Šią savaitę ministerijų atstovai spręs, ką turime vadinti šeima - ar tik susituokusius asmenis ir jų vaikus, ar ir nesusituokusius ir net vienos lyties asmenis. Seime parengti du kardinaliai priešingi projektai. Vienas jų sako, kad "šeima sukuriama laisvu vyro ir moters sutarimu sudarius santuoką", kitas - kad "visos šeimos formos yra lygios". Baiminamasi, kad priėmus antrąjį projektą atsivertų kelias įteisinti vienalytes "šeimas". Vienas iš pirmojo projekto iniciatorių Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys akcentavo, kad šeimą apibrėžti kaip santuoką būtina, kad būtų užkirstas kelias vienalytėms "šeimoms". "Mėginimas santuoką pakeisti partneryste yra bandymas įteisinti dviejų žmonių pirkimo ir pardavimo aktą. Ir tai nebūtinai turės būti skirtingų lyčių atstovų sąjunga. Visi gudravimai apie tai ir sukasi", - tvirtino R.Dagys. Tuo tarpu santuokoms nepritariantys parlamentarai tvirtina, kad šeimą prilyginus santuokai bus skriaudžiami ne santuokoje gyvenantys partneriai ir jų vaikai. RESPUBLIKA
Mūsų šalis Lenkijoje turi ištikimų draugų. Vienas jų - buvęs Lenkijos vadovas Aleksandras Kwasniewskis. Tai įrodė Vilniaus knygų mugėje surengta dviejų prezidentų diskusija. "Lietuva ir Lenkija šiuo metu - laisvos šalys, o laisvė reiškia, kad galime diskutuoti ir istorijos klausimais.Tik svarbu, kokia kalba vyks diskusija - tarpusavio pagarbos, supratimo ar neapykantos? Kaip bus kalbama - dialogais ar monologais?" Taip A.Kwasniewskis reagavo į klausimą apie kaimynų dabarties santykius temdančią istorinių nesutarimų naštą ir aiškiai atsakė, ką reikėtų daryti: "Daugiau - jokių monologų. Plėtokime tik giliu abipusiu supratimu grindžiamą dialogą." LIETUVOS RYTAS
Šiaulių miesto taryba pritarė "vaidinimui" apie Savivaldybės administracijos reformą. Iš 24 skyrių lieka 23, bet kuriami poskyriai. Reformos "vinis" - sumenkintas valstybinės kalbos tvarkytojos statusas. Nepriklausomas Tarybos narys Stasys Tumėnas bandė įrodinėti, jog nedera menkinti kalbos tvarkytojo statuso. Stebėjosi, kad jis neapgintas nė Švietimo, kultūros ir sporto komitete, o svarstytas Gimtojo žodžio dieną. "Valstybinio požiūrio stinga, - sakė politikas. - Kalbininkė Savivaldybėje atlieka valstybės deleguotą funkciją - sergėti valstybinę kalbą. Ar jos darbas čia suprantamas tik, kaip kablelius ir taškus sudėti Savivaldybės raštuose?" Pagal taupymo programą Savivaldybėje etatų turi sumažėti nuo 276 iki 240. Kas ir pagal kokius kriterijus neteks darbo, paaiškės kovo mėnesį. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Mūsų ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus šlovė jau pasklido po visą pasaulį. Net Japonijos gyventojai žino, kad jam pasirodžius verta protestuoti. Japonijoje viešėdamas A. Kubilius tryško entuziazmu. Džiaugėsi, kokia saugi ta branduolinė japonų energija, kurią ketina parsivežti ir į Lietuvą. Tik nepaminėjo Vyriausybės vadovas, kad net ir Tokijyje pasitiko piketas. Japonai bandė įspėti A. Kubilių plakatu su užrašu "Visaginas = Fukushima". VAKARŲ EKSPRESAS
Seimo Antikorupcijos komisijos atliekamame parlamentiniame tyrime aiškėja, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo iš pareigų atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorių generolą Vitalijų Gailių ir direktoriaus pavaduotoją majorą Vytautą Giržadą. Su jais paprasčiausiai buvo susidorota. LŽ žurnalistinis tyrimas atskleidė susidorojimo organizatorius. Teisėsaugai buvo žinoma, kad kai kurie "valstybininkų" grupuotės nariai tiesiogiai slapta konsultavo ir konsultuoja banko "Snoras" vadovybę ir teikia jai konfidencialią informaciją bei konsultacijas.Viena slaptoji tarnyba užfiksavo pandinio banko "Snoras" akcininko Vladimiro Antonovo ir jo tėvo Aleksandro Antonovo pokalbį telefonu, kuriame kalbama, kad gali nebepavykti išvengti rimtų problemų. LIETUVOS ŽINIOS
"Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas kraipo pečiais - tikėti ar netikėti žiniomis, kad "geri žmonės" už 50 tūkst. litų gali padėti išgelbėti "Snore" pražuvusius pinigus. O jei vis dėlto galima? Gal žmonės išgelbės savo viso gyvenimo santaupas? "Į mūsų asociaciją kreipėsi apie porą tūkstančių žmonių, kurie prarado savo santaupas pirkdami "Snoro" indėlių sertifikatus, apie trys tūkstančiai - obligacijas, dar keli šimtai klientų turėjo daugiau pinigų, nei buvo apdrausta, - pasakojo D.Arlauskas. - Tačiau visos informacijos mes neturime, nes ji yra "Snore", o bankas atsisako ją suteikti". Didžiausia bėda ir yra ta, kad dabar "Snore" jau tikrai vyksta labai negeri dalykai. "Respublika" apie praradimus kalbėjosi su dviem profesoriais - Romualdu Grigu ir Bronislovu Genzeliu. "Už tokius triukus, kokie įvyko "Snoro" banke, turi būti atsakomybėn traukiami ir senosios, ir dabartinės sudėties Lietuvos banko vadovai. Jie matė ir toleravo nusikaltimą, todėl turėtų būti viename suole su Raimondu Baranausku ir Vladimiru Antonovu", - tvirtino Kovo 11-osios Akto signataras filosofas 78 metų Bronislovas Genzelis. R.Grigas šiame banke prarado apie 40 tūkst. šeimos santaupų, o B.Genzelio žmona Apolonija - 35 tūkst. litų, arba beveik ketverius metus neimtų pensijų. "Snoro" bankas suvystė net profesorius. RESPUBLIKA
KULTŪRA
Literatūrologės Viktorijos Daujotytės knyga "Justino Marcinkevičiaus žemė/ Žmogaus šiapus" buvo sutikta sausakimšoje knygų mugės salėje ir sulaikius kvėpavimą - matyt, šiedu vardai pasižymi ta pačia metafizika traukti žmones. Nors susitikimo pradžioje profesorė su jai būdingu kuklumu tarė suprantanti, kad visi susispietę būtent dėl Just.Marcinkevičiaus, tačiau buvo tik iš dalies teisi, - daugelis kentė grūstį, norėdami patirti jos išmintingą, tarsi glostančiu akcentu tariamą žodį. V.Daujotytė pateisino visų lūkesčius: pasakodama apie savo knygą, ji pasakojo apie poetą, pasakodama apie poetą, ji pasakojo apie žmogų, kuriam nepavyksta išvengti nė pažeminimo, kalbėdama apie žmogų, ji kalbėjo apie medį, akmenį, žolę, - Lietuvą. Paklausta apie tikslus, kurių siekusi rašydama monografiją, V.Daujotytė tarė nekėlusi ypatingų tikslų, tik turėjusi daug klausimų, kuriuos kelia Just.Marcinkevičius, visą laiką atsiduriantis mąstymo apie mūsų gyvenimą bei Lietuvą centre: "Bandžiau truputį gal net savotiškai eretiškai, beveik prieš save eidama svarstyti: Just.Marcinkevičius yra įvykis ne tiek poezijoje, Just.Marcinkevičiaus kūryba yra įvykis visoje tautos kultūroje". RESPUBLIKA
Kauno meno mokyklose - nerimas. Pedagogus pasiekė žinios, kad ketinama ištuštinti miesto centre esančių trijų mokyklų pastatus ir pasiūlyti išsikraustyti kitur. Kur - niekas nežino. Mokyklų vadovai apie pertvarkos planus žino tik iš nuogirdų. Švietimo ir mokslo ministerijoje "Kauno dienai" patvirtino, kad ketinama sujungti mieste žinomas meno mokyklas - Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, Kauno dailės gimnaziją ir Juozo Naujalio muzikos gimnaziją. "Planuojama sukurti vieną stiprią menų mokyklą Kaune, kaip Vilniuje yra M.K.Čiurlionio menų mokykla", - informavo Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė. Paprašyta paaiškinti, kodėl Kaunui prireikė tokios mokyklos ir kokie politikai ar valdininkai yra reorganizacijos iniciatoriai, N.Barauskienė apsiribojo bendro pobūdžio paaiškinimais, kad taip siekiama efektyviai panaudoti švietimui skirtas lėšas, sustiprinti materialinę bazę, aprūpinti naujomis mokymo priemonėmis, kad, anot ministerijos atstovės, Kauno meno mokyklų mokiniai mokytųsi tam pritaikytoje aplinkoje. KAUNO DIENA
Atplėšti jaunimą nuo kompiuterių, televizorių, mobiliųjų telefonų - įmanoma, tereikia jiems pateikti alternatyvą. Skautų vadovai tiki, kad buvimas drauge gamtoje padeda jaunimui atsiskleisti ir augti. Pusantro šimto skautų organizacijos vadovų iš visos Lietuvos šeštadienį susirinko į tradicinį suvažiavimą, kuris šį kartą surengtas Kaune. Pagrindinė suvažiavimo tema - lyderystė. "Lyderiai, tai ne tie, kurie yra viršesni už kitus, o tie, kurie sugeba būti atsakingais už kitus", - paaiškino Lietuvos skautijos vadovas, 24 metų Tomas Rakovas. KAUNO DIENA
Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) afišos, kviečiančios į garsaus režisieriaus Cezario Graužinio spektaklį pagal Jeano Giraudaux pjesę "Šajo pamišėlė", dalija šviesius ir įkvepiančius pažadus. Po premjerinio savaitgalio optimistiškoji frazė "Ir vėl viskas bus gerai", kuri nurodo ne tiek spektaklio pavadinimą, kiek programinę spektaklio kūrėjų nuostatą, meninį ir idėjinį manifestą, vis dar prašosi ne šauktuko, o klaustuko. "Aš žudysiu", "Aš emigruosiu" ir kitos sezono pradžios provokacijos badė akis tuo, kad sakė daugiau tiesos apie dabartį nei laikraščių antraštės. Šį kartą gatvės teatras, tarsi persisotinęs chaoso ir išvarymo, ėmėsi skleisti teigiamus dalykus. Tiesmukai, žadant išvarytiesiems atgalinį bilietą į rojų. C.Graužinio ikipremjeriniai apmąstymai, be abejo, buvo subtilesni. LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis konservatorių sukilimu vadina kai kurių šios partijos narių neigiamą reakciją į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado atleidimą. O Seime turbūt bus kuriama komisija, kuri turėtų išsiaiškinti jų atleidimo aplinkybes. "Man nepatinka, kad pamirštama, dėl ko viskas vyksta. O viskas vyksta dėl "Snoro". Ir tai yra svarbiausia. Kodėl didžioji partija - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - taip intensyviai pasitelkė visas savo pajėgas, kurias turi? O taip yra dėl dviejų FNTT pareigūnų. Kodėl taip yra? Nujausti galima, bet tą reikia pasilaikyti sau", - taip šeštadienį vykusiame Liberalų ir centro sąjungos tarybos posėdyje kalbėjo R.Palaitis. RESPUBLIKA
Politikai į savo rietenas neretai be reikalo siekia įvelti teisėsaugą. Bet šįkart, ko gero, iš tiesų gali prireikti teisėsaugos aiškinantis situaciją Permainų koalicijoje. Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) susikibę valdantieji konservatoriai ir liberalcentristai visiškai paleido vadžias. Abi partijos nesivaržydamos atvirai ėmė viena kitą teisti už nusikaltimus, už kuriuos gresia baudžiamoji atsakomybė ir kuriuos turėtų pradėti narplioti prokurorai. Užvakar į partijos tarybos posėdį susirinkę liberalcentristai tiesiai pareiškė, jog konservatoriai vertė FNTT rinkti kompromituojančią informaciją apie politinius konkurentus. Be to, esą dešiniųjų vadovybę kažkas įspėjo apie būsimą "Snoro" uždarymą, todėl buvo išgelbėti Seimo pirmininkės Irenos Degutienės vyro Gedimino Degučio darbovietės banke laikyti pinigai. Tokiais kaltinimais liberalcentristai iki šiol svaidydavosi tiktai užkulisiuose, o taip atvirai pratrūko pirmą kartą. LIETUVOS RYTAS
"Ne vieną milijoną dvi dienos prieš visą nacionalizavimą atsiėmė visa Santariškių sistema. Tai sistemai priklauso ir pirmininkės vyras. Kas gali paneigti, kad šią informaciją turėdami negalėjo ir šeimos nariai pasiimti ir sutvarkyti savo firmų piniginius reikalus, kaip nutiko ir su sūnaus įmone", - dėstė A.Valinskas. A.Valinskas taip pat pareiškė, jog R.Palaičio atleisti FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas apskritai tarnavo dešiniesiems, kurie buvo jų "stogas": "Iš patikimų šaltinių žinau, kad kai kuriems darbuotojams FNTT, tarp jų ir direktoriaus pavaduotojui V.Giržadui, buvo duotas priešrinkiminis nurodymas rinkti kompromituojamą medžiagą daugiausia apie socialdemokratus. Na, jeigu pasitaikys - ir apie mus, ir visus kitus." Anksčiau ne kartą prezidentę Dalią Grybauskaitę aštriai kritikavęs A.Valinskas šįkart ją pagyrė - esą šalies vadovė supratusi, kad FNTT dengia konservatorių lyderius, todėl ir palaiminusi tarnybos vadovų atleidimą. LIETUVOS RYTAS
Ar socialiai remtinus žmones iš tiesų reikia remti? Tuo labai abejoja pareigūnai, tūkstančiams vilniečių už dyką keičiantys pasus. Naujų dokumentų puslapius žaibiškai pripildo vizos ir antspaudai, liudijantys apie išvykas į Baltarusiją. Visi šie asmenys vadinami socialiai remtinais, bet darbo ieškoti nė nemano. O kam? Parveždami iš kaimyninės valstybės pigesnių degalų, cigarečių arba maisto produktų, jie padoriai užsidirba. Negana to, visi šie asmenys naudojasi socialiai remtiniems asmenims suteikta lengvata Lietuvos piliečio pasą gauti nemokamai. Tariamų varguolių pasų puslapiai per kelis mėnesius prisipildo vizų, antspaudų, liudijančių apie dažnas jų išvykas. Tada dokumentai iš karto pakeičiami. Vilniaus migracijos valdyba bando paskelbti karą žmonėms, nuolat kursuojantiems maršrutu Lietuvos sostinė-Baltarusija. "Tai įžūlūs išlaikytiniai. Kitaip jų nepavadinsi", - rėžė Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis. Šūsnys dovanotų pasų - netikriems varguoliams. LIETUVOS RYTAS
Jam vos per dvidešimt metų. Tačiau jo biografijoje - treji metai kalėjimo už nepilnametės išprievartavimą. Paleido, atlikus pusę bausmės laiko. Kai jis sugrįžo, kaimynai prarado ramybę. Su savo kompanija naktimis braunasi pas miegančius žmones, tyčiojasi. Važinėja automobiliu, nors neturi teisės vairuoti. Pasidalyti savo baimėmis susirinko keliolika žmonių. Žmonės stebisi - iš ko reikia gerti niekur nedirbant, tik grįžus iš kalėjimo. Kaimo žmonės pasakojo, jog išprovokavę besiginančius žmones buvęs kalinys ir jo bendrai paskui juos apkaltina. "Kur tai matyta: kaime uždaro mokyklą, nėra bibliotekos, kultūros namų. Bet išsilaiko dvi parduotuvės su barais. Nuo šnapso jau daugiau kaip dvidešimt žmonių kaime mirė." ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Parduotuvę Gargžduose žaibiškai apiplėšęs 28 metų gargždiškis Darius Lukauskas neilgai džiaugėsi nuo prekystalio susišluotais sidabriniais papuošalais. Po keleto valandų jis buvo sulaikytas. Pranešimą apie Gargžduose esančios parduotuvės "Minimagas" apiplėšimą saugos tarnybos darbuotojai gavo apie 2 valandą nakties. Atskubėję policijos pareigūnai pagal sniege paliktus pėdsakus nustatė, kad vagis Kęstučio gatve paspruko netoli esančių garažų link. Sekdami pėdsakais pareigūnai aptiko nusikaltėlio pamestus tris sidabrinius žiedus. D.Lukauskui ilgai neteko pasidžiaugti ir kitu grobiu. LIETUVOS RYTAS
EKONOMIKA
Lietuvoje išsinuomoti jau galima ne tik butą, automobilį, vakarinį drabužį, bet ir darbininką. Nuomoti darbuotojus mūsų šalyje pradėta maždaug prieš aštuonerius metus. Tiek laiko pakako, kad paaiškėtų šio samdos būdo trūkumai. Jiems taisyti prireikė įstatymo, tačiau ir jis nėra tobulas. Neoficialiais duomenimis, Lietuvos darbo rinkoje laikinieji darbuotojai sudaro 0,15 proc. visų dirbančiųjų. Ekonomistas ir socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka įsitikinęs, kad apie darbo nuomą dar mažai žinoma, todėl darbuotojai ja mažai naudojasi. "Yra dvi šio samdos būdo pusės. Blogai yra tai, kad darbo vieta yra ne nuolatinė, o šiuo laikotarpiu žmonėms norisi pastovumo, o gerai - kad nuolatinio darbo nerandantiems darbuotojams tai yra šiokia tokia išeitis. Turėtų būti kažkoks mechanizmas, kuris kompensuotų tą nepastovumą ir nesaugumą dirbantiesiems laikinuosius darbus", - svarstė R.Lazutka. RESPUBLIKA
Nuo 2005-ųjų Lietuvoje pasikeitė daug kas, o kainų kaita buvo intensyviausia. Kito jos į didžiąją pusę, kaip ir pajamos. Gyventojai mano, jog šie rodikliai augo neproporcingai, o finansų specialistai sako, jog perkamoji galia padidėjo. Atrodo, aišku viena: šiandien tą pačią sumą išleidus tame pačiame prekybos centre prie jo kasos sukrautum kur kas mažesnį maišą ir gautum kur kas trumpesnį čekį nei prieš septynerius metus. Kylant kainoms ir mažėjant žmonių skaičiui apyvarta mažmeninės prekybos įmonėse 2011 m. buvo net šiek tiek didesnė nei 2005-aisiais. Galbūt šį paradoksą galėtų paaiškinti dar vienas statistinis rodiklis - išankstiniais Lietuvos banko duomenimis, pernai į lietuvių sąskaitas emigrantai galėjo pervesti apie 4 mlrd. litų. Septyneri metai Lietuvoje: daugiau virto mažiau? VAKARŲ EKSPRESAS
Jungtinėse Valstijose benzinas pabrango iki 2,5 lito - prezidentas praranda rinkėjų pasitikėjimą. Tik Lietuvoje tokie reikalai valstybinių aukštumų nepasiekia -, nors pačios degalų kainos atsidūrė dar neregėtose aukštumose. 4,86 lito už litrą benzino - visų laikų rekordas. Pragyvenimo lygis mūsų šalyje ir JAV skiriasi bent keturis penkis kartus. Žymus lenktynininkas S.Brunza stebisi, kodėl iki šiol valstybėje, kurios vairuotojai pila brangesnį benziną nei austrai ar ispanai, degalų kainos yra nereguliuojamos. "Neseniai laidą apie kainas Vokietijoje. Įdomus faktas: ten degalinės pasilieka 1 euro centą nuo litro degalų. Pas mus pasilieka 6-7 proc., t.y. per 30 centų", - atskleidė jis. VAKARO ŽINIOS
Vyriausybė vėl prisiminė ketinimus privatizuoti Palangoje veikiančius poilsio namus "Baltija", bet valstybės reikmėms pasilikti prie pat jūros esantį 5 žvaigždučių viešbutį "Auska". Šiuo metu juos valdo viena įmonė. Iš bendrovės poilsio namų "Baltija" rengiamasi atimti "Auskos" viešbutį. Ūkio ministerija šią valstybės įmonę pasiūlė pertvarkyti likusius objektus išskaidant dviem naujoms uždarosioms akcinėms bendrovėms. Bet Vyriausybė siekia iš pradžių įmonę pertvarkyti į vieną uždarąją akcinę bendrovę. Iki kovo 30 dienos vyriausybei turi būti pateiktas nutarimo projektas, kuriuo būtų numatyta viešbutį "Auska" perduoti Valstybės turto fondui (VTF) ir taip jį išlaikyti kaip valstybės nuosavybę. Toliau valstybės įmonė "Baltija" būtų pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, kurią taip pat valdytų VTF. Tik tuomet būtų sprendžiama, kaip šią bendrovę galima privatizuoti. Pasak ūkio ministro patarėjo Adomo Audicko, VTF gali nuspręsti įmonę likviduoti ir jos valdomus objektus išparduoti po vieną arba parduoti visą bendrovės akcijų paketą. LIETUVOS RYTAS
ENERGETIKA
Jeigu visus Lietuvos biomasės išteklius pavyktų panaudoti centralizuotos šilumos gamybai, šalyje ne tik atsirastų prielaidos mažėti šildymo sąskaitoms, bet ir būtų sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų. Tarp visų egzistuojančių energijos šaltinių bioenergija yra laikoma perspektyviausiu tvarios ir saugios energijos šaltiniu Europoje. Dabar Lietuvoje iš biokuro yra pagaminama vos apie 19 proc. centralizuotai tiekiamos energijos. Pasak energetikų, šiandien Lietuvoje yra pavyzdžių, kai įmonės savo lėšas investavo į modernių biokuro katilų įsigijimą, tačiau šilumos kaina jų vartotojams yra net didesnė, nei įmonių, deginančių brangias gamtines dujas. Ar biokuro panaudojimo idėjos yra realios, ar jos gali būti realizuotos Lietuvos miestuose ir miesteliuose, diskutavo į seminarą Klaipėdoje susirinkę šalies šilumos gamybos įmonių atstovai. "Kitąmet pradės dirbti "Fortum Klaipėda" termofikacinė jėgainė, kurioje bus deginamas biokuras ir išrūšiuotos komunalinės atliekos. Planuojama, kad tuomet daugiau nei pusė klaipėdiečiams būtinos šilumos energijos bus pagaminama iš biomasės. O jei prasidėtų masinė daugiabučių namų renovacija ir šilumos energijos mieste būtų suvartojama mažiau, tai bioenergijos dalis Klaipėdoje taptų dominuojančia", - sakė "Klaipėdos energijos" technikos direktorius Vilius Buinevičius. VAKARŲ EKSPRESAS
ĮMONĖS
Pernai rudenį miręs koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys savo valdytas įmones paliko klestinčias. dabar jų sėkmė priklausys nuo tų, į kurių rankas jos pateko. Pristatydamas praėjusių metų vienos didžiausių Lietuvos įmonių grupės veiklos rezultatus, koncerno "Achemos grupė" vadovas Arūnas Laurinaitis teigė, kad pernai daugiausia pelno (121 mln. litų) generavo gamybinės įmonės , t.y. trąšų gamybos įmonė "Achema" , vėjo energetikos bendrovė "Renerga" ir cukrinės konditerijos įmonė "Naujoji rūta". "Praėję merai buvo rekordiniai Klaipėdosuostui. Mūsų krovos ir logistikos įmonėms tai taip pat buvo rekordiniai metai. Sugebėjome augti dvejus metus iš eilės po 20-25 proc. Tai buvo didžiulis šuolis į priekį",- sakė A.Laurinaitis. KAUNO DIENA
Pastaruoju metu visuomenėje kilo diskusijų ir krito akmenys į šalies premjero Andriaus Kubiliaus daržą - jis esą padėjo trąšų gamintojai "Achema" išsiderėti mažesnes gamtinių dujų kainas iš Rusijos "Gazprom". A.Laurinaitis sutiko, kad tokį laišką A.Kubilius į "Gazprom" išsiuntė 2009 metais, tačiau dėl to nemato nieko bloga. "Nežinau nė vienos valstybės, kurios vadovai nesirūpintų savo šalies verslo padėtimi",- sakė A.Laurinaitis. Koncerno dalis Lietuvos BVP pernai sudarė beveik 4 proc. "Tai ir parodo, ar valdžia turi padėti verslui, ar ne. Tuo labiau, kad bendrovė "Achema" įrašyta į strateginių įmonių sąrašą, todėl Vyriausybei turėtų būti ne tas pat, kas atsitiks su šalies strategine įmone",- sakė A.Laurinaitis. KAUNO DIENA
PASLAUGOS
Šiaulių, Kelmės, Pakruojo rajonų ligoniams nuo vasario pradžios atsiliepia jau ne vietos, o Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriai.. Apskrities rajonuose veikusios šešios GMP bus sujungtos į vieną Šiaulių mieste. "Centralizavus dispečerines, nuo rajonų skubiosios medicinos paslaugos tikrai nenutols: pagalbą ir toliau teiks vietose esančios brigados", - užtikrino vyriausioji gydytoja. Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Valentinas Misiūnas kol kas neturi informacijos apie mažinamą GMP finansavimą, tačiau beveik neabejoja nuostoliais gyventojams. Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiajam gydytojui Aloyzui Rapševičiui reforma taip pat kelia nerimą. Guodžia tik tai, kad, esant ekstremaliai situacijai, į pagalbą galbūt atvažiuotų Šiaulių GMP brigada. Kadangi po pertvarkų mažėja budinčių medikų brigadų, nerimaujama, kad greitoji pagalba gali neatvykti laiku. Ar greitoji pagalba netaps lėtąja? ŠIAULIŲ KRAŠTAS
PREKYBA
Pastaraisiais metais žaibo greičiu besiplėtusi grupinio apsipirkimo portalų rinka - persotinta. Kai kurios svetainės jau uždaromos. Nutraukus veiklą vienai svetainių - jamam.lt, vartotojai nesulaukia pirkinių, neatgauna pinigų ir vargsta ieškodami dingusių pardavėjų. Vilnietis Rimas B. prekės, už kurią sumokėjo, laukia jau pusantro mėnesio. Kiti skundžiasi, kad pirkinys neatkeliavo dar nuo praėjusių metų. Paties portalo jamam.lt veikla jau mėnuo kaip sustabdyta, o telefonu, kuris jame nurodytas, niekas nebeatsiliepia. "Į grupinio pirkimo rinką naujiems žaidėjams įeiti yra iš tiesų lengva. Atrodytų, pakanka susikurti portalą, susirasti kelis pirmuosius patrauklius partnerių pasiūlymus, prijungti internetinio atsiskaitymo funkcijas ir šiek tiek pasireklamuoti. Bet tokio portalo veiklos apimtį išauginti iki ekonomiškai naudingo masto labai sunku", - sakė "Cherry Media Group" direktorius Aldas Kirvaitis. LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Net ir nedideles sumas už vietą nakvynės namuose mokantys jų gyventojai pyksta dėl to, kad dalis benamių šios prievolės išvengia. Klaipėdos nakvynės namuose daliai gyventojų tenka mokėti už trumpalaikę socialinę globą - galimybę apsistoti iki 6 mėnesių. Už paslaugą reikia mokėti pagal finansines galimybes, o socialinių pašalpų gavėjai nuo mokesčio atleidžiami. "Aš visą gyvenimą dirbau, dabar esu neįgalus, bet iš manęs pinigus ima. O štai bedarbiai iš mūsų juokiasi, jiems mokėti nereikia. Man gyvenime galbūt nepasisekė, tačiau kuo aš prastesnis už tuos veltėdžius", - guodėsi savo asmenybės atskleisti nepanoręs nakvynės namų gyventojas. VAKARŲ EKSPRESAS
TRANSPORTAS
Valdininkai sutinka, kad uždraudus naktimis Statybininkų prospektu važinėti sunkiasvorei technikai ir nukreipus ją į Jūrininkų prospektą problema liko - tiesiog įtampa nuo vienos gatvės gyventojų perkelta kitos gyventojams. "Be abejo, tai nėra problemos sprendimo būdas, tik įtampą nuo vienų gyventojų perkeliame kitiems. Taip ir tampome tą sunkiasvorę techniką po miestą. Buvo laikai, kai dėl vilkikų labai skundėsi Žvejybos uosto rajono gyventojai - pristatėme ženklų, problema išsisprendė. Dabar supyko Statybininkų prospekto gyventojai - nuraminsime ir tuos. Tad belieka laukti, kol į Saugaus eismo komisiją kreipsis Jūrininkų prospekte gyvenantys klaipėdiečiai", - situacijos absurdiškumą supranta Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda, tačiau esą kol kas nėra kito pasirinkimo. Nors niekas nėra atlikęs tyrimo, kokie yra vilkikų srautai Klaipėdoje tamsiuoju paros metu, tačiau, pasak L. Dūdos, jei žmonės skundžiasi, vadinasi, judėjimo ir triukšmo pakanka. VAKARŲ EKSPRESAS
Vilniečių revanšas įvyko šeštadienį, tiesa, ne Europos taurės, o VTB Vieningosios lygos varžybose. Savo aikštėje žaidęs "Lietuvos rytas" 84:63 įveikė varžovus iš Krasnodaro. Praėjusį antradienį sostinės ekipa "Lokomotiv-Kuban" komandai nusileido 78:82. Ši nesėkmė neleido šeimininkams iš anksto užsitikrinti vietos Europos taurės turnyro ketvirtfinalyje. Dėl galimybės tęsti kovą šiame turnyre Vilniaus "Lietuvos rytas" rytoj Trevize kausis su vietos "Benetton". O šeštadienį Vilniaus "Siemens" arenoje šeimininkai įrodė, kad padarė reikiamas išvadas po prieš kelias dienas patirtos nesėkmės. "Nelengva antrą kartą per penkias dienas žaisti su tuo pačiu varžovu. Krasnodaro ekipai pralaimėjome Europos taurės turnyro susitikimą, todėl šį vakarą turėjome atsigauti. Ir atsigavome, - po susitikimo konstatavo vilniečių ekipos strategas Aleksandras Džikičius. - Pergalės priežastis - geras žaidimas baudos aikštelėje ir pagirtinas taiklumas metant iš toli". RESPUBLIKA
Iš toli taikliai šaudę Renaldas Seibutis ir Aleksandras Rašičius VTB jungtinės lygos rungtynėse svariausiai prisidėjo prie Vilniaus "Lietuvos ryto" ekipos pergalės 84:63 prieš Krasnodaro "Lokomotiv". Antrajame per savaitę tų pačių komandų pasimatyme vilniečiai nekartojo klaidų ir nepaliko jokių šansų varžovams iš Rusijos. Ši pergalė sustiprino "Lietuvos ryto" galimybes išlaikyti geras pozicijas siekiant vietos atkrintamosiose varžybose. Į jas pateks po keturias geriausias kiekvienos grupės komandas. Pirmąsias vietas užėmę klubai į finalo ketvertą iškops iškart. Trečioje ir ketvirtoje pozicijose likusios komandos žais aštuntfinalio mačus, kurių nugalėtojai ketvirtfinalyje susidurs su antrąją vietą kitoje grupėje užėmusiais klubais dėl teisės rungtis finalo ketverte. Rytoj Vilniaus krepšininkai Italijoje žais paskutines Europos taurės turnyro antrojo etapo L grupės rungtynes su Trevizo "Benetton".Trims komandoms - "Lietuvos rytui", "Lokomotiv" ir "Benetton" - grumiantis dėl dviejų kelialapių į ketvirtfinalį, vilniečiams žūtbūt reikia pergalės. LIETUVOS RYTAS
"Lietuvos ryto" krepšininkai šiose rungtynėse sulaukė paramos ne iš tikro teisėjo, o iš persirengėlio. Trijų teisėjų nuostabai ketvirtasis arbitras nelauktai pasirodė aikštėje su švilpuku ir plakatu "Seibuti, pavaryk". Tai buvo tradicinio R.Seibučio sirgaliaus Simo Stankaus netradicinis pokštas. Anksčiau su įvairių Holivudo filmų personažų kaukėmis ir plakatu per varžybas pasirodydavęs radijo laidų vedėjas šįkart persirengė teisėju. Per keliolika sekundžių aikštėje jis sugebėjo pralinksminti ne tik žiūrovus ir R.Seibutį, bet ir rimtąjį vilniečių ekipos trenerį A.Džikičių. LIETUVOS RYTAS
Klaipėdos "Žemaitijos dragūno" rankininkai ir toliau Lietuvoje diktuoja madas bei demonstruoja itin aukštą meistriškumo lygį - klaipėdiečiai Lietuvos rankinio lygos (LRL) pirmenybėse iškovojo 16-ąją paeiliui pergalę. Šįkart klaipėdiečiai savo žiūrovų akivaizdoje 29:23 (16:10) palaužė HC "Vilnius" komandą. "Vilniečiai į Klaipėdą atvyko ne pajėgiausios sudėties. Jautėsi šioks toks atsipalaidavimas, neišnaudojome nemažai savo susikurtų progų, tačiau visas rungtynes kontroliavome žaidimą", - "Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos ekipos treneris Artūras Juškėnas. Pergale patenkintas liko ir rezultatyviausias šių rungtynių "Žemaitijos dragūno" žaidėjas Arvydas Bučius (pelnė 6 įvarčius): "Rungtynes pradėjome susikaupę, įvykdėme trenerių nurodymus. Tai leido atitrūkti keliais įvarčiais. Taip pat surengėme keletą sėkmingų kontratakų. Antroje mačo pusėje progą pasirodyti gavo jaunimas. Tačiau tai rungtynių eigai didelės reikšmės neturėjo. Rezultatas geras. Svarbiausia - iškovota pergalė".VAKARŲ EKSPRESAS
Klaipėdos "Naftos-Universiteto" krepšininkai savaitgalį dukart susitiko su Marijampolės "Sūduvos" krepšininkais: penktadienį pralaimėjo 63:83, o šeštadienį savo žiūrovų akivaizdoje jau saldžiai - 91:74 - atsirevanšavo. Po šių rungtynių klaipėdiečiai išliko pirmoje Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) turnyrinės lentelės vietoje. Marijampoliečius į pergalę vedė Aurimas Birgelis, surinkęs 24 taškus ir atlikęs 9 rezultatyvius perdavimus, 13 taškų pelnė ir 11 kamuolių po krepšiais sugriebė Mindaugas Kalvelis, po 10 taškų pridėjo Andrius Čižikas ir Paulius Gvazdaitis. Klaipėdiečių gretose išsiskyrė Julius Kazakauskas - 15 taškų (8 atk. kam.), Artūras Gugdaitis - 14 taškų (7 atk. kam.) VAKARŲ EKSPRESAS
Sekmadienį nuotaikingai su šou programa ir itin intriguojančiomis rungtynėmis finišavo penkis mėnesius trukusios Klaipėdos krepšinio A lygos pirmenybės. Į pergalių kelią vėl sugrįžo ir čempionų medaliais pasipuošė "Prometėjo" krepšininkai. "Prometėjo" krepšininkai miesto A lygos čempionais tapo po dvejų metų pertraukos ir septintą kartą komandos gyvavimo istorijoje. "Jausmas malonus, džiugu vėl tapti čempionais. Pernai buvome ketvirti, užpernai - antri, o šiemet - vėl nenugalimi. Tai itin malonios akimirkos. Pernai ir užpernai mus iš vėžių išmušė vienu metu supuolusios varžybos miesto A lygoje ir kovoje dėl policijos taurės, tad šiek tiek pritrūkome jėgų. Šiemet reabilitavomės", - "Vakarų ekspresui" sakė nugalėtojų komandos vadovas A. Janko. Jis patikino, kad tokio įtempto finalo ir tikėjosi. VAKARŲ EKSPRESAS
Šeštadienį Šiauliuose pasibaigusio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) antros kategorijos jaunių teniso turnyro, skirto Aivaro Balžeko atminimui, dvejetų varžybų finale pralaimėjo Julius Tverijonas ir ukrainietis Maratas Deviatiarovas. J. Tverijonas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į turnyro dvejetų varžybų finalą. "Žaidėme prieš pajėgius varžovus, - po finalo sakė J. Tverijonas. - Abiejuose setuose rusams pavyko laimėti mano padavimus. Galbūt tai ir lėmė pralaimėjimą." 17-mečiam šiauliečiui dvejetų varžybose pirmieji du ratai buvo lengvesni, o vėliau teko smarkiai paprakaituoti. Po turnyro Lietuvos teniso sąjungos prezidentas, Šiaulių teniso mokyklos direktorius Ramūnas Grušas turnyrą įvertino gerai, lietuvių pasirodymus - neblogai. "Beveik pusę turnyro negalėjome žaisti centriniame korte, nes nuo stogo laša vanduo. Tačiau žinau, kad žaidėjai, treneriai turnyru liko patenkinti. Atvyko 22 šalių sportininkai," - sakė R. Grušas. L. Berankytė-Astrauskienė, geriausio šalies tenisininko Ričardo Berankio sesuo, pasakojo, kad broliui neseniai atlikta kirkšnies išvaržos operacija. Reabilitaciją sportininkas atliks Jungtinėse Amerikos Valstijose. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
"Žalgirio" atakų lyderis Sonny Weemsas rengiasi palikti Kauną komandai baigus kovas Eurolygoje. Nors vakar amerikietis dar žaidė LKL rungtynes, jis mintimis jau yra ne Lietuvoje. Apie norą palikti "Žalgirį" dėl NBA S.Weemsas jau buvo viešai pareiškęs vasario pradžioje. "Jeigu nepateksime tarp aštuonių geriausių komandų, tikriausiai grįšiu į NBA. Nors niekada negali žinoti, kaip bus, viskas greičiausiai paaiškės per porą savaičių", - tinklalapyje "HoopsHype" rašė JAV krepšininkas. Nors paskui Kauno klubo savininkas Vladimiras Romanovas tvirtino laikysiąs S.Weemsą komandoje iki sezono pabaigos, "Lietuvos ryto" šaltinių žiniomis, situacija pasikeitė. LIETUVOS RYTAS
Kitais metais Klaipėdoje bus surengtos X pasaulio lietuvių sporto žaidynės, finansinę paramą organizuojant šį didžiulį renginį uostamiesčiui pažadėjo centrinė valdžia. Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus Klemenso Rimšelio, šiuo metu įstaiga gali pažadėti 2 mln. litų. Žaidynės vyksta kas ketverius metus. 2009-aisiais Vilniuje 21 sporto šakos varžybose dalyvavo apie 3 tūkst. lietuvių iš 16 užsienio valstybių bei Lietuvos delegacija. VAKARŲ EKSPRESAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą