš to nusipelniau? Myliu savo šalį ne mažiau nei kiti apie tai kalbantys, bet negaliu padaryti daugiau, nei esu padaręs. Nesu joks išdavikas. Reikia suprasti, kad gyvenimas juda į priekį ir neverta gręžtis atgal", - teigė krepšininkas.- "Aš nesuprantu, kodėl mane reikia daryti Lietuvos priešu. Kam aš užmyniau ant nuospaudos?" LIETUVOS RYTAS

Viena svarbiausių Kauno "Žalgirio" figūrų Lietuvos krepšinio lygos finalo (LKL) serijoje buvęs amerikietis DeJuanas Collinsas žalius komandos marškinėlius vilkės ir ateinantį sezoną. Vilniaus "Lietuvos ryto" duobkasiu pramintas 34-erių metų veteranas pratęsė sutartį su LKL čempionu dar vienam sezonui. Kauno komandos marškinėlius D.Collinsas vilkės jau ketvirtąjį sezoną. Pirmąsyk DC pravardę turintis įžaidėjas į Kauną atvyko 2006-07 metų sezone, kai persikėlė iš Vokietijos Bambergo "Brose Baskets" klubo. Į Kauną amerikietis sugrįžo prieš šio sezono pradžią. D.Collinsas jau yra tapęs savotišku "Žalgirio" pergalių garantu. Kai šis amerikietis atstovavo komandai, ji nepralaimėjo nei vieno LKL finalo. Savo kolekcijoje veteranas turi tris LKL čempionų žiedus, iškovotus 2007, 2008 ir 2011 metais. D.Collinsas - pirmasis "Žalgirio" legionierius, su kuriuo bus pratęsta sutartis ateinančiam sezonui. KAUNO DIENA

Po Gardine (Baltarusija) vykusios moterų imtynių mokomosios treniruočių stovyklos Lietuvos rinktinė dalyvavo tarptautiniame D. M. Karbyševo atminimui skirtame imtynių turnyre. 44-tą kartą vykusiame turnyre svorio kategorijoje iki 59 kilogramų nugalėtoja tapo šiaulietė Indrė Bubelytė. Kita Lietuvos imtynininkė Giedrė Blekaitytė labai atkaklioje kovoje su Minsko miesto olimpinio centro auklėtine sporto meistre Sereda Viktorija turėjo paplušėti iš peties. Po dviejų kėlinių šiaulietei ne tik iš nosies bėgo kraujas, bet ir buvo prakirstas akies vokas, kuris vėliau susiūtas trimis siūlėmis. Varžybų gydytoja norėjo nebeleisti baigti varžybų, tačiau šiaulietė nesutiko pasiduoti. G.Blekaitytė išplėšė pergalę, taip pat įvykdė sporto meistrės normatyvą. Grįžusią namo tėvai G. Blekaitytę pasitiko su ąžuolų vainiku. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Jubiliejiniame - 15-ajame - Tarptautiniame Algirdo Šociko bokso turnyre Kaune dalyvaus daugiau nei šešiasdešimt odinės pirštinės meistrų iš 13-os valstybių, tarp jų - ir Lietuvos. "Manau, kad trys ar keturi mūsiškiai turėtų tapti nugalėtojais",- prognozavo Lietuvos bokso federacijos (LBF) prezidentas Rimantas Rutkauskas.- "Susidomėjimas A.Šociko turnyru suprantamas: europiečiai rengiasi artėjančiam Europos čempionatui, kuris birželį vyks Turkijoje". A.Šociko turnyras - vienas iš dviejų, reprezentuojančių Lietuvą oficialiame Europos bokso konfederacijos (EC) kalendoriuje. Kauno miesto garbės piliečiui Algirdui Šocikui gegužės 14-ąją sukako 83-eji. Ringo džentelmenu vadintas boksininkas dusyk tapo Europos (1953 ir 1955 m.), šešis kartus Sovietų Sąjungos (1950-1954 ir 1956 m) bei šešis sykius Lietuvos (1947, 1948, 1951, 1952, 1953 ir 1956 m.) sunkaus svorio čempionu. KAUNO DIENA

Ar galima bet kokį atsitiktinių varžybų rinkinį vadinti Europos žaidynėmis? Skandalingai pagarsėję Lietuvos sporto veikėjai įsitikinę, kad turi tokią teisę mulkinti žmones. Skirtingose sporto šakose besivaržantys tie patys imtynininkai, vakarykštėmis išgertuvėmis tvoskiantys treneriai, jokios informacijos apie dalyvius. Tokios buvo skambiai vadinamos 2-osios Europos sporto žaidynės, savaitgalį vykusios Šiauliuose. "Ačiū už pastabas, turime laiko pasitaisyti", - raudo, mėlo ir kėdėse muistėsi žaidynių rengėjai - Europos sporto komiteto prezidentu prisistatantis Gintautas Vileita su bendražygiu Kęstučiu Petraičiu. Skambiai pavadintame renginyje Europa nė nekvepėjo. "Mes kvietėme visų Lietuvos neolimpinių sporto šakų atstovus, bet niekas neatsiliepė, - pripažino G.Vileita. - Tikėjomės 600 sportininkų, bet atvažiavo perpus mažiau." LIETUVOS RYTAS

G.Vileita su K.Petraičiu stebėtinu atkaklumu bandė įtikinti Kūno kultūros ir sporto departamentą, kokios svarbios ir reikšmingos esančios antrosios Europos sporto žaidynės. Rengėjai kalbėjo apie 1,23 mln. litų sąmatą ir prašė skirti 0,3 mln. litų paramą. Žaidynėms buvo atseikėta 30 tūkst. litų mokesčių mokėtojų pinigų, jie, pasak K.Petraičio, panaudoti sportininkų apdovanojimams. Šiauliečiai valkiojo Europos vardą. LIETUVOS RYTAS