Sekmadienį kaimyninėje Rusijoje įvyko pirmasis, o galbūt ir paskutinis šių metų šalies prezidento rinkimų turas. Pagal pirminius jo rezultatus, į postą grįžta 2000-2008 metais prezidentavęs Vladimiras Putinas. Į šią žinią Lietuvoje reaguojama įvairiai - teorinėmis prognozėmis, praeities analize ar net tyla. Vakar Rusijos piliečiai šalies prezidentą rinko ir balsuodami generaliniame konsulate Klaipėdoje. Tarybų Sąjungos žlugimą didžiausia geopolitine klaida pavadinęs V. Putinas teoriškai prezidentu galės būti dar 12 metų. Ar tai svarbu Lietuvai? Verslo ir politikos atstovai sako, kad taip. Visi žino ne tik tai, kad Rusijoje vyksta prezidento rinkimai, bet ir tai, kas juos laimės. "Bičiuli, mums geriau patylėti. Verslas yra verslas, politika - politika", - sakė vienos stambios uosto kompanijos vadovas. "Rinkimų Rusijoje bangos atsirito iki Klaipėdos". VAKARŲ EKSPRESAS
"Su švente", - taip dažniausiai sveikinosi Šiaulių rusai, susitikę "Santarvės" mokyklos koridoriuose. Čia veikė Rusijos prezidento rinkimų apygarda, kurioje per dieną galėjo apsilankyti iki 800 Šiauliuose gyvenančių rinkėjų. Rinkimai vyko ramiai ir aktyviai, nors daugelis tikino, jog rinktis tenka iš vienintelio kandidato. Visame Šiaulių ir Klaipėdos regione gyvena apie 4 000 Rusijos piliečių. Apie pusė turi teisę į rinkimus. "Rusijos prezidento rinkimai: antro varianto nebuvo". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos (OVPKK) pirmininkas Konstantinas Ramelis pagaliau įregistravo Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas - jomis siekiama pakirsti manipuliavimą slapto sekimo sankcijomis. Operatyvinės veiklos įstatymo pataisų būtinybė tapo akivaizdi, LŽ paviešinus faktus apie tai, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) klausėsi žurnalistų, besidominčių Vytauto Pociūno žūties aplinkybėmis, telefoninių pokalbių. Šiomis pataisomis tikimasi užkaišyti įstatymo spragas, iki šiol leidusias nesunkiai gauti teismo sankciją, kuria būtų pratęsiamas vieno ar kito asmens sekimas. K. Ramelio įsitikinimu, pataisoms įsigaliojus bus sustiprinta kontrolė ir gerokai sumažės pažeidimų bei savavaliavimo. K. Ramelis Seimui taip pat ketina teikti siūlymą iki šiol neegzistuojančią šių sankcijų kontrolę patikėti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). "Slaptam sekimui statomos užkardos". LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Dainininkas Donatas Montvydas su daina "Love Is Blind" atstovaus Lietuvai gegužę vyksiančiame 57-ajame "Eurovizijos" konkurse Azerbaidžano sostinėje Baku. Surinkti daugiausiai žiūrovų ir komisijos balų šeštadienio vakarą nacionalinėje atrankoje į "Euroviziją" jam nesutrukdė nei stiprūs konkurentai, nei prieš finalą pasirodę kaltinimai plagijavimu, nei 13-as jo pasirodymo finale numeris. "Esu labai laimingas ir suprantu, kad dabar man ant pečių užkrenta dar didesnė atsakomybė. Privalau ne tik pats gerai pasirodyti, bet ir tinkamai reprezentuoti savo šalį", - po laimėjimo sakė D. Montvydas. Susumavus komisijos ir žiūrovų balsus ir pavertus juos balais, paaiškėjo, kad šios nacionalinės atrankos favoritai - D. Montvydas (24 balai), grupė "Dar" (20) ir Monika Linkytė (15). Iš šių atlikėjų komisija rinko nugalėtoją. Visi trys buvo apdovanoti ir piniginiais Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros prizais - 15 tūkst., 10 tūkst. ir 5 tūkst. litų. Iš viso finale dalyvavo 14 atlikėjų. "Kelialapis į "Euroviziją" išpildė D. Montvydo svajonę". RESPUBLIKA
Kovo 25-ąją Šiaulių dramos teatre vienos dalies komišką tragediją Adamo Rapo "Inertiškos dujos" pristato režisierius Tomas Jašinskas. Spektaklį jis vadina aštriu skalpelio pjūviu per prarastos kartos būtį. Tai - pirmoji šių metų premjera Šiaulių dramos teatre. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
"Taip ir prasideda žmogus nuo tos mažos dvasingumo smiltelės, nuo to branduolio, esančio viduje. O tą branduolį dar, deja, formuoja mūsų švietimo sistema, tos nesibaigiančios beprotiškos reformos. Kuo toliau, tuo labiau viską jaukia. Ir protus, ir struktūras, ir sąžinę, drįsčiau pasakyti. Ar galima švietimą, kultūrą atiduoti rinkos ekonomikai? Tai yra visiškas absurdas... Nors paprasti žmonės supranta, kad silkė niekada nevalgoma su tortu, o barščiai - su triufeliais, tačiau ekonomika brukama į visus "tortus". Todėl visoje Europoje krizė tik gilinama. Bandoma daryti keisčiausius, nesuprantamiausius eksperimentus. Nes nesuvokiami tikrieji žmogaus prioritetai", - sako teatro režisierius Gytis Padegimas. Pokalbis su juo - ne tik apie teatro spektaklius - "Teatro režisierius Gytis Padegimas: "Dvasingumas nemadingas". RESPUBLIKA
M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje veikianti paroda stulbina ir pastūmėja diskusijon ne vieną jos lankytoją - tam paakina architekto Jono Lukšės piešiniuose užfiksuoti Kaune tebestovintys 82 maldos namai. Architekto Juozo Poniškaičio nuomone, šie J. Lukšės darbai verti knygos. Juolab kad autorius yra surinkęs istorinę kiekvienų maldos namų metriką. "Norėčiau, kad ši mano darbų paroda ne tik stebintų maldos namų gausa Kaune, bet ir priverstų suklusti naujų šventovių architektus bei dvasininkus, nuo kurių sprendimo priklauso, kokius architektūros "paminklus" paliksime ateinančioms kartoms", - sakė architektas. "Pieštų šventovių paroda - stulbina ir provokuoja". KAUNO DIENA
Restauruojant kultūros paveldo objektus liūto dalis lėšų skiriama atkurti šių objektų autentiškumą, o apsaugos sistemoms dažnai tenka trupiniai - toks išvirkščias taupumas gali tapti skaudžių nelaimių priežastimi. Tuo įsitikinęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius generolas Remigijus Baniulis. Per dešimtmetį ugnis suniokojo jau tris vos restauruoti baigtus kultūros paveldo objektus - Labanoro bažnyčią, Kurtuvėnų svirną, Tytuvėnų Švč.Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčios ir vienuolyno ansamblį. Kodėl gaisrai kyla iš pagrindų restauruotuose objektuose? R. Baniulis čia įžvelgia tą pačią bėdą, kuri pastebima ir visame valstybės mechanizme - dažnai taupoma ne ten, kur derėtų, o tai suvokiama, kai jau būna vėlu.
"Rengiant istorinių objektų restauravimo projektus ir tikintis gauti finansavimą iš ES fondų daugiausiai lėšų, o kartais ir visos, yra nukreipiamos tik į paveldo atkūrimą, - pastebėjo PAGD direktorius. - O signalizacijos ir gaisro aptikimo sistemoms, elektros instaliacijai pakeisti pinigų dažnai neužtenka. Pakeitus tokį požiūrį, neabejoju, ir nelaimių būtų mažiau". Pasak R. Baniulio, signalizacija Tytuvėnuose suveikė, tačiau ugniagesiams gelbėtojams apie šį gaisrą pranešta pavėluotai. Pirmoji tąnakt gelbėtojams paskambino už kelių kilometrų nuo nelaimės vietos gyvenanti moteris. Ji pranešė Tytuvėnų pusėje matanti pašvaistę ir įtarianti, kad kažkas dega. Ugniagesiai tik atskubėję į nelaimės vietą pamatė, kas tas "kažkas", ir kad gaisrui gesinti reikia kur kas didesnių pajėgų. "Tikiu, kad per ikiteisminį tyrimą bus atsakyta ir į klausimą, kodėl gaisras taip ilgai nebuvo pastebėtas", - sakė R. Baniulis. "Kodėl liepsnoja kultūros perlai?" RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Generolas Romualdas Boreika praturtėjo teisėtai ar neteisėtai? Ar ilgametis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas iš tikro slėpė nelegalias pajamas? Pusantrų metų į šiuos klausimus ne itin noriai atsakinėjantys prokurorai buvusį aukštą pareigūną kratys dar keletą mėnesių. Ikiteisminį tyrimą dėl R. Boreikos Generalinė prokuratūra nutraukė pernai spalį, o gruodį, įsikišus premjerui Andriui Kubiliui, vėl atnaujino, tačiau patys nusprendė šios bylos nebesiimti. Paaiškėjo, kad buvusio FNTT vadovo galbūt neteisėtą praturtėjimą pavesta tirti prokurorams iš Kauno. "Byla į Kauną persiųsta dar gruodį", - paaiškino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis, R. Boreikos bylą perdavęs Kauno prokurorams. Aiškėja, kad tyrimas bus tęsiamas dar kelis mėnesius.
Buvusio FNTT vadovo veiklą, šiam atsistatydinus iš FNTT direktoriaus pareigų, aiškinosi speciali premjero A. Kubiliaus sudaryta darbo grupė. Paaiškėjo, kad R. Boreikos šeima patalpas Kaune po trejų metų nuo jų įsigijimo pardavė 7 kartus brangiau - taip esą galėjo būti sudarinėjami fiktyvūs sandoriai siekiant legalizuoti pajamas. Daug klausimų kėlė ir įslaptintos kelerių metų R. Boreikos pajamų deklaracijos. Ar tai teisėta, ar ne, prokurorai negali atsakyti iki šiol. "R. Boreiką purto Kauno prokurorai". KAUNO DIENA
Kol pešėsi į dvi priešiškas stovyklas pasidalijusi Evangelikų reformatų bažnyčia, aferistas pardavė beveik visą jos turtą ir pasisavino gautus 6 mln. litų. Dėl išgaravusio Evangelikų reformatų bažnyčios turto įtarimai krito ne tik ant žinomo aferisto vilniečio Jakovo Strokanovo, bet ir ant arkivyskupo Algimanto Kvedaravičiaus. Šio dvasininko pasitikėjimą pelnęs sukčius pardavė beveik visus prestižinėje sostinės vietoje esančius evangelikų reformatų statinius. Tarp jų - Bažnyčios sinodo kolegijos raštinę, parapijos maldos salę, unikalų Pylimo gatvėje esantį daugiau nei 1 000 kvadratinių metrų ploto pastatą, kuriame ilgai veikė garsi evangelikų reformatų sinodo biblioteka. Buvo parduoti ir visi viename Pylimo gatvės name įrengti butai, už kurių nuomą gauti pinigai padėdavo Bažnyčiai pragyventi. Aferistas J. Strokanovas jau atsidūrė už grotų. Bylą tiriantys Vilniaus ekonominės policijos pareigūnai neseniai atliko kratą ir arkivyskupo A. Kvedaravičiaus namuose. Po apklausų jam pareikšti įtarimai bendrininkavimu pasisavinant Bažnyčios turtą. "Bažnyčia pasijuto lyg susidėjusi su velniu". LIETUVOS RYTAS
Praėjęs savaitgalis buvo neramus policininkams, nevengiantiems įtampą skandinti alkoholyje - po visą šalį tikrinti kolegas pasklido gausios policijos kontrolės pajėgos, sudarytos iš specialios pareigūnų kontrolės grupės ir Policijos departamento pareigūnų. Šis patikrinimas surengtas praėjus savaitei po to, kai per dvi dienas trys policijos pareigūnai įkliuvo vairuodami, kaip įtariama, neblaivūs. Pasak Policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio, ir policijos pareigūnai, ir visuomenė turi žinoti, jog su pareigūnų girtavimu ir kitais pažeidimais nebus taikstomasi. Šalies policijos vadovybė žada netoleruoti neblaivių pareigūnų daromų pažeidimų ir priimti vienašališką sprendimą - atleisti iš tarnybos, kad ir kokie būtų darbuotojo praeities nuopelnai. Nuo ankstesnių policijos pareigūnų patikrinimų šis skyrėsi ir jame dalyvaujančių tikrintojų gausa - pasak S. Skvernelio, po Lietuvą savaitgalį važinėjo 10 ekipažų. Su patikrinimo rezultatais Policijos departamentas visuomenę supažindinti žada šiandien. "Policininkai tikrinosi, ar girtauja". RESPUBLIKA
Dvi jaunos plėšikės dėl pinigų nesibodėjo žiauriausių metodų - jos ne tik apgaudinėjo, gąsdino, bet ir mušė, kankino žmones. Tačiau dėl tokio elgesio moterys neatgailavo. 31 metų klaipėdietė šešių vaikų motina Aliona Jurevičiūtė ir vieną dukterį turinti devyniolikmetė marijampolietė Erika Ivoškaitė uostamiesčio policijai įkliuvo prieš metus. Nuo jų nukentėjo visas būrys pagyvenusių žmonių keliuose Lietuvos miestuose. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos penkių apiplėšimų uostamiestyje aplinkybės. Panašios bylos, kuriose kaltinamos tos pačios moterys, šiuo metu narpliojamos Klaipėdos ir Kauno apylinkės teismuose. Griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą - E. Ivoškaitei ir A. Jurevičiūtei skyrė Kauno ir Klaipėdos apylinkės teismai, kur nagrinėjamos panašios bylos. Čia netrukus bus paskelbti sprendimai. "Kankino be jokio gailesčio". LIETUVOS RYTAS
Iš Vilniaus vaikų socializacijos centro eilinį kartą išlaužus geležines grotas pabėgo 6 nepilnametės. Šiandien jos jau grįžusios toliau glaudžiasi centre, tačiau įstaigos direktorė jaučiasi kovojanti su vėjo malūnais, mat imtis adekvačių auklėjimo priemonių draudžia ES įstatymai ir vaiko teisių gynėjai. Šešios nepilnametės Vilniaus socializacijos centro auklėtinės, priklausančios specialiajai grupei, kuriai priskiriami pavojingiausi vaikai, pabėgo naktį. Pasak įstaigos direktorės Vidos Riaubaitės-Juknevičienės, jos "atsidarė langą ir išplėšė grotas su visu mūru". "Yra du būdai užauginti monstrą. Pirmas - neleisti jam nieko, o antras - leisti viską. Pasirinkome antrąjį būdą, o tada stebimės, kodėl yra taip, kaip yra", - liberalaus auklėjimo pasekmes išdėstė direktorė. Pasak psichologo Olego Lapino, "auklėjimas yra pervertinamas - iš tikro ar liberalus, ar griežtas auklėjimas esminio poveikio sunkaus elgesio vaikui neturi, svarbiausia - paaiškinti, jog egzistuoja taisyklės, kurių reikia laikytis". "Kai viskas leidžiama, suklesti blogis". VAKARO ŽINIOS
FINANSAI
Dideliuose šiukšlynuose tik benamiai aptinka menkaverčių daiktų - pasiknisus giliau galima rasti abejotiniems projektams išeikvotas dešimtis milijonų litų. Šių metų vasario 10 d. Europos Komisija nusprendė, kad Lietuva ES paramą panaudoja su pažeidimais, todėl pinigų upė iš Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų bus laikinai užtvenkta. Praėjusių metų pradžioje Vilniaus regiono atliekų tvarkymu užsiimančios bendrovės Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriumi tapęs Juozas Šiaudinis kone iškart atkreipė dėmesį į vieną projektą, kuris tarsi du vandens lašai panašus į tokius, dėl kurių vykdymo kokybės ir pažeidimų ES valstybėms narėms suspenduojama finansinė parama. Dar 2008 metų liepos 8-ąją tuometinis VAATC vadovas Gintaras Čukauskas ir Kauno įmonės "Kamesta" generalinis direktorius Valentinas Marcinkevičius pasirašė rangos sutartį Nr.60. Šiuo dokumentu susitarta dėl Vilniaus regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo, senojo Kariotiškių sąvartyno uždarymo. Sutarties vertė - 29,139 mln. litų.
Iš ES Sanglaudos fondo buvo numatytas 14,569 mln. litų finansavimas, iš Lietuvos biudžeto - 1,769 mln., o iš Vilniaus regiono savivaldybėms priklausančios bendrovės VAATC - 12,801 mln. litų. Už ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus numatytus darbus įsipareigota atlikti per 18 mėnesių, t.y. iki 2010 metų pradžios. Dar metai buvo skirti pranešti apie defektus. Tačiau ši sutartis nėra įvykdyta iki šiol, pinigai panaudoti nežinia kaip, o Kariotiškių sąvartyne jau įvyko dvi didelės avarijos - į gruntą ir apylinkių miškus prasiveržė milžiniški kiekiai dumblo, kurį į Kariotiškes ilgus metus už dyką vežė bendrovė "Vilniaus vandenys". "Kai kurie Vilniaus politikai mane ėmė klibinti jau nuo praėjusių metų gegužės, nors VAATC pradėjau vadovauti tik sausio mėnesį, - vakar "Respublikai" sakė J. Šiaudinis. - Jeigu "Kamesta" Kariotiškių projekto nebaigs iki šių metų birželio, mes privalėsime grąžinti Europai visus pinigus. Kai aš tik pradėjau domėtis, kur dingo pinigai, man kone atvirai ėmė sukioti rankas..." Valstybės ir ES pinigai prasmenga sąvartynuose". RESPUBLIKA
Europos komisija paskelbė žinią, sukėlusią nerimo bangą verslo, mokslo ir kitų sričių atstovams. Lietuvai laikinai nutraukiamas 562 mln. litų mokėjimas iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Nurodoma, kad 26 mln. litų iš 2010 m. deklaruotų 3 mlrd. litų galėjo būti susiję su netinkamai atliktomis projektų vykdytojų procedūromis. Kauno akademinė bendruomenė nenustebo, kad ES tirs pažeidimus dėl skiriamos paramos Lietuvai. Mat mūsų valdininkų sumanytos paramos gavimo taisyklės - painios ir neracionalios. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Živilės Bagdonaitės teigimu, būtent pačių lietuvių susigalvotų reikalavimų gausa ir pakišo koją mūsų šaliai. "Manau, kad tik nedidelė dalis tų pažeidimų galėjo būti tyčiniai. Dauguma greičiausiai padaryta dėl labai painaus Viešųjų pirkimų įstatymo ir vieningo jo nuostatų taikymo išaiškinimo nebuvimo", - sakė ji.
LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto vadovo Edgaro Stankevičiaus teigimu, pernelyg painus įstatymas stabdo mokslo plėtrą, taip pat prarandamas laikas dėl ilgai trunkančių pirkimų procedūrų, todėl "daugiametis įdirbis vien dėl Lietuvos biurokratijos gali tapti bevertis". Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas irgi griežtai kritikuoja viešųjų pirkimų tvarką. "Įstatymas katastrofiškas, sistema nerangi, todėl Lietuvos rektorių konferencija Ūkio ministerijai nusiuntė kreipimąsi ir siūlo pakeitimus, palengvinančius mokslinę veiklą, kai tam pritraukiamos ES lėšos", - teigė rektorius. Šių metų valstybės biudžete ES lėšos sudarys 7,131 mlrd. litų. Didžiausia dalis skiriama ekonomikai ir moksliniams tyrimams - 4,3174 mlrd. litų. Lietuva yra trečioje vietoje tarp ES šalių panaudojant fondų lėšas - ją lenkia tik Airija ir Švedija. "ES parama: įkliuvome į savo paspęstus spąstus". KAUNO DIENA
STATYBA
Net 100 mln. mokesčių mokėtojų litų nėra priežastis prokuratūrai ir policijai pradėti ikiteisminį tyrimą, siekiant apginti viešąjį interesą. Būtent tiek pinigų išleista Vilniaus Gedimino prospekto rekonstrukcijai. Nors jis jau virtęs duobėmis ir skylėmis, kaltųjų net nemėginama ieškoti. Negana to, sostinės politikai ir valdininkai aiškina užsakantys vieną po kitos ekspertizes, o laikas nenumaldomai bėga. Baigsis garantinis darbų terminas ir visi galai būtų suslėpti. Reprezentacinės sostinės gatvės rekonstrukcijos nuo Katedros aikštės iki Vasario 16-osios gatvės garantinis terminas jau pasibaigęs, todėl skylių lopymas yra nebe rekonstruotojų, o savivaldybės galvos skausmas. Ruožo nuo Vasario 16-osios gatvės iki senojo Žvėryno tilto prie Seimo rūmų garantinis terminas baigsis kitų metų lapkritį. Tačiau daroma viskas, kad ir jis sulauktų senaties be jokių finansinių pasekmių darbų vykdytojams, užsakovams ir kontrolę vykdžiusiems valdininkams.
Istorija prasidėjo dar 2002-aisiais, kai tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas sumanė puikiai išsilaikiusį Gedimino prospekto grindinį pakeisti naujomis trinkelėmis. Visos gatvės rekonstrukcija buvo suskirstyta į 3 etapus. Bendra kaina - 104 mln. litų, įskaitant šaligatvių remontą ir požeminių aikštelių įrengimą. Maždaug trečdalį šios sumos kainavo prospekto grindinys. Darbus atliko bendrovė "Luidas". Paskutinis etapas oficialiai baigtas 2008 metų lapkričio 6-ąją, darbams suteikta vos 5 metų garantija. Tačiau jau po pirmosios žiemos ėmė lįsti brokas... "100 mln. afera laukia nesulaukia senaties". RESPUBLIKA
VERSLAS
Vilniuje savaitgalį praūžusi Kaziuko mugė gerokai išsiplėtė - ji nusidriekė ne tik iki Užupio, Tymo kvartalo, bet ir į kitas miesto centre esančias gatves, iki pat Karaliaus Mindaugo tilto. Be tradicinių lietuviškų verbų, riestainių, medžio drožinių, mugės lankytojai galėjo apžiūrėti bei įsigyti kitų valstybių atstovų darbų - amatininkai šiemet atvyko ne tik iš kaimyninių Latvijos, Lenkijos, Rusijos, bet net ir iš Suomijos. Šįmet renginyje išskirtinai daug dėmesio parodyta žemaičių amatininkams, pristatantiems Vakarų Lietuvos tautodailės kūrinius, papuošalus, rakandus bei gausų kulinarinį paveldą. Apstu buvo ir žemaitiškų renginių - šeštadienį sostinės Visų Šventųjų bažnyčioje net buvo aukojamos žemaitiškos šv. Mišios už Žemaitijos krašto žmones, vyko teatralizuotos karnavalinės eitynės nuo Lukiškių aikštės iki Rotušės aikštės, kurioje vidurdienį ir įvyko Žemaičių dienų atidarymas. Tiesa, daugelis mugėje sutiktų vilniečių piktinosi, kad šiųmetinė mugė - dar brangesnė negu pernai, net ir už smulkiausią niekutį prašoma 15-20 litų. Po savaitės mugė vyks ne tik Kaune, bet net Airijos sostinėje Dubline. "Kaziukas viliojo, kainos baidė". VAKARO ŽINIOS
Sekmadienį sostinėje pasibaigusios turizmo parodos "Vivattur" rengėjams koją pakišo Vilniaus senamiestyje visą savaitgalį šurmuliavusi Kaziuko mugė. Užuot traukusi į parodų centrą "Litexpo", esantį palyginti nuošaliame Lazdynų mikrorajone, dažna šeima rinkosi pavasario pradžios linksmybes mugėje. Juolab kad kelionių išpardavimų banga nuūžė gerokai iki parodos, tad nugvelbti kokią naujieną už palankią kainą per "Vivattur" lieka vis mažiau galimybių. Nors parodos rengėjai tikino, kad parodos plotas nesusitraukė, dalyvių skaičius išaugo, o lankytojus jie dar tik skaičiuoja, plika akimi matyti, kad užmojai menksta. Pavyzdžiui, kur kas mažiau savo paslaugas reklamavo kaimo turizmo sodybos. Anot turizmo specialistų, paroda išsikvėpė. "Vivattur" diagnozė: išmonės stygius". LIETUVOS RYTAS
ŽEMĖ
Praėjusią savaitę Rygoje įvyko neeilinis protestas - prie Valstybinės augalų apsaugos tarnybos pastato ir jo viduje piketavo Rygos sodininkų draugijos atstovai, pasipiktinę savo teisių ir laisvių suvaržymu. Piketuotojai piktinosi, kad leidžiama prekiauti vos keliomis rūšimis pomidorų sėklų, - ir tik tomis, kurios įrašytos į Europos Sąjungos registrą. Lietuvos valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo Evaldo Zigmo Čijausko teigimu, mūsų šalies tarnybos delegacija irgi domėjosi piketuotojų reikalavimais Rygoje. Pasak specialisto, individualiam naudojimui nedraudžiama auginti į Europos Sąjungos šalių nacionalinius ar bendrąjį Europos registrą neįrašytų veislių sėklas. Tačiau prekiauti turguje ar kitur pardavinėti, jas dauginti ar platinti draudžiama. Taip saugomos selekcininkų teisės.
Sėklininkystę reglamentuoja Sėklininkystės įstatymas. Kiekvienas mėgėjas gali prekiauti sėklomis, bet tik tuomet, kai jos įrašomos į nacionalinį veislių katalogą arba į Europos Sąjungos bendrąjį sėklų registrą, tada sėkla tampa legali ir apsaugota. Tuo tarpu nelegaliomis sėklomis prekiaujantys sodininkai gali būti nubausti bauda nuo 300 iki 500 litų, o juridiniai asmenys - 1 000-2 000 litų siekiančiomis baudomis. RESPUBLIKA
Sekmadienį per kelią Šilutė-Rusnė pradėjęs bėgti vanduo paskelbė, kad pamaryje prasidėjo pavasarinis potvynis. "Taip. Jau galima sakyti, kad prasidėjo potvynis. Apsemtas kelias į Rusnę yra tarsi ženklas, kad jis prasideda", - vakar "Respublikai" sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas. Jo teigimu, apsemti du kelio ruožai, iš viso beveik 400 metrų. Tačiau juose vandens lygis siekia tik iki 5 cm centimetrų, tad automobiliams jokių didesnių problemų nėra. "Padėtis kontroliuojama. Mūsų tarnybos visiškai pasiruošusios potvyniui. Kai vandens gylis ant kelio pasieks 20 cm, pradėsime žmones kelti specialia transporto priemone. Tačiau kol kas niekas iš gyventojų jokios pagalbos neprašė", - tvirtino R. Renčeliauskas. Per pastarąją parą Nemunas ties Panemune pakilo tik 6 cm ir dabar jo lygis siekia 417 cm, o stichinė riba yra 720 cm. RESPUBLIKA, VAKARŲ EKSPRESAS
Pirmą kartą Klaipėdoje surengta Lietuvos krepšinio lygos (LKL) "Žvaigždžių diena" nenuvylė nei uostamiesčio areną užpildžiusių žiūrovų, nei jiems šventę dovanojusių krepšininkų. Ryškiausiai žibėjo jaunojo talento Jono Valančiūno ir patyrusio Sonio Vymso (Sonny Weems) žvaigždės. Šeštadienį vykusi LKL "Žvaigždžių diena" išskirtinė tapo ne tik dėl to, kad pagaliau atkeliavo į senas krepšinio tradicijas turintį vienintelį šalies uostamiestį. Jubiliejinį dešimtą kartą tarpusavyje žaidė lietuvių ir legionierių komandos. Per visą "Žvaigždžių dienos" istoriją užsieniečiai tik kartą - 2005 metais - sugebėjo įveikti lietuvius. 2007-aisiais kova baigėsi lygiosiomis, o visas kitas rungtynes laimėjo lietuviai. Savo pranašumą pastarieji įrodė ir šįkart. Šou elementų nestigusiose rungtynėse, kuriose dominavo tik puolimas, lietuviai nugalėjo 115:98.
Niekam net nekilo abejonių, kad įspūdingiausiai žaidusiu dvikovos krepšininku bus pripažintas ir 4 000 litų čekiu apdovanotas J.Valančiūnas, kuris pelnė 25 tšk., atkovojo 13 kamuolių ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. Jaunoji krepšinio žvaigždė aikštelėje tryško puikia nuotaika, emocijomis ir improvizacija - demonstravo tai, dėl ko visi ir buvo susirinkę į šią šventę. J. Valančiūnas įspūdingiausiu "Žvaigždžių dienos" rungtynių žaidėju pripažintas antrus metus iš eilės. Tarp legionierių išsiskyrė 21 tšk. įmetęs S. Vymsas. RESPUBLIKA
Persirengęs burtininku ilga barzda J. Valančiūnas nustebino visus, o ypač savo komandos draugą Renaldą Seibutį. Nekart šį sezoną matytas plakatas "Seibuti, pavaryk" šįkart pateko J. Valančiūnui į rankas ir tai pralinksmino R. Seibutį. Po pertraukos J. Valančiūnas aikštėje pasirodė persirengęs arbitru. Nors kelnės buvo pastebimai per trumpos, krepšininkas drąsiai ėmėsi naujų pareigų. J. Valančiūnas ne tik atliko galingų dėjimų į krepšį, bet ir numojęs ranka į taisykles nemušinėdamas kamuolio nudūmė su juo krepšio link. "Tariausi ir su kitais žmonėmis, bet dauguma idėjų buvo mano", - sakė puikiai namų darbus atlikęs vidurio puolėjas. LIETUVOS RYTAS
Kauno "Žalgiris" Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybėse - vėl nesulaikomas. Eiline kauniečių auka sekmadienį tapo Panevėžio "Lietkabelio" klubas. Namuose žaidę Aleksandro Trifunovičiaus auklėtiniai nesunkiai šventė pergalę 93:71 ir laimėjo 16-ąjį kartą iš eilės. Po šios pergalės žalgiriečiai susilygino su iki šiol pirmoje turnyro lentelės vietoje buvusiais Vilniaus "Lietuvos ryto" krepšininkais. "Lietkabelis" LKL čempionate su trimis pergalėmis užima priešpaskutinę, vienuoliktąją, vietą. KAUNO DIENA
Klaipėdos "Žemaitijos dragūno" rankininkai toliau džiugina pajūrio atstovus pergalėmis. Savaitgalį dragūniečiai įveikė dvi latvių ekipas ir prasibrovė į Baltijos rankinio lygos (BHL) finalinio ketverto varžybas. Klaipėdiečiai dvi paskutiniąsias BHL reguliaraus čempionato rungtynes žaidė namuose: šeštadienį rezultatu 34:21 sutriuškino svečius iš Latvijos "Dobeles Tenax" ekipą, o sekmadienį 28:24 nugalėjo Rygos HK LSPA rankininkus. "Darysime viską, kad organizatoriai leistų finalinio ketverto varžybas rengti būtent Klaipėdoje", - pabrėžė "Žemaitijos dragūno" treneris Artūras Juškėnas. BHL finalinio ketverto varžybos numatytos balandžio 24-25 dienomis. VAKARŲ EKSPRESAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą