Sekmadienį - Kovo 11-oji. Atkurtai Lietuvos valstybei šiemet sukanka 22 metai. "Visada yra asmenų, kurie tampa simboliais, eina valstybės vadovų pareigas. Jie sulaukia didžiausio dėmesio, tačiau jiems tenka ir didžiausia atsakomybė. Deja, šio išbandymo neišlaikė nė viena valdžia per 22 metus", - sakė Nepriklausomybės Akto Signataras Zigmas Vaišvila. "Sąjūdyje mes tuomet turėjome bendrą idėją ir mūsų pagrindinė platforma buvo laisva, nepriklausoma Lietuva, kurioje mes patys tvarkytume savo reikalus. Ši idėja buvo jungiamoji, kuri jungia atskirus žmones, plyteles, ji buvo cementas. Šiandien mes nebeturime cemento, kuris jungia tas plyteles. Mes esame palaida krūva", - pripažino Nepriklausomybės Akto Signataras Egidijus Klumbys. 22 metai - tiek, kiek tarpukariu gyvavo nepriklausoma Lietuva. Kokią valstybę planavo kurti ir kūrė Vasario 16-osios signatarai? O kokią - Kovo 11-osios signatarai? Apie tai prie "Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo" apskritojo stalo diskutavo, be minėtųjų, dar du Nepriklausomybės Akto Signatarai - Bronius Genzelis ir Juozas Olekas. "Kiek dar liko Kovo 11-osios?". RESPUBLIKA
Nepriklausomybė atkurta prieš 22 metus, o valstybė iki šiol skolinga savo gynėjams, kurie pirmieji praliejo už ją savo kraują. 1990 m. pavasarį tarnauti sovietų armijoje atsisakę jaunuoliai, kuriuos desantininkai pagrobė ir sudaužytus automatų buožėmis prievarta išvežė į Čiukotką, Magadaną, nepripažįstami nei laisvės gynėjais, nei nukentėjusiais nuo okupantų. Rytojaus dieną po Kovo 11-osios Akto paskelbimo Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriuo Sovietų Sąjungos karinės prievolės įstatymas Lietuvoje buvo pripažintas negaliojančiu. Naujoji šalies valdžia ragino jaunimą boikotuoti šaukimus į armiją, o jau tarnaujančius - pasitraukti iš dalinių. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras atliko tyrimą ir suskaičiavo, kad po 1990 m. kovo 11 d. tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1 562 jaunuoliai. 67 iš jų buvo sučiupti ir prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius. Už dezertyravimą 20 nuteisti laisvės atėmimu, 3 buvo iškeltos baudžiamosios bylos, o 3 vaikinai žuvo.
Pernai prieš pat Kalėdas Krašto apsaugos ministerija pagaliau pateikė įstatymų pakeitimo projektus, kuriais atsisakiusiems tarnybos sovietų armijoje ir dėl to persekiotiems piliečiams siūloma suteikti nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 m. sovietinės okupacijos asmenų statusą ir išmokėti jiems po 4 tūkst. litų kompensacijas, tačiau pradėti jas mokėti tik nuo 2013-ųjų... "Tie 4 tūkst. litų - gryni niekai, palyginti kiek sumokama krūvai klerkų, dirbančių pagal Briuselio projektus ir neduodančių jokios naudos Lietuvai, arba kiek skiriama kanceliarinėms išlaidoms krūvos politikų, kurie per visą savo kadenciją Parlamente nesugeba pasakyti nė žodžio. Kita vertus, tai ne pinigų klausimas, o politikų požiūris į savo valstybės piliečius, lemiamu momentu užėmusius valstybės gynimo poziciją", - sakė Audrius Butkevičius, buvęs krašto apsaugos ministras. "Užmirštas Lietuvos gynėjų kraujas". RESPUBLIKA
Ministerijos pamažu atskleidžia, kas šįmet guls į jų pirkinių krepšelius. Aplinkos (AM), Finansų (FM), Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo (ŠMM) bei Ūkio (ŪM) ministerijos jau paskelbė pluoštą šįmet planuojamų viešųjų pirkimų. Tačiau tik viena ministerija - ŠMM - atskleidė ir kiekvienam pirkiniui numatomas išleisti pinigų sumas. Liberalų sąjūdžio (LS) deleguoto Gintaro Steponavičiaus vadovaujama ŠMM solidžiausią sumą - beveik 8,9 mln. litų - šįmet numačiusi Vilniuje, Bokšto ir Savičiaus gatvių sankirtoje stūksančiam pastatui "pritaikyti kultūros-švietimo reikmėms". Taip pat planuojamas mokyklinių baldų pirkimas už pusę mln. litų. Viešųjų ryšių paslaugoms bus išleista net 900 tūkst. litų. Tačiau kitos ministerijos ateities planus vis dar laiko paslaptyje. Pasak Seimo Audito komiteto pirmininkės Loretos Graužinienės, parlamentarams ėmus atidžiau sekti ministerijų viešuosius pirkimus, jaučiamas ir didesnis taupumas, tačiau kol kas pabudinta tik pačių ministrų sąžinė, o ministerijų valdininkams dar niekaip nepavyksta atsikratyti senų įpročių."Ministerijų pirkiniai: nuo žvakių iki autobusų". LIETUVOS ŽINIOS
Ketvirtadienį į eilinį uždarą posėdį rinkosi Seimo nario Valentino Mazuronio vadovaujama laikinoji komisija, tirianti komercinių bankų priežiūros efektyvumą ir situaciją nacionalizuotame banke "Snoras". Tyrimas turėtų užtrukti mažiausiai iki birželio 1-osios - būtent iki tada yra sudarytas posėdžių grafikas. Komisijai vakar liudijo Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, buvęs "Snoro" valdybos narys Modestas Keliauskas ir dienraščio "Lietuvos rytas" vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas. Visi trys po apklausų nekomentavo, ko jų klausinėjo politikai. Pasak V. Mazuronio, G. Vainauskas suteikė informaciją, kuri yra "labai nauja ir reikšminga". "Mes bandėme išsiaiškinti dėl galimų įtakų priimant sprendimus dėl "Snoro". - sakė V. Mazuronis.
Pasak jo, į komisiją liudyti bus kviečiamas premjeras Andrius Kubilius bei finansų ministrė Ingrida Šimonytė, galbūt ir kiti ministrai. Paklaustas, ar "Snoras" tikrai buvo nemokus, jei pasklidus žiniai apie jo nacionalizavimą iš banko, kaip teigiama, išgaravo milijardas litų, V. Mazuronis teigė galėsiantis atsakyti tik po trijų mėnesių - tiek laiko tyrimams dar turi komisija - ji nagrinėja 14 klausimų ir bando aiškintis bankų kontrolės, "Snoro" bankroto ir nacionalizavimo aplinkybes, galimus piktnaudžiavimus tarnyba. "Politikai tebesprendžia galvosūkį "Snoras". RESPUBLIKA
Baltijos šalių premjerai būsimos Visagino atominės elektrinės reikalus aptarinėjo Visuomenės harmonizavimo parke, kuris pristatomas kaip vieta harmoningam darbui ir poilsiui. Prienų rajone iškilusiame ištaigingame viešbutyje parą praleidę Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Andrius Kubilius, Valdis Dombrovskis ir Andrus Ansipas sutarė, jog artimiausias tikslas - pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos bendrove "Hitachi" dėl Visagino atominės elektrinės statybos. A. Kubilius tikisi, kad ši sutartis Seime bus patvirtinta iki birželio mėnesio. Premjerai sutarė, kad atominė elektrinė reikalinga, tačiau tik tuo atveju, jeigu bus juntama ne tik politinė, bet ir ekonominė nauda. Kodėl Baltijos šalių vyriausybių vadovų neoficialiam susitikimui buvo pasirinktas kompleksas, įkurtas 45 km nuo Kauno, Balbieriškio seniūnijos Vazgaikiemio kaime? Ministro pirmininko atstovės spaudai Jardos Paukštienės paaiškinimu, Užsienio reikalų ministerijos specialistai šią vietą rinkosi iš trijų pasiūlymų. Visuomenės harmonizavimo parkas esą pasirinktas dėl palankiausios kainos. "Politikai rinkosi harmoningą aplinką". LIETUVOS RYTAS
Artėjant Seimo rinkimams prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį susitiko su Seimo valdybos nariais. Susitikimas buvo skirtas šeštadienį prasidedančios eilinės Seimo pavasario sesijos darbams aptarti. Įvardydama prioritetus šalies vadovė pabrėžė, kad artėjant naujo parlamento rinkimams "Seimas neturi leisti, kad politinė ambicijos užgožtų valstybei svarbiausius darbus". Prezidentės teigimu, būtina "tvirta Seimo narių politinė valia dar per pavasario sesiją realiais sprendimais įgyvendinti šalies energetinį ir finansinį saugumą, ir, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, grąžinti skolą nuo sunkmečio nukentėjusiems žmonėms - priimti per krizę sumažintų pensijų kompensavimą reglamentuojančius teisės aktus". Pasak prezidentės, per pastaruosius trejus metus nemažai nuveikta pertvarkant energetikos sektorių ir šilumos ūkį. Dabar labai svarbu, kad per pavasario sesiją būtų priimti visi valstybės strateginiams energetikos projektams įgyvendinti būtini įstatymai.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė nesiėmė vertinti, kuriai iš politinių jėgų skirtas prezidentės raginimas "peržengti ambicijas" ir tęsti darbą. I. Degutienė tokią prezidentės poziciją vertina kaip raginimą susitelkti. "Sudėliojo prioritetus". KAUNO DIENA
Ketvirtadienį pasikvietusi Seimo valdybos narius, prezidentė Dalia Grybauskaitė paprašė šeštadienį pavasario sesiją pradedančių įstatymų leidėjų susitelkti vien ties "kertiniais - energetikos projektais". Tai nugirdęs Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas netikėtai atsibudo: viešai pareiškė, kad tokių projektų apskritai nėra matęs nei jis, nei kiti Parlamento vadovai ir eiliniai įstatymų leidėjai. "Aš maniau, kad premjeras tiktai man nerodo, - guodėsi A. Čaplikas. - Pasirodo, visiems nerodo. Ir Seimo pirmininkė pripažino, kad nežino apie artėjančius energetikos projektus, ir opozicija nežino. Vadinasi, aš buvau teisus, garsiai paklausdamas: tai kurgi tie svarbūs projektai?" Tiesa, apie svarbiausią Lietuvos energetikos projektą - VAE statybą - visų frakcijų parlamentarai neturėjo jokios informacijos nei pernai, nei užpernai. O liberalcentristų lyderis A. Čaplikas dėl tokių paslapčių valdančiajai koalicijai jokių priekaištų ir klausimų neturėjo, kol dėl FNTT skandalo A. Kubilius nepasiūlė liberalcentristų vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui palikti postą. RESPUBLIKA
KULTŪRA
Juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago tapo dešimtąja Metų klaipėdiete. Ji pripažinta labiausiai uostamiestį garsinusia moterimi."Tai ne tik džiaugsmas, bet ir atsakomybė", - sakė Metų klaipėdietė. Nugalėtojai buvo įteikta juvelyro Vido Bizausko sukurta segė, skulptorių Sergejaus Plotnikovo ir Svajūno Jurkaus statulėlė "Nika". Į dešimtosios Metų klaipėdietės titulą šiemet pretendavo 46 garsios uostamiesčio moterys, o į antrąjį etapą pateko septynios - šventiniame vakare visos jos buvo pagerbtos dovanomis ir gėlėmis. "Įvertino už miesto garsinimą". LIETUVOS RYTAS
Dar neaišku, kokio turto į savo "korius" prineš šių dienų fotografai, tačiau vyresnės kartos meistrai iš savo saugyklų traukia ir traukia auksinius kadrus ir, regis, dugno dar nematyti. Tokios prigimties yra ir sostinės "Prospekto galerijoje" veikianti fotomenininko nacionalinės premijos laureato Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Romualdo Požerskio paroda "Lietuvos senamiesčiai (1974-1985)", kuri paskui nusikels į Bratislavą. "Tai viena iš mano kūrybinių serijų, kurią pradėjau fotografuoti vieną pirmųjų - 1974 metais man buvo 23-eji. Pats gyvenau Žaliakalnyje, ir kai nusileisdavau į Kauno senamiestį, šis stojosi prieš akis kaip visiškai nepažįstamas pasaulis su savo kiemais, žmonėmis ir jų santykiais. Galiu sakyti, kad fotoaparatas padėjo man atrasti tą naują keistą, įdomių tipažų pasaulį", - sakė R. Požerskis. Po Lietuvą vis dar keliauja sausio dienomis Vilniuje veikusi jo ekspozicija Sausio 13-ąjai atminti, vakar Panevėžyje daug žiūrovų sulaukė R. Požerskio kurti aktai "Miražo dosjė" - atidaryta dar viena paroda. RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Vairuojančias moteris kovo 8-ąją policijos pareigūnai įvairiose šalies vietose nustebino, stabdydami tik norėdami pasveikinti su Tarptautine moters diena. Šiauliuose ankstų kovo 8-osios rytą pareigūnai, patikrinę sustabdytų šiauliečių moterų dokumentus, linkėjo joms geros kelionės, įteikė po tulpę, šviesą atspindinčią liemenę ir rėmėjų dovanas: nuolaidų kuponą, puodelį. Šiauliuose surengto šventinio reido metu policijos pareigūnai išdalijo apie 700 tulpių žiedų. Jie džiaugėsi, kad per sveikinimų valandą šiaulietės vairuotojos šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Panašią šventę Žemaitijos moterims sukūrė ir Telšių bei Klaipėdos rajonų policijos pareigūnai. "Policija vairuojančias moteris drausmino gėlėmis". ŠIAULIŲ KRAŠTAS, VAKARŲ EKSPRESAS
Antradienį Rokiškio rajone keturiolikmetis sumušė ir suspardė savo pensininkę močiutę. Anūkas reikalavo duoti jam pinigų ir užrašyti namą. Paauglys užpuolikas dviem paroms uždarytas į areštinę, o sumuštai močiutei teko važiuoti į Panevėžį pas teismo ekspertus. Pensininkė bijo, kad išėjęs iš areštinės anūkas neįvykdytų savo grasinimų - užmušti ją ir padegti namą. Ši drama vyko Rokiškio rajone esančioje Skapiškio seniūnijoje. Sumušta pensininkė turi savo namus Skapiškio geležinkelio stoties gyvenvietėje, tačiau juose negyvena. Ji nuomojasi butą girininkijos pastate. Taip moteris tikisi išvengti susitikimų su savo trimis anūkais. Tačiau vaikai nuolat pasirodo pas močiutę. Kaimynai kartais pastebi, kad ji būna sumušta.
Prieš metus su motina ir patėviu į kaimą atsikraustę trys jos paaugliai anūkai tapo ir vietinių gyventojų siaubu. Kaimynai bijo patys sudrausminti neprižiūrimus siautėjančius paauglius. Jie nežino, ko galima sulaukti iš nevaldomos ir žiauriais polinkiais garsėjančios trijulės. "Vaikai yra tėvų gyvenimo aukos", - sakė Skapiškio pagrindinės mokyklos pedagogai. Trijų neklaužadų motina ir patėvis yra laikomi socialinės rizikos šeima. Abu suaugusieji - bedarbiai. "Močiutė - savo anūkų auka". LIETUVOS RYTAS
Šilutės rajono gyventojai, manantys, kad jų kaimynystėje neteisėtai statomas vėjo jėgainių parkas, nerado užtarimo ir Klaipėdoje. Jų skundą išnagrinėjęs teismas nutarė, jog darbų nutraukti neverta. Vilkyčių bendruomenės centro "Viltis" atstovai prašė laikinai stabdyti statybas, mat jų leidimas esą išduotas neteisėtai. Iš pradžių dėl naujo jėgainių parko šalia Lankupių, Grumblių ir Čiūtelių du kartus skųstasi Šilutės rajono apylinkės teismui, bet jis gyventojų pageidavimų netenkino. Trečiadienį Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėjus bendruomenės skundą žemesnės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Pasak "Vilties" pirmininko Dariaus Viliaus, dėl to ketinama kreiptis į aukštesnės instancijos teismus. Šiuo metu būsimojo parko teritorijoje stovi jau šešios jėgainės, iš viso projektą vykdanti UAB "Naujoji energija" čia planuoja pastatyti 17 malūnų. "Bendruomenė prieš vėją nepapūtė". VAKARŲ EKSPRESAS
ENERGETIKA
Kone parą užsidarę Balbieriškio seniūnijoje (Prienų r.) įkurtame Visuomenės harmonizavimo parke Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Andrius Kubilius, Valdis Dombrovskis ir Andrusas Ansipas neformaliai aiškinosi, ką daryti su lietuvių planuojamu Visagino atominės elektrinės projektu. Rezultatas - jokio rezultato. Tik kaimynų premjeras V. Dombrovskis išskirtiniame interviu "Respublikai" pareiškė, kad latviai iš pradžių viską suskaičiuos, ir jeigu jiems apsimokės - prisidės prie projekto. Pakalbėję ir pailsėję premjerai vakar paskelbė tik savo neformalaus pasibuvimo "išvadas", bet ne oficialų dokumentą, kuriuo Lietuva, Latvija ir Estija patvirtina, kad kartu statys Visagino atominę elektrinę (VAE). Jose teigiama, kad VAE reikalinga dėl elektros energijos tiekimo saugumo Baltijos šalyse, tikimasi, jog pinigų šioms statyboms galbūt duos ir Europos Sąjungos institucijos.
Baltijos šalių premjerai taip pat priminė, kad dalyvauti VAE statybose vis dar tebėra galima ir Lenkijai, kuri iš projekto oficialiai pasitraukė dar praėjusį rudenį. Nors iki šiol A. Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas Lietuvos visuomenei nuolat kartojo, kad mūsų valstybė tikrai statys naują branduolinį reaktorių, kiek išsivalę auras Visuomenės harmonizavimo parko baseinuose trijų vyriausybių vadovai jau kategoriškai nebetvirtina, kad šis objektas apskritai bus. Vakar A. Kubilius, A. Ansipas ir V. Dombrovskis jau kone sutartinai sakė, kad VAE reikalinga tik tuo atveju, jeigu ji atsipirks. Tiesa, Lietuvos premjeras įsitikinęs, kad statybos neišvengiamos, todėl kolegoms iš Latvijos ir Estijos pažadėjo, kad birželio mėnesį Seimas patvirtins koncesijos sutartį su "Hitachi". Tačiau A. Kubilius vengė pasakyti, kiek pinigų ketina investuoti į VAE statybas latviai, estai ir japonai.
Tuo tarpu Estijos premjeras A. Ansipas neslėpė, kad iš naujojo 1 350 megavatų galios Visagino reaktoriaus estai norėtų pirkti iki 300 megavatų elektros kiekį. Tai reiškia, kad Estija galėtų įnešti iki 22 proc. projekto vertės, arba apie 3,7 mlrd. litų iš reikalingų 17 milijardų. "Latviai moka skaičiuoti, neapsuksi". RESPUBLIKA
FINANSAI
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Balbieriškio seniūnijoje ketvirtadienį sprendė Visagino atominės elektrinės statybos klausimus, nors Ignalinos jėgainės planuotas uždarymas iki 2029-ųjų vis dar pakibęs ore - ES nenusiteikusi siųsti į Lietuvą pinigų, su kuriais ji nemoka tvarkytis. Ir ne tik Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui skirti pinigai užšalo ES pinigų kapše. Po vasario 10-osios Europos Komisijos (EK) paskelbtų išvadų, esą Lietuva europinius pinigus įsisavina su neleistinais pažeidimais, laikinai sustabdyta 163 mln. eurų ES parama iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. EK skaičiavimais, pažeidimai viršija 4,36 proc., ir, blogiausia, jog EK įtaria, kad pažeidimai gali kartotis. Šiuo metu Lietuvai paramos mokėjimo terminas nukeltas, o EK laukia, kol Lietuva parengs planą, kuriame turėtų būti nurodyta, kokių veiksmų bus imamasi, kad pažeidimai nesikartotų. Jei planai ES viršūnes įtikins, paramos mokėjimas bus pratęstas.
Grasinimai Lietuvai neskirti daugiau kaip pusės mlrd. litų paramos sukėlė nerimo verslo atstovams, bet Vyriausybė ramina, esą dėl to niekas nenukentės. Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius suabejojo, ar valdymo ir kontrolės sistemos Lietuvoje veikia pakankamai efektyviai. Be to, pasak jo, paramos stabdymas, net ir laikinas, gali neigiamai paveikti daugelio projektų įgyvendinimą. Tačiau finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, "ES tik nukėlė Lietuvos pateikto ES lėšų mokėjimo prašymo termino nagrinėjimą - jokios sankcijos Lietuvai nėra pritaikytos". Pasak ministrės, dauguma pažeidimų siejami su projektų vykdytojų atliekamais viešaisiais pirkimais, tačiau dalis pažeidimų, pateikus papildomą informaciją, esą nepasitvirtino. Veiksmų planą EK Finansų ministerija ketina pateikti pirmadienį. "Per sudėtinga gaudyti net keptus ES karvelius". VAKARO ŽINIOS
Tik kelių pasaulio valstybių skola, palyginti su BVP, nuo 2007-ųjų padidėjo daugiau nei dvigubai. Viena tokių šalių - Lietuva. Kaip paaiškinti mūsų valstybės fenomeną? Pasak profesoriaus, ekonomisto Povilo Gylio, "pagal skolos dydį, palyginti su BVP, Lietuva dar nėra tarp lyderių, tačiau pagal jos padidėjimą - taip". Jo teigimu, natūralu, kad krizės metais ir pas mus skola padidėjo. "Tik pas mus ji galėjo būti daug mažesnė, jei iškart būtume reagavę, o ne laukę, kol smuks BVP. Reikėjo skolintis iš karto. Tačiau prezidentė aiškino, kad nerodysime impotencijos, nesikreipsime į Tarptautinį valiutos fondą, nesiskolinsime. O po pusės metų ėmėme masiškai skolintis. Ir brangiai. O brangus skolinimasis didina valstybės išlaidas, nes po to reikia didesnėmis palūkanomis ją grąžinti. Italai ir graikai būtent taip ir pasidarė didžiules skolas. Mes irgi, nes nesupratome ekonominės situacijos", - sakė P. Gylys.
"Daugybė pinigų, taip pat ir europinių, pas mus eina pro pirštus. Matau, kaip, pavyzdžiui, elgiamasi su pinigais intelektinėje sferoje, kuri prieina prie europinių pinigų - įvairios visuomeninės organizacijos ir panašiai. Grupė žmonių prieina prie lovių ir skirstosi ES pinigus. Viešosios naudos beveik nėra, bet europiniai pinigai išleidžiami. O kartu ir Lietuvos dalis, skirta kofinansuoti. Bet, deja, pas mus nėra geros išlaidų kontrolės, o tai ir didina valstybės skolą", - sakė ekonomistas.
Ar beveik 40 proc. BVP Lietuvos skola mūsų šaliai pavojinga? Į šį klausimą prof. P. Gylys atsakė: "Kalbant buitiškai - labai pavojinga, nors daug kas sako, kad tai nieko baisaus. Tiesa, skola maždaug tokio pat dydžio kaip Švedijoje. Bet, skirtingai nuo mūsų, švedai valdo šį procesą. O pas mus viskas vyksta savaime ir niekas strategiškai šitų dalykų nesvarsto. Tik konstatuojame, kad per 4 metus skola daugiau nei padvigubėjo. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kuo didesnė skola, tuo didesnės palūkanos. O kodėl didelės palūkanos? Gal yra kokia negera politinė sutartis tarp politinio elito ir Lietuvoje veikiančių bankų, kurie nekredituoja verslo, bet kredituoja valstybę? Klausimų yra labai daug". Pokalbis su P. Gyliu - "Lietuvos skolą didina ir ES parama". RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Ketvirtadienį dirbdamas labai operatyviai, netgi be pietų pertraukos, Klaipėdos apylinkės teismas pagaliau išnagrinėjo civilinę bylą dėl hidrotechninio deviacijos įrenginio įsigijimo sandorio pripažinimo neteisėtu. Sprendimas bus skelbiamas po poros savaičių. Tada ir paaiškės, ar buvusiems jau nacionalizuoto ir iš uosto akvatorijos pašalinto įrenginio savininkams priklauso tūkstantinė kompensacija, ar tik įsigyjant stulpą sumokėti 100 litų. Vakar Aurelijos Trečekauskienės, įsigijusios deviacijos įrenginį, advokatas Algirdas Bauža perdavė teismui jos prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Anot jo, įrenginio savininkė kreipėsi į Europos Komisiją (EK) prašydama išnagrinėti Europos Sąjungos lėšų skyrimo Klaipėdos uosto laivybos kanalui gilinti aplinkybes.
Tuo tarpu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Kornelijos Rušinaitės, ginančios viešąjį interesą, teigimu, jeigu įrenginys įsigytas neteisėtai, vadinasi, ir kompensacija už jį neturėtų būti mokama. Kol kas kompensacijai už nacionalizaciją yra numatyta 12 tūkst. litų (tiek ekspertai įvertino įrenginį pagal rinkos kainą), kurie pervesti į depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į teismo sprendimą, jie bus arba sumokėti A. Trečekauskienei, arba grąžinti Uosto direkcijai. Tačiau advokato tvirtinimu, turi būti atlyginta pagal draudimo kompanijos nustatytą vertę - 443 345 litai. "Apie Klaipėdos uosto stulpą sužinojo Europa". VAKARŲ EKSPRESAS
PREKYBA
2011-aisiais net iki 7,767 mlrd. litų savo apyvartą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje išauginęs lietuviško kapitalo prekybos tinklas "Maxima grupė" toliau šturmuoja kitų Europos Sąjungos šalių rinkas. Neseniai įmonė paskelbė įsigijusi Lenkijos prekybos tinklą "Aldik Nova". Tačiau, kaip "Respublikai" teigė bendrovės "Maxima grupė" generalinis direktorius Mindaugas Bagdonavičius, analizuojama plėtros galimybė ne tik Centrinėje, bet ir Vakarų Europoje. "Mažmeninės prekybos tinklo "Aldik Nova" įsigijimas pirmiausia yra investicija. Antra, tai tarsi bilietas į Lenkiją. Kadangi šis tinklas jau 20 metų dirba Lenkijos rinkoje, kur didelė ir stipri konkurencija, manome, kad "Aldik Nova" darbuotojai perpratę vietinę rinką ir supranta vietos pirkėjus. Mums pradedant veiklą šioje šalyje tokia patirtis bus itin vertinga. Artimiausiu metu įsigytoje įmonėje neplanuojame jokių kardinalių pertvarkų", - sakė M. Bagdonavičius. Be to, pasak jo, grupę "domina Centrinės ir Vakarų Europos valstybės". "Maxima grupė" skverbsis ir į Vakarų Europą". RESPUBLIKA
RŪPYBA
Šių metų pradžioje visuose Šiaulių apskrities rajonuose šoktelėjo nedarbo lygis. Tai lėmė pakeista pašalpų išmokėjimo tvarka. Pasak Šiaulių teritorinės darbo biržos atstovė Karolinos Kleinotaitės-Gorodničenko, per pirmuosius šių metų mėnesius birža iš karto pajuto pakeisto Piniginės socialinės paramos įstatymo vaisius. Įstatymas įsigaliojo nuo sausio 1-osios, jo esmė - nebereikia būti registruotam Darbo biržoje pusę metų, kad galėtum pretenduoti į piniginę paramą - ji mokama iš karto užsiregistravus. Dėl to visoje apskrityje padidėjo bedarbių registracija ir išaugo nedarbo lygis. Gruodį Šiaulių mieste įregistruota 796 bedarbių, pasikeitus įstatymui per sausį buvo registruota jau 1 182. Daugiausiai iš visų apskrities rajonų bedarbių skaičius šoko Kelmės rajone: nuo 226 bedarbių gruodį iki 430 - sausį. Vasario 1-ąją Šiaulių teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruotas 23 161 bedarbis. Tačiau teigiama, jog ši padėtis Šiaulių apskrityje turėtų pagerėti, mat šiemet kas trečia apskrities įmonė numato gamybos apimčių augimą. "Nedarbą padidino pašalpos". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Per metus vidutinis atlyginimas ūgtelėjo daugumoje šalies miestų ir rajonų. Tačiau analitikai įspėja - statistiką galėjo iškreipti Kalėdų premijos. Mat darbdaviai kol kas vengia pastebimai didinti darbuotojų atlyginimus. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu, Jonavos rajono gyventojų algos ūgtelėjo net 15 proc. Jonaviškiai gavo kone 10 proc. didesnius atlyginimus negu trečiąjį ketvirtį. Be to, jie pagal vidutinį algos dydį (2 364 litai neatskaičiavus mokesčių) atsidūrė antrojoje vietoje po Vilniaus gyventojų (2 512 litų). Pasak Jonavos rajono verslininkų darbdavių asociacijos vadovo Edmundo Gedvilos, algų vidurkį į tokias aukštumas pakėlė ne tik sėkmingai dirbanti "Achema", bet ir Rukloje įsikūrę ir nemažai uždirbantys kariškiai. Statistiką gerino ir didelė įmonė "Baldai jums".
Tiesa, Jonavą į aukštumas galėjo iškelti ir Kalėdų premijos. "Atlyginimų didėjimui įtakos turėjo šventiniu sezonu išmokėtos premijos, priedai ir vienkartinės piniginės išmokos", - teigė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė. Tarp didžiųjų miestų neabejotini lyderiai - vilniečiai. Tačiau sostinės gyventojų atlyginimai per metus vidutiniškai pakilo tiktai 3,4 proc. Kaip pažymėjo V. Tauraitė, po sunkmečio vienintelė Vilniaus apskritis pagal algų dydį smarkiai atsiplėšė nuo šalies vidurkio - net 12 proc. "Atlyginimai augo tik statistikos lentelėse?" LIETUVOS RYTAS
SPORTAS
Turkijos Gagziantepo mieste Europos moterų šachmatų čempionės titulą ginanti didmeistrė Viktorija Čmilytė (ELO koeficientas 2497) po šeštojo rato žengia penkta. 28-erių šiaulietė kartu su dar trimis čempionato dalyvėmis - prancūze Marie Sebag (2685), ruse Valentina Gunina (2511) ir rumune Cristina Adela Foisor (2398) - surinko po 5 taškus iš 6 galimų ir dalijasi 2-5 vietas. Ketvirtadienį varžybų dalyvės ilsėjosi. Šiandien bus žaidžiamos septinto rato partijos. Viktorija prie šachmatų lentos sės priešais C. A. Foisor. Lietuvos šachmatų federacijos (LŠF) vadovybės "rūpesčiu" Europos čempionė V. Čmilytė į šias varžybas išsiųsta be jokio asistento. Visiškai viena. Taip elgdamasi su intelektualiojo sporto primadona LŠF atvirai demonstruoja, kokia ateitis laukia perspektyviausių mūsų krašto šachmatininkų tokio aukšto lygio varžybose. Jie, kaip ir Viktorija, bus metami į šulinį, o ar iš jo išsikapstys - tai jau pačių sportininkų reikalas.
LŠF prezidentas Jonas Viesulas visada labai mėgsta pabrėžti, kiek daug dėmesio jis skiria vaikų šachmatams. Bet juk iš tų pačių vaikų kada nors išaugs meistrai. O meistrai ponui J. Viesului nerūpi. Tai akivaizdu: jau beveik metus - nuo pat kadencijos pradžios - LŠF vadovas itin nepagarbiai elgiasi su pasaulinio lygio šachmatininke V. Čmilyte, atvirai ignoruodamas ją ir jos trenerius. Įdomu, kiek šis Kauno verslininkas, taip uoliai atliekantis didžiųjų šachmatų griovėjo vaidmenį, išbus Lietuvos sporto scenoje? Tuo tarpu Viktorija kol kas šauniai laikosi Turkijoje. Europos čempionatui įpusėjus ji patyrė tik vieną pralaimėjimą. Čempionate dalyvauja 103 šachmatininkės. 14 geriausių Europos pirmenybių šachmatininkių iškovos kelialapius į planetos moterų čempionatą, kuris vyks lapkričio 10-gruodžio 3 dienomis Chanty Mansijske (Rusija). LIETUVOS ŽINIOS
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis tikisi, jog šiemet Kaune vyksiantis pasaulio jaunių (iki 17 metų) vaikinų krepšinio čempionatas sulauks dėmesio. Jis neatmeta galimybės kada nors Lietuvoje surengti ir vyrų planetos pirmenybes. Ketvirtadienį Vilniuje jaunių čempionatas buvo pristatytas jame dalyvausiančių šalių ambasadoriams. Tikimasi, kad turnyras taps ir kultūros švente. Siekdama šio tikslo, LKF pradėjo projektą "Visos krepšinio spalvos". Čempionatas birželio 29 - liepos 8 d. vyks Kaune, "Žalgirio" arenoje. Jame dalyvaus 12 komandų. Tuo pat metu - liepos 2-8 d. - Venesueloje vyks olimpinis atrankos turnyras, kuriame dalyvaus Lietuvos vyrų rinktinė. A. Sabonis nebijo, kad jis užgoš jaunių krepšinį. "Kaip tik bus apšilimas sirgaliams prieš vyrų varžybas", - sakė krepšinio legenda. Pasak jo, "pernai visi sirgaliai suvažiavo į Rygą, kur vyko 19-mečių čempionatas, nors pradžioje jų nebuvo tiek daug. Į finalą suvažiavo pilna salė. Priklauso nuo to, kaip žais komanda. O dėl to, kad datos sutampa su kitais renginiais... Visos vyrų rinktinės varžybos bus naktį. Kaip sakiau, bus visai geras apšilimas". RESPUBLIKA, VAKARO ŽINIOS
Atėnų olimpiados vicečempionė Austra Skujytė šiandien Stambule sieks dar kartą užlipti ant pakylos. Prieš 8 metus pasaulio uždarųjų patalpų čempionate daugiakovininkė yra laimėjusi bronzą. Penktadienį Stambulo "Atakov" arenoje 32 metų A. Skujytė grumsis ir su savimi, ir su varžovėmis per 8 valandas užtruksiantį penkiakovės maratoną. "Esu nusiteikusi optimistiškai. Pasiekiau gerą sportinę formą, todėl Stambule tikiuosi pagerinti asmeninį rekordą. Bet nežinau, ar net jo užtektų medaliui", - čempionato išvakarėse neslėpė A. Skujytė. Kokie jos šansai pasaulio čempionate laimėti naują medalį? A. Skujytės treneris A. Stanislovaitis viliasi, kad jau pirmoji šiandienos varžybų rungtis - 60 m barjerinis bėgimas - atskleis daugiau apie tikrąsias auklėtinės ir jos varžovių galimybes Stambule. Lietuvos garbę Turkijos sostinėje taip pat gins Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį), Sonata Tamošaitytė (60 m barjerinis bėgimas), Rytis Sakalauskas ir Lina Grinčikaitė (60 m bėgimas). LIETUVOS RYTAS
Klaipėdai pasiūlyta galimybė 2013 metais rengti pasaulio jaunimo iki 20 metų čempionatą. Tokią idėją ketvirtadienį Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui pristatė pajūryje viešėję Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) atstovai - prezidentas Petras Nausėda ir generalinis sekretorius Valdas Škadauskas. Svečiai teigė, jog mintis Klaipėdoje organizuoti tarptautinio lygios varžybas kilo tuomet, kai pajūryje iškilo "Švyturio" arena, kurioje yra stacionari ledo šaldymo įranga. Visgi, norint Klaipėdoje organizuoti pirmenybes, reikėtų įgyvendinti dvi LLRF iškeltas sąlygas: apmokėti 8 dienų arenos nuomos sumą ir nupirkti aikštelės įrangą - bortus, vartus, apsauginius stiklus. Nekalbant apie "Švyturio" arenos nuomą, iš miesto biudžeto reikėtų maždaug 400 tūkst. litų. "Pasvarstysime apie tokią galimybę, tačiau vargu ar miesto biudžete artimiausiu metu rastume 400 tūkst. litų. Čia jau reikalingas protų šturmas", - sakė V. Grubliauskas. "Klaipėdoje siūloma rengti pasaulio ledo ritulio čempionatą". VAKARŲ EKSPRESAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą