Įtakinga konservatorė Irena Degutienė jau nebėra užtikrinta, ar toliau tęs politikės karjerą. "Tiek melo, šmeižto, kiek buvo išpilta apie mane, mano šeimą, apie artimuosius, tikrai nesu sulaukusi per visą savo gyvenimą, - vakar sakė I.Degutienė. - Galiu pasakyti, kad vyrai užsižaidė ir kad tai ne džentelmenų darbas. Dar kartą matau, kad kuo toliau, tuo mūsų politikai ritasi žemiau, kaip sakome, muša žemiau juostos". Pramoginių televizijos laidų dalyvis A.Valinskas praėjusį savaitgalį pareiškė, kad Seimo vadovė yra atsakinga ir už tai, kad prieš "Snoro" bankrotą savo pinigus iš šio banko atsiėmė ir I.Degutienės vyro Gedimino Degučio vadovaujama Raudonojo Kryžiaus ligoninė. RESPUBLIKA
Ar Seimo nariai išdrįs kovo 1-ąją gimtadienį švenčiančią prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri garsėja pomėgiu šokdinti teisėsaugą, pirmą kartą oficialiai ir atvirai apkaltinti Konstitucijos pamynimu? Prezidentė galėjo pažeisti konstitucinį valdžių ir galių atskyrimo principą, asmeniškai liepdama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriui generolui Vitalijui Gailiui atleisti jo pavaduotoją Vytautą Giržadą. Tokia gali būti viena FNTT skandalą šiomis dienomis skubiai tyrusios Seimo Antikorupcijos komisijos išvadų, kurių siekia valdantieji konservatoriai. Komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis vakar patvirtino, kad išvadose, kurios greičiausiai bus nepalankios FNTT vadovus vasario viduryje atleidusiam vidaus reikalų ministrui liberalcentristui Raimundui Palaičiui, bus minima ir jį ginanti Prezidentūra. LIETUVOS RYTAS
Vieši vakarykščiai L.Kernagio komentarai leido spėti, kad komisijoje vis dėlto viršų ima platesnio fronto, nukreipto ir prieš Prezidentūrą, šalininkai. Mat pats komisijos pirmininkas teigė, kad Prezidentūra tikrai bus minima išvadose, bet jos vaidmuo FNTT istorijoje bus formuluojamas klausimų pačiai prezidentei forma. Ar šalies vadovė iš tiesų pati skambino V.Gailiui ir ragino atleisti V.Giržadą? Ar prezidentė yra kada nors asmeniškai davusi panašaus pobūdžio konkrečių nurodymų ir kitų teisėsaugos institucijų vadovams tais klausimais, kurie priklausytų tik jų kompetencijai? "Lietuvos ryto" žiniomis, būtent taip buvo formuluojami Antikorupcijos komisijos klausimai D.Grybauskaitei. Seimo nariai neoficialiuose pokalbiuose teigė norintys įsitikinti, ar tokia "telefonine teise" piktnaudžiauja pati prezidentė, ar jos patarėjai ir komandos nariai. "Tokie dalykai, kalbant paprastai, - tiesioginis Konstitucijos numatyto valdžios galių atskyrimo pažeidimas. Juk šiuo atveju kalbama apie instituciją, kuri net formaliai nepavaldi prezidentei", - kai kurie komisijos nariai pranašavo, kad tai gali būti prezidentei "skausmingiausias" išvadų variantas. LIETUVOS RYTAS
Dar keleto Šiaulių rajono vietovių bendruomenes palies mokyklų tinklo pertvarka. Šiaulių rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo veiksmų iki 2015 metų plane numatoma, kad jau nuo šių metų rugsėjo 1-osios nebeliks Gilaičių ir Micaičių mokyklėlių. Nuo ateinančių metų rugsėjo pirmosios numatyta likviduoti ir Žarėnų pagrindinę mokyklą, kurioje dabar mokosi apie 60 vaikų. Meras Algimantas Gaubas apgailestavo: jeigu ministerija tvirtai laikysis teisės aktų, tai Bubių - Bazilionų krašte Šiaulių rajonas nebeturės nė vienos mokyklos, galinčios suteikti vidurinį išsimokslinimą. Šio krašto jaunimui tektų važiuoti į Šiaulius ar dar kur nors. Rajono švietimo sistemoje numatomos permainos - ne iš gero gyvenimo. Per pastaruosius dvejus metus rajone sumažėjo 2,4 tūkstančio gyventojų. Mažėja ir vaikų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Nuo šiandien prasideda registracija į Klaipėdos seniūnaičių rinkimus. Ir nors būsimų kandidatų sąrašas paaiškės tik kovo 21 dieną, jau dabar viešai kalbama, kad šie rinkimai ir tolesnis seniūnaičių darbas bus panaudoti partijų rinkimų interesams. Už seniūnaičių rinkimų organizavimą Klaipėdoje atsakinga miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė sutiko, kad šie seniūnaičių rinkimai - puikus tramplinas norintiems turėti savo auditoriją aktyvistams. Visgi ji viliasi, kad šie rinkimai nepatirs fiasko, esą jais domisi ir tikrai veiklūs klaipėdiečiai. VAKARŲ EKSPRESAS
Išblėsusią Andriaus Kupčinsko ir Arvydo Garbaravičiaus nesantaikos ugnį bandyta vėl įplieksti. Žibalu tapo [paviešintas A.Garbaravičiaus laiškas.Jis nusiųstas Saugumo departamentui. Atsakymo dar nėra. Į Valstybės saugumo departamentą (VSD) kreipėsi miesto tarybos frakcijos "Dirbam Kaunui" narys Artūras Orlauskas, prašydamas išsiaiškinti galimas grėsmes valstybės saugumui. "Savivaldybė tapo korupcijos židiniu",- sviedė sunkaus kaltinimo akmenį į A.Kupčinsko daržą A.Garbaravičius. "Matyt, mane laiko labai galingu, jei tikino, kad galiu suardyti valstybės pamatus",- juokėsi A.Kupčinskas ir pridūrė, kad laiško nesureikšmina. KAUNO DIENA
KULTŪRA
Šunkeliais klaidžiojančios mūsų valdžios toleruojama, litais ir eurais globojama pseudokultūra Lietuvoje, regis, pasiekė siautėjimo viršūnę. Tad pasirodžiusi tikro didelio menininko Rimanto Dichavičiaus tikra didelė knyga "Laisvės paženklinti" yra kaip gaivaus oro gurkšnis. Kaip šauksmas. Kaip daug daug ženklų, kurie mus vedė kilniausio tikslo link ir kuriuos, manydami, kad tą tikslą jau pasiekėme, išbarstėme. Manėme, kad jau nebereikia, jau patys gudrūs - jau žinome, kur eiti. Ir pasileidome. Šunkeliais. O R.Dichavičius tuos išbarstytus ženklus po vieną kruopščiai surinko, sudėjo į knygą. Kol kas tik pirmąjį tomą. Ir grąžina tarsi kelio ženklus mums. Kad neklaidžiotume. Ilgai šnekėję apie ženklus, apie knygą, apie Rimanto gyvenimą ir mūsų gyvenimą apskritai, sutarėme, kad "Respublikos" skaitytojui jis papasakos apie tris ženklus. Kodėl iš Rimanto Dichavičiaus naujosios knygos ar iš jo gyvenimo pasirinkti buvo šitie trys tautos tragedija alsuojantys ženklai? Todėl, kad šiandien Rimantui Dichavičiui 75! R.Dichavičiaus ženklai - kad neklaidžiotume. RESPUBLIKA
Skulptoriaus Vytauto Karčiausko kūrinys "Gintarinis žiedas" "Expo 2012" parodoje ne tiktai puoš mūsų šalies paviljoną, bet ir jo lankytojus įkraus gera energija. Po kelių dienų "Gintarinis žiedas" laivu iškeliaus į Pietų Korėjos Josu miestą, kur vyks pasaulinė paroda "Expo 2012". Čia įrengtos Lietuvos ekspozicijos paviljono lankytojus pasitiks klaipėdiečio V.Karčiausko kūrinys "Gintarinis žiedas". 2,35 metro aukščio beveik 300 kilogramų sveriantis žiedas pagamintas iš valcuotojo plieno, padengto emaliu, apšviečiamas iš vidaus. Jis papuoštas Lietuvos pajūryje rastais gintaro gabalėliais. Be to, autorius išardė vienus žmonos gintarinius karolius ir juos taip pat panaudojo papuošti. Iš viso prireikė keturių kilogramų gintaro. LIETUVOS RYTAS
Kauno valdžia, į vieną darinį jungianti kolektyvą "Ainiai", Kauno bigbendą ir pučiamųjų orkestrą "Ąžuolynas", šią jungimo praktiką nutarė pritaikyti muziejams, Dabar atėjo teatrų eilė.Nuspręsta sujungti keturis miesto teatrus - esą siekiant optimizuoti jų veiklą ir sutaupyti pinigų. Paskutinių naujienų priblokšti miesto teatralai: "Mes žlugdomi". Šokio teatrą "Aura" nuspręsta sujungti su Kauno pantomimos ir plastikos teatru. Anot "Auros" vadovės Birutės Letukaitės, net sovietiniai laikais taip šitaip su meno žmonėmis nebuvo elgiamasi. KAUNO DIENA
Iš 18 499 Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikatą pasitikrinus 17 200 (93 proc.) paaiškėjo, kad visiškai sveiki yra tik 12,4 proc. Tokius duomenis pateikia Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras. "Visiškai sveikas mokinys yra tas, kuris neturi jokio sutrikimo ar nustatytos diagnozės. Didžiausia dalis mokinių turi regos sutrikimų - 58,2 procento. Skeleto - raumenų sistemos - 23,3 procento, kraujotakos sistemos -14,9 procento", - teigė biuro specialistė Dainora Bielskytė. 4,1 proc. mokinių turi antsvorio problemų, 1,4 proc. yra nutukę. Šių problemų daugiausia turi 9-12 klasių mokiniai. Per mažai sveria 5,2 proc. mokinių, dažniausiai 5-8 klasių moksleiviai. Anot specialistų, antsvorio, nutukimo bei per mažo svorio problemų daugėja. VAKARŲ EKSPRESAS
Šiomis dienomis buvo galima pastebėti bent kelių rūšių parskrendančių paukščių būrius. Anot ornitologų, į Lietuvą parskrido 9 rūšys sparnuočių, kurie kol kas renkasi kiek šiltesnį pajūrio kraštą. Pirmieji į Lietuvą sugrįžo kovai. Palangiškė biologė Lidija Umbrasienė sakė pirmąjį gal kokių 50 varnėnų būrį pasitikusi dar vasario viduryje. Pasak jos, šie jau suspėjo susukti lizdus arba "susiremontuoti" senuosius. Dar sausio viduryje Lietuvoje buvo pasirodę ir vieversių žvalgai. Jeigu tikėtume senolių išmintimi, tai jie, vadovaudamiesi paukščių elgesiu, pranašauja labai šiltą antrąją kovo pusę. Bet... kaip žinome, globaliniai atšilimai ir neglobaliniai speigai daug ką koreguoja. VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
Vakar Seimo Antikorupcijos komisija, tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes, nepaskelbė išvadų, nors buvo žadėta sensacijų. Skelbs šiandien. O didžiausia sensacija gali tapti apklaustų valstybės pareigūnų paviešinti parodymai. "Respublikai" tapo žinoma, kad kaltinimai dėl informacijos nutekinimo apie "Snoro" nacionalizavimą vis dėlto metami ant generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio, o ne ant atleistų FNTT pareigūnų pečių. Vakar į Seimą atvykęs buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera peržiūrėjo komisijos protokolus ir leido viešinti visus jo duotus parodymus. Paskui A.Nevera "Respublikai" atskleidė, kad komisijai papasakojo visas jam žinomas aplinkybes dėl galimo informacijos nutekinimo žiniasklaidai. RESPUBLIKA
"Kai "Lietuvos ryte" pasirodė informacija apie ketinimą nacionalizuoti vieną iš lietuviškų bankų, pas mane apsilankė tuometinis FNTT direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas. Jis teigė, kad FNTT turi įrodymų, jog informaciją galbūt nutekino generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. Aš po kelių dienų nuvykau į Prezidentūrą ir apie tai informavau prezidentės patarėją Joną Markevičių", - A.Nevera "Respublikai" persakė tai, ką kalbėjo komisijos posėdyje. A.Neveros teigimu, J.Markevičius atsakęs, kad "jie situaciją aiškinsis". Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl informacijos nutekinimo pradėtas tik neseniai, anksčiau Generalinė prokuratūra buvo atsisakiusi jį atlikti. RESPUBLIKA
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tvirtina esąs tikras, kad atleistieji Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai nutekino slaptą informaciją apie "Snorą". esu įsitikinęs, kad jie prisidėjo prie to. Manau, kad jie abu veikė kartu", - sakė R.Palaitis. Premjeras nemano, kad buvo pakankamas pagrindas atleisti iš pareigų V.Gailių. KAUNO DIENA
Paklaustas, o kur žadėtoji sensacinga informacija", L.Kernagis atsakė: "Prašau dar kantrybės". Antikorupcijos komisijos pirmininkas nekomentavo, kam gali būti palankios išvados - atleistiesiems FNTT vadovams Vitalijui Gailiui ir Vytautui Giržadui ar juos atleidusiam vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui. Pasak L.Kernagio, išvadose bus skirta vietos ir Prezidentūros vaidmeniui šioje istorijoje. "Suformuluosime atitinkamus klausimus Prezidentei", - teigė jis. Valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė viešai gynė ministrą R.Palaitį . KAUNO DIENA
Tuomečio Visagino atominės elektrinės vadovo Šarūno Vasiliausko tragiška žūtis Kuršių mariose praėjusį rudenį - nelaimingas atsitikimas. Tokią išvadą padarė tyrimą baigę Klaipėdos prokurorai. Teismo medicinos ekspertai paneigė sklandžiusias prielaidas, kad vandenyje atsidūrusį 50-metį Š.Vasiliauską nuo šalčio ir patirto emocinio šoko ištiko ūmus širdies smūgis. Vyras prigėrė. "Viską išsiaiškinus nekilo abejonių, kad Š.Vasiliausko mirties priežastis prieštarauja ikiteisminio tyrimo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tai buvo nelaimingas atsitikimas, kitos versijos atmestos", - "Lietuvos rytui" sakė prokuroras Aurelijus Stanislovaitis. LIETUVOS RYTAS
EKONOMIKA
Europos Komisija (EK) pernai Lietuvą gyrė patekus į sėkmingiausiai ES paramą panaudojančių valstybių trejetą. Bet dabar pasirodė, kad lėšas skubėta panaudoti pažeidžiant įstatymus, todėl 163 mln. eurų (daugiau nei 0,5 mlrd. litų) ES lėšų mokėjimas Lietuvai sustabdytas. Nustačiusi, kad europinė parama paskirstoma ir naudojama neteisėtai, EK laikinai nutraukė lėšų mokėjimą iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Iš Lietuvos pareikalauta pateikti papildomą, detalesnę, informaciją ir parengti planą, kaip bus užkirstas kelias aptiktiems pažeidimams kartotis ateityje. Tik tokiu atveju ES paramos mokėjimas bus atnaujintas. Finansų ministerija teisinasi, kad šiuo metu dalis EK prašomų duomenų jau pateikta. RESPUBLIKA
"Lietuva gamina ubagus ir varo žmones iš Tėvynės", - sakė į redakciją užsukęs Kalinių globos draugijoje dirbęs, bet po ligos į tėviškę sugrįžęs Vytautas Mikalauskas. Patyręs insultą, vyras sakė turįs išgyventi iš 294 litų pašalpos. Vyras tvirtina prašysiąs kurio nors Seimo nario recepto, kaip išgyventi iš 294 litų. Beje, ir šiuos trupinius valstybė jam mokės tik iki kovo. Kovą V. Mikalauskas neturės jokių pajamų. Iš ko jam mokėti sveikatos draudimo mokestį? Širdis nesveika. Kiekvieną dieną kyla grėsmė atsidurti reanimacijoje. Kas jį gydys? "Žmogus Lietuvoje blogiau už šiukšlę, - piktinasi V. Mikalauskas. - Šiukšlė, ir ta turi savo vietą šiukšlyne. O žmogus neturi vietos." Todėl V. Mikalauskas sako nusprendęs palikti Lietuvą ir niekuomet čia negrįžti. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Prieš keletą metų Vilniuje gyvenęs ir Kalinių globos draugijoje dirbęs Vytautas Mikalauskas šalia Kelmės, Pakalnės kaime, esančioje savo tėvų sodyboje priglausdavo iš įkalinimo įstaigų išleistus vyrus. Kadangi iš kalėjimo išėjusius vyrus priregistruodavo tėvų sodyboje, jų vardu pradėjo eiti sąskaitos už šiukšles. Buvę kaliniai neturėjo iš ko mokėti. Nemokėjo jie ir už elektrą. Skolos krito ant geradario pečių. Vien už šiukšles, Vytauto Mikalausko teigimu, priteista 5 tūkstančiai litų. Dar 3 tūkstančiai susidarė už elektrą. Sodybos šeimininkas tikina baigiąs išmokėti skolas. Liko 700 litų. Mokėjęs tol, kol dirbo. Pasak V. Mikalausko, kalinio išlaikymas valstybei kainuoja apie 35 tūkstančius litų per metus. Jis, priglaudęs dešimt iš kalėjimo išėjusių vyrų, iš valstybės tvirtina negavęs nė lito. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Vasario 29-oji virto beprotnamiu. Nors vakar kalendoriuje atversti vasario 29-osios lapelio didelių pastangų nereikėjo niekam, kasos aparatai bei kompiuteriai liko nesupratę šio keliamųjų metų pokšto: neveikė kai kurių prekybos centrų kasos, o degalinės pylė degalus rytojaus data. Negana to, kai kuriose šių įstaigų mokėjimo kortelėmis atsiskaityti apskritai buvo neįmanoma, tad teko krapštyti grynuosius, o jų neturintiems - ieškoti bankomatų. Stebuklų neišvengė ir gimdymo namai: gimdyvės "stengėsi", kad vaikai pasaulį išvystų iki 29-osios arba po jos. Vis dėlto iki vakar popietės Vilniaus klinikinėje ligoninėje pasaulį išvydo trys mažyliai.VAKARO ŽINIOS
Nelegaliai sieną kirtusių cigarečių Lietuvoje surūkoma vis mažiau. Tačiau mūsų šalis dar lieka pirmajame ES trejetuke pagal kontrabandinių rūkalų vartojimą. Lietuviai pernai surūkė 4 mlrd. cigarečių. 30 proc. jų buvo "nelietuviškos" - tos, už kurias Lietuvoje nebuvo sumokėti mokesčiai, jų pakeliai paženklinti užsieninėmis banderolėmis, o įspėjimai surašyti svetimomis kalbomis. Dažniausiai - rusiškai. Per metus - 2010-ųjų paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2011-aisiais - kontrabandinių cigarečių Lietuvoje surūkyta 13 proc. punktų mažiau. "Kai klesti nelegali rinka, didžiausias pralaimėtojas yra valstybė. Akivaizdu, kad mažinant šešėlį verta stengtis dėl kiekvieno procentinio punkto, kuris į biudžetą mokesčių pavidalu atneštų 11 mln. litų", - aiškino bendrovės "JTI Baltic" korporatyvinių reikalų vadovas Ramūnas Mačius. LIETUVOS RYTAS
ENERGETIKA
Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis nesusipratimu vadina naujos atominės elektrinės statybos šalininkų pažadus, kad jos gaminamos elektros energijos savikaina tesieks 7-10 centų už kilovatvalandę, ir tvirtina, kad ji bus gerokai aukštesnė. Viešojoje erdvėje minima 7-10 centų už kilovatvalandę Visagino atominės elektrinės elektros energijos gamybos savikaina yra nesusipratimas. "Iš tikrųjų didžiąją dalį elektros savikainos sudarys kapitalo sąnaudos. Mano skaičiavimais, kaina bus arčiau 30 centų. 7-10 centų elektra galėtų kainuoti tik maždaug 2040-aisiais, nes elektrinę statysime 10 metų, po to 20 metų reikės mokėti kapitalo sąnaudas", - teigė R.Kuodis. Renkantis branduolinės energetikos projektą esą būtina įvertinti ir vadinamąją galimybių praradimo kainą, tačiau šiuo atveju ji esą ignoruojama. RESPUBLIKA
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vasario mėnesį nukritusi oro temperatūra maždaug trečdaliu augino šilumos suvartojimą visų šalies miestų daugiabučiuose namuose, palyginti su sausio mėnesiu. "Senos sovietinės statybos standartiniuose daugiabučiuose gyvena daugiausia gyventojų visuose miestuose, todėl šilumos suvartojimas yra labai panašus. Mokėjimų už šilumą dydį lems šilumos kaina - kuo ji aukštesnė, tuo didesnės sąskaitos laukia", - sakė asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. RESPUBLIKA
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, vasarį nukritusi oro temperatūra lyginant su sausiu maždaug trečdaliu išaugino šilumos suvartojimą visų šalies miestų daugiabučiuose. Skaičiuojama, kad sąskaita už 60 kv. m buto ploto šildymą senos statybos standartiniuose daugiabučiuose bus apie 575 litų, labai prastos būklės namuose - net apie 800 litų ir daugiau, o naujos statybos ar atnaujintuose daugiabučiuose - apie 215 litų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, vidutinė šilumos kaina gamtines dujas vartojančiuose miestuose vasario mėnesį siekė apie 30 ct/kWh. Klaipėdoje ji siekia 27,6 ct/kWh. Iš biokuro šilumą gaminančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina vasarį sudarė apie 20 ct/ kWh. VAKARŲ EKSPRESAS
FINANSAI
Finansų ministerija suskaičiavo, kad pernai asignavimų valdytojams nepervesta daugiau nei 1,294 mlrd. litų, kurie buvo patvirtinti numatytoms išlaidoms finansuoti. Užpernai liko nepanaudota 1,6 mlrd. litų, o 2008 m., krizei užklupus, - net 2 mlrd. litų. Pagal valstybės funkcijas 2011 m. labiausiai nukentėjo ekonomikos sritis - ji negavo daugiau nei 813 mln. litų, kurie buvo suplanuoti biudžete. O 746 tūkst. iš beveik 1,3 mlrd. litų suplanuotų, bet nepanaudotų lėšų sudaro ES parama.Daugiausia valstybės biudžeto ir ES paramos lėšų pernai nepanaudota Aplinkos, Energetikos, Susisiekimo ir Ūkio ministerijų programoms įgyvendinti. Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius: " Reikia aiškiai įvardyti, kas už tai atsakingas. Jeigu tokie dalykai vyktų privačiame sektoriuje, kaltininkai būtų jau išsiųsti "pasitobulinti" į darbo biržą. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Vakar Šiaulių meras Justinas Sartauskas pasirašė sutartį su UAB "ROL/Statga" dėl Šiaulių pramoninio parko investicijų ir valstybinės žemės nuomos. Bendrovės fabriką, kuriame tikimasi sukurti 40 naujų darbo vietų, tikimasi pastatyti iki 2013 metų vasaros. ROL grupė planuoja į fabriko statybą investuoti apie 20 milijonų litų: 12 milijonų litų į pastatą ir 8 milijonus litų į įrenginius. "ROL/Statga" direktorius Rytis Dijokas pažadėjo, kad 13 tūkstančių kvadratinių metrų plotą užimsiantis fabrikas bus pradėtas statyti nedelsiant. Optimistinėmis prognozėmis, fabrikas turėtų būti baigtas statyti ir įrengti kitų metų vasarą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
PASLAUGOS
Medicinos pagalba nuo atokiai gyvenančių žmonių vis labiau tolsta: per trečiąjį ligoninių restruktūrizacijos etapą uždaryti daugelio rajonų ligoninių chirurgijos, akušerijos ir kt. skyriai. Imta centralizuoti ir greitosios medicinos pagalbos dispečerines: iš 56 galiausiai liks tik 10. "Dėl pertvarkos ligoniai ne tik nenukentėjo, bet, priešingai, dabar jų gydymas kokybiškesnis", - žurnalistus apie uždaromų gydymo įstaigų efektą nustebino Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika. Suvienijusios jėgas devynios gydymo įstaigos atviru laišku kreipėsi į valdančiuosius - Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą, sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį, prašydamos nenaikinti finansavimo skubiosios pagalbos ir specializuotų ambulatorijų chirurgijos paslaugoms. Tačiau ministerija paaiškino, kad skriauda laikina: "Dabar sunku susigaudyti. Paslaugą lyg ir oficialiai teiki, bet finansavimo nėra". RESPUBLIKA
PREKYBA
Elektroninė prekyba mediena stringa nuo pat pradžių. Pirmasis aukcionas sužlugo, nes neatsirado pirkėjų. Verslininkai baiminasi, kad nauja tvarka paralyžiuos pramonę, o urėdijos neteks pajamų. Gražūs planai žlunga: prekyba mediena elektroniniame aukcione nevyksta dėl pirkėjų stygiaus. "Gal jų atsiras kituose aukcionuose?" - gūžčiojo pečiais Kaišiadorių urėdas Stasys Truskauskas. Pirmajam aukcionui ši urėdija pasiūlė beveik keturis tūkstančius kubinių metrų įvairios apvaliosios medienos. "Greičiausiai netiko kaina, tad pagal naujas taisykles kitame aukcione jas nuleisime 10 procentų. Bet ir tai bus brangiau nei dabar rinkoje", - neslėpė urėdas. Naujos tvarkos sumanytojai įsitikinę, kad elektroninė prekyba medienos verslą padarys skaidresnį, bus konkuruojama siūlant ir keičiant kainas. Anksčiau pasiūlymus pateikdavę pirkėjai vėliau kainos keisti jau negalėdavo. LIETUVOS RYTAS
VERSLAS
Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos inicijuoto pasitarimo metu pasiūlymų, kaip Klaipėdą padaryti patrauklesnę turistams, pateikta daug, tačiau norinčiųjų juos įgyvendinti atsirado mažai. Atliktų tyrimų duomenimis, kruiziniu laivu atvykęs turistas per 8-9 buvimo uoste valandas išleidžia 50-75 eurus, o nakvoti čia panorėję svečiai palieka apie 100 eurų. Gidė Zita Petruškevičiūtė tvirtino, kad vidutiniškai ekskursija po Klaipėdą tęsiasi tik apie pusantros valandos. "Jeigu ne Kuršių nerija ir Palanga, Klaipėdoje nesulauktume nė pusės dabar apsilankančių turistų. Šis miestas tranzitinis, turistai čia apsistoja laikinai, prieš kitas didesnes keliones", - teigė gidė. Pasitarimo metu vėl akcentuota, jog būtina prikelti ištuštėjusį senamiestį, tačiau Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės teigimu, Klaipėdos verslininkams trūksta noro ir pasiryžimo kartu dirbti, imtis bendrų projektų. VAKARŲ EKSPRESAS
Kai kurie Kauno smulkieji verslininkai, nepakeldami didelės mokesčių naštos, nusigręžia nuo miesto ir ieško darbo rajone. palikti miestą kirpėja Daiva nutarė, kai Kauno savivaldybės taryba mokestį už verslo liudijimą padidino nuo 120 iki 2200 litų metams. Kai kurios jos kolegės netgi apsisprendė trauktis į šešėlį - priimti klientes namuose. Smulkieji verslininkai ima naudoti ir kitokias gudrybes: užsiregistruoja darbo biržoje, kad galėtų įsigyti verslo liudijimą 80 proc. pigiau. KAUNO DIENA
SPORTAS
Kauno "Žalgirio" krepšininkai pralaimėjimu užbaigė savo pasirodymą Eurolygoje. Paskutinėse, nieko turnyro lentelėje negalėjusiose pakeisti, "Top 16" etapo rungtynėse jie savo aikštėje 71:77 nusileido Kantu klubui "Bennet".Kauniečiai po penkių turų pergalių neturėjo ir buvo aišku, jog jie liks paskutinėje - ketvirtoje - H grupės vietoje. "Bennet" sąskaitoje buvo dvi pergalės, bet italai neturėjo galimybių pakilti iš trečiosios pozicijos. Vakarykštis pralaimėjimas pratęsė nesėkmingų "Žalgirio" pasirodymų "Top 16" etape istoriją. Per devynis sezonus kauniečiai septynis kartus pateko į šį etapą, bet nė karto nežengė į ketvirtfinalį. RESPUBLIKA
Paskutinėse Eurolygos rungtynėse Kauno "Žalgiris" žadėjo trinktelėti durimis, tačiau gavo dar vieną antausį vakar namie 71:77 pralaimėjęs Kantu "Bennet" ekipai. Du Gruzijos krepšininkai trečiadienio vakarą Kauno "Žalgirio" arenoje surengė pasirodymą, kuris dar labiau apkartino šeimininkams liūdno Eurolygos sezono pabaigą. Manučaras Markoišvilis ir Georgis Šermadinis drauge pelnė 48 taškus ir nulėmė Italijos klubo pergalę nieko nelėmusiose rungtynėse. "Žalgirio" lyderis Sonny Weemsas vėl blaškėsi tarsi įrodydamas, kad mintimis yra jau ne Lietuvoje. Galingas amerikietis pirmuosius savo taškus pelnė tik trečiojo kėlinio viduryje, o iš viso surinko vos 5 taškus. Dar prieš rungtynes jis socialiniame tinkle parašė, kad savo marškinėlius išmes į tribūną - lyg atsisveikinimo su Eurolyga, o galbūt ir Kaunu, ženklą. LIETUVOS RYTAS
Neseniai Londone apsilankę Lietuvos olimpinės misijos nariai pasidalijo savo įspūdžiais. Pasak misijos vadovo Algirdo Raslano, šių metų olimpinės žaidynės turėtų būti palyginti kuklios, bet gerai organizuotos: "Mūsų požiūriu, žaidynės turėtų būti kuklios, bet labai gerai organizuotos. Personalas turėtų būti patyręs. Bazėse bus pati naujausia ir reikalingiausia įranga. Tokios pompastikos, kokią matėme Pekine, tikrai nebus. Bet bazės yra pritaikytos pasiekti pačių aukščiausių sporto rezultatų. Kuklumas, taupumas, bet iš tiesų geros sąlygos". Vakar iki Londono olimpinių žaidynių buvo likusios 149 dienos. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovai pasirinko vasario 29-ąją, kad papasakotų apie pasirengimą svarbiausiam sporto renginiui. Ši diena būna kas ketverius metus. Kaip ir olimpinės žaidynės. "Mes esame 95 proc. pasirengę vykti į žaidynes", - patikino LTOK prezidentas. RESPUBLIKA
Jau žinoma, kuriame kaimelio name gyvens Lietuvos olimpiečiai. Viename aukšte gali gyventi maždaug 21-25 žmonės. Kaip ir visose olimpinėse žaidynėse, daug dėmesio bus skiriama saugumui. Anglai žada ypač aktyviai kovoti su dopingu. Bus paimta 5000 mėginių. Kontrolieriai galės tikrinti sportininkus bet kuriuo paros metu. A.Raslanas pridūrė, kad vis daugiau kelialapių iškovoja Azijos ir Afrikos sportininkai, o europiečiams vietų lieka mažiau. Liepos 9-oji bus ta diena, kai paaiškės galutinė olimpinės rinktinės sudėtis: "Optimaliausia sudėtis būtų 50 individualių sporto šakų atstovų ir krepšinio rinktinė". RESPUBLIKA
Vilniečiams pralaimėtos Europos taurės turnyro rungtynės tapo paskutiniu žemyno turnyrų maču šiemet savo šlovingą istoriją baigiančiai Trevizo "Benetton" krepšinio komandai. "Lietuvos rytas" Italijoje laimėjo svarbų mūšį, vis dėlto tikrasis karas - dar prieš akis. Tačiau antradienį Trevize iškovota pergalė 80:74 neabejotinai suteiks vilniečiams pasitikėjimo savo jėgomis. Europos taurės "Last 16" etapo paskutines rungtynes su "Benetton" stebėjęs "Toronto Raptors" viceprezidentas Maurizio Gherardini gyrė Vilniaus klubą už tvirtą būdą: "Manau, ši ekipa turėtų pasiekti finalą, nes yra verta žaisti ir Eurolygos turnyre. Sezono pradžia vilniečiams buvo nelengva, kai kurie "Lietuvos ryto" žaidėjai po vasaros kovų nebuvo atsigavę. Puikiai žinau, ką reiškia sezono pradžioje rungtyniauti svarbiuose turnyruose. Dabar išryškėjo tikroji komandos vertė. "Lietuvos rytas" rodo kokybišką žaidimą ir gali nemažai nuveikti." LIETUVOS RYTAS
Antradienį "Šiauliai" Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynėse namie 90:77 pranoko Utenos "Juventus". Varžovai į Šiaulius atvažiavo patyrę avariją. Radviliškyje didžiulio "Setra" autobuso nepastebėjo ir į jį trenkėsi "Peugeot Partner". Nuo smūgio kaltininko automobilis apsisuko, o "Juventus" autobusas dar kartą rėžėsi į tą pačią mašiną. Greitis nebuvo didelis, tad visi keleiviai liko sveiki, o abi transporto priemonės apgadintos nesmarkiai. "Tai pašaliniai faktoriai, kurie įtakos rungtynių baigčiai neturėtų daryti", - prieš rungtynes sakė "Juventus" vyriausiasis treneris Robertas Giedraitis. R. Giedraitis - ilgametis "Šiaulių" krepšininkas, kapitonas, treneris, vyriausiasis treneris. "Vangiai pradėjome, bet antrojo kėlinio pabaigoje užsivedėme ir nesustojome, - po mačo sakė 18 taškų pelnęs "Šiaulių" krepšininkas Arvydas Šikšnius. - Dabar sezono pabaiga, nebėra kur trauktis." A. Sireikos nuomone, pergalę lėmė nuolat kaitaliojama "Šiaulių" gynyba, neleidusi uteniškiams žaisti taip, kaip jie norėtų. "Mūsų jaunesniems žaidėjams dar trūksta pasitikėjimo. Džiaugiuosi Šikšniaus ir Longo žaidimu. Nors labai mėgstu gražų krepšinį, bet vien efektais žaisti negalime. Aikštelėje reikia rimtai dirbti", - sakė A. Sireika. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Jau ateinantį šeštadienį Klaipėdą sudrebins neeilinė šventė - "Švyturio" arenoje nuo 16 val. organizuojamas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) "Žvaigždžių dienos" renginys. Tokia krepšinio šventė uostamiestyje vyks pirmą kartą LKL istorijoje. Klaipėdiečiai turės galimybę išvysti ne tik ryškiausias LKL žvaigždes, bet ir pasimėgauti įspūdinga šou programa. "Toks renginys Klaipėdoje galėjo vykti ir anksčiau, tačiau neturėjome didžiulės arenos. Dabar situacija pasikeitusi - "Švyturio" arena tam puikiai tinka. Klaipėdiečiai nebuvo lepinami įspūdingomis krepšinio šventėmis, tačiau nuo šiol ta pilka dėmė tarsi bus užpildyta. Džiaugiuosi, kad viena svarbiausių Lietuvos krepšinio švenčių vyks būtent Klaipėdoje. Organizatoriai planuoja, kad tai bus viena įspūdingiausių švenčių per visą LKL istoriją. Tikiuosi, kad klaipėdiečiai pasikraus daug teigiamų emocijų",- sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) viceprezidentas ir nuolatinis įvairių krepšinio turnyrų rėmėjas klaipėdietis Rimantas Cibauskas. VAKARŲ EKSPRESAS
Lietuvos moterų bokso čempionė Vaida Valskytė atkakliai siekia tikslo - kelialapio į olimpines žaidynes, nors didžiajam sportui aukoja ne vien savo santaupas. "Važiuojame į tarptautinį turnyrą Vokietijoje, po to kelsime sparnus į Suomiją. Po turnyrų šiose šalyse bandysime įgyvendinti vieną svajonę - nuvažiuoti į treniruočių stovyklą Baltarusijoje arba Ukrainoje,- kalbėjo V.Valskytės treneris Juozas Juocevičius. - Kita svajonė - pasaulio čempionatas Kinijoje". Paklaustas, ar užtenka lėšų užsienio turnyrams ir siekiams, treneris nusijuokė. KAUNO DIENA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą