Premjeras Andrius Kubilius nemelavo sakydamas, kad valstybės tarnautojų komandiruočių į užsienį šiemet tik daugės: artėjant 2013-ųjų Lietuvos pirmininkavimui ES, pasimatymams su užsienio politikais per šiuos metus bus išleista mažiausiai 10 mln. litų. Didžiausią sumą darbuotojų komandiruotėms į užsienį susiplanavusi išleisti Užsienio reikalų ministerija. Nors tiksli suma neįvardijama, aišku, kad šiemet bus pasivažinėta tikrai ne mažiau nei 2011-aisiais, o tada valdininkų pasibuvimams užsienyje (jų buvo daugiau nei 2 tūkst.) nubyrėjo 4,5 mln. litų. Aplinkos ministerija (AM), pernai pagarsėjusi prabangiomis klerkų ekskursijomis į Naująją Zelandiją, Pietų Korėją, Kolumbiją, Balį, šiemet taupyti taip pat nežada. Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2013-aisiais, AM išlaidos kelionėms išaugs kone 4 kartus. 2012 metais tarnybinėms komandiruotėms suplanuota skirti beveik 3 mln. litų. Tarp išlaidžiausių - ir Krašto apsaugos ministerija, kuri šiemet planuoja apie 300 komandiruočių ir tam skirs per 1 mln. litų.
Ministerijos teisinasi, kad sutaupyti neįmanoma - įsipareigojimai Europai - labai svarbu. Tuo tarpu įsipareigojimai saviems, dėl biudžeto skylių besiveržiantiems diržus, ne tokie svarbūs. "Svarbiausia - įsipareigojimai ES". RESPUBLIKA
Ruošiantis 2013 m. antrą pusmetį pirmininkauti ES Lietuvai gali tekti teisiškai apsispręsti, prezidentas ar premjeras taps valstybės atstovu Europos Vadovų Taryboje (EVT). Šiuo metu EVT narė atstovaujanti Lietuvai, yra prezidentė Dalia Grybauskaitė. Greičiausiai ji šį statusą išlaikys ir 2013-ųjų antrą pusmetį. Tačiau kai kurie politikai mano, kad esą būtų tikslingiau, jeigu EVT kaip Lietuvos atstovas dirbtų Vyriausybės vadovas. Pasak buvusio vyriausiojo euroderybininko, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, valdančiojo Liberalų sąjūdžio nario Petro Auštrevičiaus, ES valstybės, kuriose galioja panaši į Lietuvos konstitucinė sandara ir įgaliojimų paskirstymas tarp aukščiausių valdžios institucijų, į EVT yra delegavusios ne prezidentus, bet premjerus.
P. Auštrevičiaus teigimu, prezidentė D. Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius tarpusavyje yra susitarę, kuris iš jųdviejų dalyvauja EVT posėdžiuose, bet artėjant Lietuvos pirmininkavimo ES dienai esą tokių neformalių ar žodinių susitarimų gali nepakakti ir teks priimti teisės aktus, kurie aiškiai nustatytų, kas tampa Lietuvos atstovu EVT - prezidentas ar premjeras. P. Auštrevičius neatmetė, kad naujasis Seimas, kuris bus išrinktas rudenį, jau iki šių metų pabaigos arba kitų pradžioje gali svarstyti atitinkamus pasiūlymus dėl įstatymų pakeitimo. "Galvosūkis - prezidentė ar premjeras?" KAUNO DIENA
Po diplomatinio skandalo ambasadoriaus Latvijoje posto netekęs Antanas Valionis pasiprašė priimamas į Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Kad A. Valionis nori prisidėti prie socialdemokratų, LŽ sekmadienį patvirtino LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Romas Adomavičius. Pasak jo, prašymą įstoti į partiją A. Valionis įteikė maždaug prieš 10 dienų, o rekomendacijas jam pateikė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius ir LSDP garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas. Klausiamas, ar svarstydami A. Valionio priėmimą į partiją socialdemokratai įvertins jo vaidmenį keliuose plačiai nuskambėjusiuose skandaluose, R. Adomavičius pažymėjo, kad bus sprendžiamas "ne jo tolesnės karjeros klausimas". Apsispręsti dėl A. Valionio priėmimo į LSDP Vilniaus socialdemokratai turėtų artimiausiame prezidiumo posėdyje. "A. Valionis ruošiasi grįžti į politiką". LIETUVOS ŽINIOS
Nors Seimas dar vasarą priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias nuo sausio 1-osios turi atsirasti prokurorų atrankos, atestacijos ir etikos komisijos, kuriose būtų ir visuomenės atstovų, jos dar neveikia. Komisijos nebaigiamos formuoti dėl to, kad atstovų į jas nepasiūlė tokią teisę turintis Vyriausybės vadovas. Premjeras Andrius Kubilius kol kas nepateikė kandidatų nė į vieną iš penkių komisijų. Pasak premjero patarėjo Gintaro Kalinausko, Vyriausybės vadovas tai žadėjo padaryti grįžęs iš atostogų. "Vyriausybė turėjo labai daug darbo", - paklaustas, kodėl iki šiol delsta pasiūlyti kandidatus, atsakė premjero atstovas. Vasarą priimtos pataisos teisę siūlyti atstovus į prokurorų atestacijos, egzaminų, atrankos, vyriausiųjų prokurorų atrankos ir etikos komisijas, be premjero, dar numato prezidentui ir Seimo pirmininkui.
Tuo tarpu Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasirinktos visuomenininkų kandidatūros jau sukėlė prieštaravimų. Mat politikė toli kandidatų nesidairė - prokurorų atrankos komisijos nariu ji pasiūlė savo vyresnįjį patarėją Egidijų Rumbutį. Kai kurie teisininkai kritikuoja tokį pasirinkimą. "Komisija, į kurią pasiūlytas E. Rumbutis, sprendžia prokurorų, pretenduojančių į aukštesnes pareigas, karjeros klausimus, o tai daroma atsižvelgiant į tirtas bylas. Politinio pasitikėjimo pareigūno, kuris neišvengiamai susijęs su partiniais interesais, skyrimas į tokią komisiją - akivaizdus prielaidų prokurorų karjeros perspektyvas susieti su jų veikla tiriant atitinkamus interesus liečiančias bylas kūrimas", - kalbėjo pavardžių nenorėję atskleisti teisininkai. "Prokurorų prievaizdai - kol kas tik popieriniai". LIETUVOS RYTAS
Seime bandoma prastumti įstatymo pataisą, kad pareigūnai ir kariai, iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pašalinti už įvykdytus nusižengimus (tai yra dėl jų pačių kaltės), neprarastų teisės į valstybinę pensiją. Tokias pataisas Seimui teikia parlamentarai Vaidotas Bacevičius, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras ir Remigijus Žemaitaitis. V. Bacevičius nieku gyvu nesutiko, kad tai - nusikaltusių pareigūnų dangstymas. "Pataisa liestų tik drausminius pažeidimus padariusius pareigūnus, - patikslino jis. - Ji negaliotų įvykdžiusiems nusikalstamas veikas, kriminalinius nusikaltimus". Pasak V. Bacevičiaus, tai tik įstatymo projektas, kurį galima tobulinti, taisyti. "Valstybinė pensija - ir nusižengėliams". VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Didžiausia Lietuvoje "Žalgirio" arena tapo naujos tradicijos lopšiu - joje pirmąkart įteikti Muzikos asociacijos metų apdovanojimai (M.A.M.A.). Sekmadienio vakarą čia vykusį šou kūrė ryškiausi šalies muzikos atlikėjai. Vienareikšmiu apdovanojimų lyderiu tapo Egidijus Dragūnas ir jo grupė SEL, nuskynusi Metų grupės, Metų albumo ir Skambiausių metų atlikėjo laurus. Kaip rašo "Kauno diena", arenoje vyko "naujos kokybės Lietuvos pramogų verslo renginys, prilygęs pasaulyje pramogų renginių madas diktuojantiems koncertams". "Naujas Lietuvos šou standartas - M.A.M.A." KAUNO DIENA
Sekmadienį Šiaulių arenoje vyko tradicinė Šiaulių vyskupijos šeimų šventė, kurios šiemetinis devizas - "Blogį šeimose nugalėkime gerumu". Šeimų šventę vainikavo miuziklas "Karolis", kuris buvo sukurtas pagal palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimo istoriją. "Vyskupijos šventė palietė tūkstančius šeimų". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kaunietis floristas Modestas Vasiliauskas sukūrė jaunosios suknelę iš kanalizacijos dangčių - kartu menininkas pažymėjo 10 metų kūrybinį gimtadienį. Šeštadienio vakarą viename Kauno restoranų 36-erių kūrėjas M. Vasiliauskas kviestinei publikai pristatė ištisą kolekciją netradicinių suknelių, kurias čia pat ir kūrė: iš gyvų gėlių, floristinių aksesuarų, odos, kailių. 74 kg svėrusi suknelė iš metalo, tikimasi, bus pripažinta Lietuvos rekordininke - sunkiausia suknele. Šio apdaro karkasui buvo panaudotas kanalizacijos dangtį laikantis žiedas. Pasak M. Vasiliausko, ši suknelė simbolizuoja povedybinę naštą. "Jaunosios suknelė - sunkesnė už manekenę". KAUNO DIENA
"Paveldas akcentuojamas valstybės saugumo įstatyme - paveldas yra vienas iš pamatų stipriai valstybei. Išsaugoję visą paveldą, būsime stiprūs ir įdomūs pasauliui. Tai parodė objektai, įrašyti į pasaulio paveldo sąrašus (Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija, kryždirbystė, Dainų šventė...). Turime akcentuoti vidinės kultūros vertybes. Jei vertinsime savo palikimą, istoriją, ilgai gyvensime ir egzistuosime", - sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė. Jei būtų jos valia, prie Kryžių kalno nekiltų joks naujas statinys, nes "Kryžių kalnas yra savaime sakralus objektas - nereikia jo civilizuoti, jis - savaime vertybė". Interviu su G. Drėmaite - "Paveldo naikintojai naikina valstybę". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
SVEIKATA
Tautiečiams nesustojamu srautu emigruojant iš Lietuvos Valstybinė ligonių kasa (VLK) susigriebė patikrinti, ar ne per daug pinigų skiriama poliklinikoms. Sužinoję, kad nemažai pacientų poliklinikų sąrašuose yra svetur uždarbiauti išvykusios "mirusios sielos", valdininkai rengiasi mažinti sveikatos centrų finansavimą. Klaipėdos rajono Gargždų pirminio sveikatos priežiūros centro laikinosios vadovės Irenos Stankuvienės patvirtinimu, iš ligonių kasų gautas nurodymas patikslinti prisirašiusių pacientų sąrašus. "Pernai gegužę gavome duomenis, kad emigravo 850 mūsų pacientų, dėl to ligonių kasos nubraukė 9 500 litų, - prisiminė ji.
VLK Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėjos Natalijos Jelenskienės teigimu, anksčiau poliklinikos gaudavo finansavimą iš ligonių kasų ir už gyventojus, kurie Lietuvoje negyvena ar socialiai nedrausti. Dabar to nėra. Pasak jos, "pernai gegužę įdiegtas Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras ir teisėtumo požiūriu patikrinti draudžiamųjų sąrašai, - jei asmuo iš Lietuvos išvykęs, iš sąrašo braukiamas, nes sveikatos draudimu draudžiami tik gyvenantieji Lietuvoje. Taip pat išbraukiami ir neturintieji draudžiamojo statuso asmenys". N. Jelenskienės turimais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 330 tūkst. gyventojų, kurie neturi sveikatos draudimo. "Emigrantai nuvarys į bankrotą poliklinikas". VAKARO ŽINIOS
Tie, nuo kurių priklauso mūsų sveikata ir gyvybė, engiami ir verčiami rinktis emigraciją. Slaugos specialistai į aukštąjį išsilavinimą investuoja tūkstančius, tačiau turi dirbti už vos didesnį nei minimalų atlyginimą. Maža to, jų darbo krūviai milžiniški - vienai slaugytojai tenka aptarnauti iki 40 pacientų, o kai kur - net 140. Apie savo problemas sveikatos darbuotojos jau daug metų vis primena Sveikatos apsaugos ministerijai. O ši, įsipareigojusi iki praėjusių metų pabaigos nustatyti maksimalius slaugos specialistų darbo krūvius, pažadą tiesiog pamiršo. Slaugos darbuotojai sunerimę: 4 procentais sumažėjęs šių metų biudžetas jiems gresia etatų ir darbo užmokesčio mažinimu. "Jau girdime, kad bus mažinami darbuotojų atlyginimai ir atleidžiami pirmiausia slaugytojai - visada pirmiausia taupoma jų sąskaita", - sako Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė.
2007 metais ministro patvirtintame Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų apraše - nurodoma, kad slaugytojas stacionare slaugo ne daugiau kaip 2 ligonius, o dienos stacionare - ne daugiau kaip 5. Deja, iš tikro, pasak organizacijos prezidentės, vienam slaugytojui tenka net iki 40 pacientų. D. Margelienė pabrėžia, kad dėl to kenčia ne tik slaugės, bet ir pacientai. Pasak LSSO prezidentės, situacija rajonuose tuoj bus katastrofiška: "Naujų darbo vietų nekuriama. Tarp slaugytojų - daugiausia žmonės nuo 40 iki 55 metų. Kas bus po penkerių metų?" "Šalies ligoninėse pluša kvalifikuotos vergės". RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Sausio 2-ąją vyro žūtimi pasibaigusi metalo medžioklė ant Kuršių marių krantinės Smiltynėje yra Klaipėdą apėmusios metalo manijos dalis - tokio tipo vagystės uostamiestyje fiksuojamos kone kasdien. Vagys nesibodi pjaustyti ir paveldo objektų. "Į policiją dėl dingusių metalinių detalių tenka kreiptis labai dažnai. Vagia viską, ką paneša, domina kiekviena metalinė detalė. Ypač dažnai dingsta kanalizacijos bei lietaus nuotekų dangčiai", - sakė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė. Vien dėl dingusių dangčių - pernai jų pasigesta apie 80 - miestas 2011-aisiais patyrė per 70 tūkst. litų nuostolių. Kartais metalo rinkimas baigiasi tragiškai. Sausio 2-ąją ant Kuršių marių krantinės Smiltynėje nenaudojamas gelžbetonio konstrukcijas pjaustęs vyras buvo prispaustas sunkių blokų ir žuvo. "Metalo vagystės - kasdienybė". VAKARŲ EKSPRESAS
Trijų žmonių nužudymu kaltinti Romas Šimkus ir Rusijos pilietis Maksimas Mitreniukas gali lengviau atsikvėpti - Lietuvos apeliacinis teismas nepanaikino jiems paskelbto išteisinamojo nuosprendžio. R. Šimkus ir M. Mitreniukas buvo kaltinami 2001 metų vasarą nušovę garsios uostamiesčio nusikalstamos grupuotės lyderį 30-metį Gintautą Žukauską, pravarde Storas, metais jaunesnį jo brolį Rimantą, pravarde Plonas, ir jų draugą 32 metų Ričardą Užemecką. Šiurpių žudynių bylą prieš trejus metus nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad R. Šimkui ir M. Mitreniukui pareikšti kaltinimai nepagrįsti konkrečiais ir objektyviais įrodymais - abu teisiamieji buvo pripažinti nekaltais. Nužudytų brolių motina Ona Žukauskienė tokį nuosprendį apskundė Aukščiausiajam teismui. Net du kartus bylą iš naujo atvertęs Apeliacinis teismas anksčiau skelbto nuosprendžio nepakeitė... Šiurpių žudynių byloje šmėkštelėjo ir meilės trikampis. "Triguba žmogžudystė liko po tamsiu paslapties šydu". LIETUVOS RYTAS
Šeštadienį gaisrą gesinti skubėję Gargždų ugniagesiai susidūrė su lietuviško mentaliteto subtilybėmis - smagu, kai dega kaimyno namas... Apie Agluonėnų miestelio (Klaipėdos r.) pakraštyje kilusį gaisrą pranešimas bendruoju pagalbos telefonu gautas šeštadienį, kelios min. po 17 val. Richardo Kanto gatvėje užsiliepsnojo 1 aukšto medinis gyvenamasis namas, priklausantis V. V. Tačiau iš Gargždų atskubėjusiems ugniagesiams arčiausiai gaisravietės esančio vandens telkinio savininkas neleido gaisrininkams juo pasinaudoti, tad šiems teko iš Klaipėdos kviesti kolegas su 10 t talpos autocisterna ir patiems vandenį vežti iš telkinio, esančio maždaug už 3 km. Namą ugnis sunaikino visiškai. Pirminiais duomenimis, nuostoliai siekia 70 tūkst. litų. Šiame name gyveno dvi šeimos ir abi jos liko be stogo virš galvos. Užgesinus ugnį kilo įtarimas, kad namas buvo padegtas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą policininkai sulaikė ir dviem paroms į areštinę uždarė jame gyvenusią 1962 m. gimusią V. B. "Gaisrui gesinti kaimynas pagailėjo vandens". RESPUBLIKA
RŪPYBA
Šįmet "Sodra" žada grąžinti nusavintą senatvės ir invalidumo pensijų dalį daugiau nei 88 tūkst. 1995-2002 m. dirbusių pensininkų ir neįgaliųjų. Ateinantį birželį valstybės nusavintus pinigus atgaus tie 1995-2002 m. dirbę pensininkai, kuriems 2008 m. sausio 1 d. nebuvo suėję 70 metų. "Sodros" biudžete tam numatyta 262,6 mln. litų. Tačiau pensijų nepriemokos bus išmokamos tik per bankus, bet nebus pristatomos gavėjams per pašto skyrius, pagal gyvenamąją vietą ar į namus. "Sodros" direktoriaus patarėjos Jolitos Skinulytės-Niakšu paaiškinimu, tie asmenys, kuriems priklauso nepriemoka, tačiau pensiją gauna ne į banko sąskaitą, turėtų kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir atsidaryti sąskaitą bei užpildyti prašymą, kad "Sodros" išmoka būtų pervedama į minėtą sąskaitą. Preliminariais "Sodros" duomenimis, apie 10 tūkst. iš 88,3 tūkst. žmonių, kuriems valstybė iki šiol skolinga, jau mirę. Pensijų nepriemokos, apie 8 mln. litų, bus išmokėtos jų turto paveldėtojams, bet šie turės gerokai pabėgioti, kad gautų mirusiems jų artimiesiems valstybės sugrąžintus pinigus.
Valstybės nusavintos ir tik po 10-15 metų grąžintos pensijos šiek tiek papildys tik pasiturinčiųjų pinigines. Vargstantieji iš socialinių pašalpų valdžios dosnumo nepajus, mat birželį gavę didesnę pinigų sumą jie privalės ją deklaruoti, ir atitinkamai sumažės jų gaunamos išmokos arba jie apskritai kuriam laikui neteks teisės jas gauti. Kaip "Respubliką" informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), pagal šiuo metu galiojančią tvarką apskaičiuojant asmens pajamas piniginei socialinei paramai (socialinei pašalpai, būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms) gauti, paveldėtos piniginės lėšos bus įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kada jos bus išmokėtos. Taigi dabar SADM nepalieka vilties ir galo su galu nesuduriantiems senjorams, kuriems valstybė po daugybės metų grąžins neteisėtai atimtą pensijos dalį. "Valdžia ką duos, tą ir atims". RESPUBLIKA
Marijampolėje, nuosavame name netoli miesto centro, gyvenančių Zdanių šeima Naujųjų išvakarėse atšventė dvynukų Martyno ir Lauryno dešimtuosius gimtadienius. Tiek metų praėjo nuo tragedijos, kai visa Lietuva stebėjo, kuo baigsis medikų kova už ligoninėje apdegintų naujagimių gyvybes. Pirma laiko pasaulį Marijampolės ligoninėje išvydę dvyniai Zdaniai dėl medikų aplaidumo inkubatoriuose buvo paguldyti ant karštų termoforų ir smarkiai apdegė. Juos išgelbėjo Kauno medikai. "Tokiems gydytojams kaip Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų okulistei Daliai Kairienei, rekonstrukcinės mikroplastikos chirurgui Ryčiui Rimdeikai reikėtų paminklus statyti", - kalba iki šiol dėkingumą medikams jaučiantis berniukų tėvas Gintautas Zdanys. Patyrę išgyvenimo stebuklą G. ir Vilma Zdaniai savo sūnelius išleido į Marijampolės pradinę mokyklą-darželį "Želmenėliai". Šiemet berniukai - jau ketvirtokai. "Išgelbėtus vaikus gaubia rūpestis". RESPUBLIKA
PREKYBA
Per metus - nuo sausio iki sausio - brango kone visi pigiausi produktai, be kurių neišsiverčiame nė vienas. Šių prekių krepšys, kuriame, be pieno, duonos ar kruopų, dar būtų ir mėsos, dabar jau atsieina 4-6 litais brangiau nei prieš 12 mėnesių. Labiausiai keitėsi pieno produktų kainos. Per metus 0,9 litro pakuotė pigiausio pieno pabrango apie 30 centų, tuo tarpu sviestas - nuo 39 centų iki 1,15 lito. Bene į svaigiausias aukštumas kilo jautienos kumpio be kaulo kaina - pernai sausį ji visuose tinkluose stryktelėjo 2 litais už kilogramą. 30-70 centų daugiau dabar nei prieš 12 mėnesių tenka pakloti ir už pakuotę kiaušinių. Būtiniausių produktų sąraše, kuriame pačios pigiausios prekės, susitraukė tik aliejaus kaina. O kiaulienos išliko tokia pati, tačiau ir ši mėsa netrukus turėtų pabrangti. Susikrautas pilnas krepšys dabar kainuoja apie 10 proc. brangiau.
"Tai - ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos ir Šiaurės regiono šalių aktualija. Paklausa viršijo pasiūlą, brango žaliava, gamintojai ir tiekėjai kėlė kainą", - paaiškino "Rimi" tinklo atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, "atrodo, kad pasaulio ekonomika vis dėlto išvengs recesijos, tad ir kainos išliks aukštos". "Pigiausi produktai kasmet vis brangesni". LIETUVOS RYTAS
FINANSAI
Priėmus naują nekilnojamojo turto mokestį, prabangų namą, keletą butų ar kito NT turintys gyventojai ėmė skaičiuoti, kiek ši gerovė jiems atsieis. Kai kurie jau kurpė planus, kad perrašys dalį turto vaikams ir taip neva atsikratys šios mokesčių naštos. Tačiau taip išvengti naujo mokesčio gyventojams nepavyks - jau tapo aišku, kad 1 proc. mokestis bus taikomas bendram šeimos, o ne atskirų asmenų turtui, ir už jį savininkai turės susimokėti iki gruodžio vidurio. "Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, nustatyta, kad 1 mln. litų neapmokestinamosios vertės dydis taikomas visam šeimos valdomam turtui. Šiuo atveju šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, asmenys, auginantys vaikus ar įvaikius, ir su jais gyvenantys vaikai ar įvaikiai iki 18 metų", - sakė Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė.
Pasak NT agentūros "Remax" direktoriaus Žiuljeno Galecko, turto mokestinė vertė nustatoma ne pagal vykdant sandorį nustatytą kainą, o remiantis Registrų centro duomenimis, todėl įsigiję prabangaus turto neturėtų iš anksto baimintis papildomų išlaidų valstybei. "Objektas, kurio rinkos vertė yra 1-2 mln. litų, Registrų centre paprastai įvertintas maždaug per pusę pigiau. Todėl manau, kad mokestis didelės įtakos NT rinkai neturės, nebent apmokestintos vertės kartelė būtų žemesnė, o tai ateityje visiškai įmanoma. Manau, kad šiuo metu vykdomas tik pradinis įstatymo variantas" - sakė Ž. Galeckas. Pasak jo, Europoje mokesčiai taikomi dar mažesnės vertės turtui. "Milijoninės vertės turtas - ne prabanga". KAUNO DIENA
Šįmet gyventojams įvesti nauji nekilnojamojo turto mokesčiai kiauro valstybės biudžeto negelbės. Taip mano specialistai, prognozuojantys, kad surinkti pinigai vargu ar padengs šio prabangos mokesčio administravimo išlaidas. Neabejojama, kad, užuot atvėrę pinigines, turtingi gyventojai ims gudrauti. Įstatyme numatyta, kad bus sumuojamas šeimos turtas, o šeima laikomi sutuoktiniai ir jų vaikai bei įvaikiai iki 18 metų. Būtent šioje nuostatoje specialistai ir įžvelgia išeičių, kaip pasiturinčiai šeimai išvengti papildomų išlaidų. "Įstatyme yra įteisinta teisė dovanoti, tai galima daryti skaidant turtą į dalis. Niekas nepasmerks žmogaus, panorusio padovanoti močiutei ar pilnamečiam sūnui, pavyzdžiui, 3/8 namo ar sklypo - būtent tiek, kiek turtas viršija milijono litų ribą", - paaiškino advokatė Jūratė Bieliauskienė. Manoma, kad dažniausiai ir bus pasirinktas dovanojimo būdas, nes brangaus turto pardavimas sukeltų nemažų problemų. "Iš mokesčio pelnysis notarai". LIETUVOS RYTAS
VERSLAS
Naują atominę elektrinę statysianti Japonijos kompanija "Hitachi" Visagine esą ketina plėtoti ir kitokį verslą. Savivaldybės merė Dalia Štraupaitė viliasi, kad dėl tokių investicijų miestas taps krašto moderniųjų technologijų lopšiu. Nutraukus Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklą Visagino gyventojams teko susidurti su nemažomis problemomis. Tačiau, D. Štraupaitės teigimu, miestas neišsivaikšto - emigracija nėra didesnė nei kitur mūsų krašte. Savivaldybės vadovė neabejoja, kad Visagine iškils nauja atominė elektrinė. Esą tvirtą pasiryžimą statyti jėgainę demonstruoja ne kartą Visagine lankęsi Japonijos kompanijos "Hitachi" atstovai - jie, pasak merės, domisi viskuo: nuo sveikatos apsaugos, mokyklų iki gamtos. Apie nuotaikas Visagine, padėtį uždaromoje IAE, naujos jėgainės statybas, gyvenimą be skolų kupros - interviu su Visagino mere Dalia Štraupaite - "Visaginas puoselėja sumaniojo miesto įvaizdį". LIETUVOS ŽINIOS
ŽEMĖ
Šalies paukštynai, klusniai įvykdę Europos Sąjungos (ES) reikalavimą pagerinti sąlygas narvuose laikomoms dedeklėms, penktadaliu sumažino kiaušinių gamybą, todėl iš kitų Europos šalių trečiąjį metų ketvirtį buvo įvežta daugiau kaip 80 mln. kiaušinių, 2,4 karto daugiau nei tuo pačiu metu 2010 metais. Kur dingsta ir kodėl brangsta lietuviški kiaušiniai? Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos tyrėjai suskaičiavo, kad per metus kiaušiniai pabrango 10,2 proc. Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis teigia, kad mūsų šalies paukštynai vieni pirmųjų Europoje įvykdė ES reikalavimą laikyti vištas pagerintuose narvuose. Dėl to kiaušinių savikaina padidėjo, o gamyba mažėjo jau nuo 2007 metų, kai tik buvo pradėtas įgyvendinti ES reikalavimas laikyti dedekles naujuose erdvesniuose narvuose. Dauguma direktyvą įgyvendinusių paukštynų dedeklių skaičių sumažino trečdaliu, o naujiems narvams ir įrangai stokoja investicijų.
Vištų gerovę reglamentuojanti direktyva įsigaliojo nuo šių metų sausio 1-osios. Lietuvos paukščių augintojai gali didžiuotis, kad stropiai įvykdė reikalavimus. Kitų šalių ūkininkai nebuvo tokie klusnūs. Paukštininkystės asociacijos vadovas V. Tėvelis neatmeta, kad šiemet kiaušiniai gali pabrangti, jeigu tos šalys neįgyvendins direktyvos reikalavimų. Į vištų gerovę neinvestuojantiems paukštynams gali tekti stabdyti kiaušinių gamybą, todėl tikėtina, kad kiaušinių pertekliaus Europoje nebus, prognozuoja V. Tėvelis. "Vištų gerovė sujaukė kiaušinių rinką". RESPUBLIKA
SPORTAS
Pirmoje šio sezono Kauno "Žalgirio" ir Vilniaus "Lietuvos ryto" dvikovoje sirgaliai išvydo dvi skirtingas rungtynių puses. Žalgiriečiai ilgai vijosi varžovus, bet įrodė savo pranašumą ir išvykoje 82:72 laimėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) mačą. Ilgai lauktas LKL favoritų susidūrimas pateisino krepšinio gerbėjų lūkesčius. Beveik tris kėlinius pranašesni atrodė šeimininkai vilniečiai. 25 min. jie pirmavo 50:42, tačiau "Žalgiris" atsakė spurtu ir iki ketvirčio pabaigos persvėrė rezultatą. Dar vienas LKL čempionų smūgis buvo lemiamas. Čempionai pasiekė devintąją pergalę iš tiek pat galimų, o vicečempionai vilniečiai patyrė antrąją nesėkmę. "Žalgirio" vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius buvo labai patenkintas savo komanda. "Laimėjome dėl gynybos. Pirmoje pusėje buvome savo sąmonės vergai, o antroje - savo sąmonės šeimininkai", - pabrėžė serbas.
Sostinės klubas gali guostis nebent tuo, kad jo jaunių komanda puikiai pasirodė Ispanijoje vykusiame Eurolygos atrankos turnyre. Vilniečiai finale 72:68 įveikė "Barcelona" ekipą. Jaunieji Vilniaus krepšininkai pelnė kelialapį į Eurolygos jaunių finalinį turnyrą. RESPUBLIKA
Šešėlyje buvo vienas Vilniaus komandos lyderių Jonas Valančiūnas, per beveik 20 minučių atkovojęs 8 kamuolius, bet tesurinkęs 2 taškus ir padaręs 4 klaidas. "Antrus metus kalbu, kad J. Valančiūnui skiriama per daug dėmesio. Kol kas jis dar nėra to vertas, nors yra talentingas žaidėjas", - sakė krepšinio ekspertas Sergejus Jovaiša. Pasak jo, iš J. Valančiūno daug tikėtis kiekvienose rungtynėse negalima: "Jam trūksta patirties, jėgos, vyriškos tvirtybės - jis gali sužaisti vienas ar kitas rungtynes gerai, o kol taps stabilus, privalės nemažai košės suvalgyti". S. Jovaiša taip pat pasidžiaugė, kad "Žalgiryje" iškart pritapo Dainius Šalenga: "neatrodo, kad jis grįžo į komandą po pertraukos". KAUNO DIENA
"Žalgiris" ir "Lietuvos rytas" dar tikrai susidurs tarpusavyje per paskutinę LKL reguliariojo čempionato dvikovą balandžio 14-ąją Kaune. Gali būti, jog šių ekipų keliai persikirs Baltijos lygos ar VTB jungtinės lygos turnyruose. Tuo tarpu Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės turnyre milžinų akistata tikrai neįvyks: "Lietuvos rytas" nutarė nedalyvauti finalo ketverto varžybose, nes LKF nesilaikė susitarimų su "Lietuvos ryto TV" dėl varžybų transliacijų. Šią savaitę stipriausių Lietuvos ekipų laukia dvikovos VTB jungtinėje lygoje su galingais Rusijos klubais. "Lietuvos rytas" trečiadienį Vilniuje žais su Jono Kazlausko treniruojama Maskvos CSKA, o "Žalgirio" ketvirtadienį Kaune laukia akistata su "Chimki" komanda, kuriai vadovauja Rimas Kurtinaitis. LIETUVOS RYTAS
Klaipėdos "Naftos-Universiteto" krepšininkai savaitgalį namuose minimalia persvara - 87:86 išplėšė pergalę prieš Kauno "Žalgirio-Sabonio krepšinio centro" auklėtinius, o šeštadienį 59:85 svečiuose pralaimėjo "KK Radviliškis- Juodeliai" komandai. Nepaisant pastarosios nesėkmės klaipėdiečiai, savo sąskaitoje turintys 16 pergalių ir 8 pralaimėjimus, išliko pirmoje Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) turnyrinės lentelės pozicijoje. VAKARŲ EKSPRESAS
Vienas "Šiaulių" krepšinio ekipos lyderių - 22 metų 208 centimetrų ūgio vidurio puolėjas Denzelis Boulsas (Denzel Bowles) - palieka Šiaulius. Rezultatyviausias Baltijos krepšinio lygos (BBL) žaidėjas keliasi į Filipinus - vidurio puolėją paviliojo Filipinų krepšinio čempionate pirmaujanti "B-Meg Llamados" komanda. "Šiaulių" klubas už amerikietį gaus kontrakte numatytą išpirką. Šiandien D. Boulsas dar gins "Šiaulių" garbę BBL rungtynėse su Utenos "Juventus", o trečiadienį dalyvaus atsakomajame LKF taurės mače su Klaipėdos "Neptūnu". Paskutines rungtynes vilkėdamas "Šiaulių" aprangą D. Boulsas žais šeštadienį - tądien šiauliečiai BBL mače išvykoje susitiks su Liepojos "Lauvas". "Šiauliams" nuo sezono pradžios talkinantis amerikietis pagal pelnomų taškų skaičių ir naudingumo balų kiekį šiuo metu lyderiauja visame BBL Elito divizione - per rungtynes vidutiniškai pelno po 21 tšk. ir surenka po 23,9 naudingumo balo. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Rašyti komentarą