POLITIKA
Antradienį po Seimo rūmų langais mitingavę kurtieji valdžios dėmesio nepatraukė. Gal dėl to, kad reikalavo neįtikėtinai mažai - 300 tūkst. litų? Tiek šalies kurtiesiems tereikia, kad griūtų nuo informacijos juos sauganti siena. Tačiau valdžia liko kurčia kelių dešimčių neįgaliųjų prašymams. Prie Seimo susirinkę kurtieji protestavo prieš tai, kad šalies įstatymų leidžiamoji valdžia pažeidinėja Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 21 straipsnį, deklaruojantį neįgaliųjų, įskaitant ir kurčiųjų, saviraiškos laisvę reikšti savo nuomonę bei galimybę gauti informaciją. Pernai rudenį Lietuvos kurčiųjų draugija raštu kreipėsi į kiekvieną Seimo narį atskirai, prašydama nacionalinei televizijai 2012 m. skirti 300 tūkst. litų lėšų titravimo paslaugoms teikti ir taip užtikrinti kurčiųjų informacijos prieinamumą. Apsilankyti kurčiųjų mitinge teikėsi vos keli seimūnai, o vienas jų - Evaldas Jurkevičius dievagojosi negavęs ir nematęs jokių laiškų, kuriuos visiems Seimo nariams siuntė Kurčiųjų draugija. Pasak Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentės Romos Klečkovskajos, kurtieji tokį valdžios abejingumą kenčia jau 21 metus. "Seimas gali, bet nenori girdėti". VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Antradienį Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaryta paroda "Lietuviški kino plakatai (1953-2010)". "Šito stebuklo dar nebuvo", - tarė vienas garsiausių Lietuvos plakatistų Juozas Galkus, išgirdęs apie ketinimus šią parodą pristatyti ir pasauliui. Lietuviškų kino plakatų retrospektyvoje eksponuojami įdomiausi kino plakatai nuo pirmojo, reklamavusio filmą "Aušra prie Nemuno" (1953), iki pastarųjų metų filmo "Kai apkabinsiu tave", sukurti žinomų Lietuvos dailininkų: Juozo Galkaus, Vytauto Kaušinio, Vido Drėgvos, Gintaro Gesevičiaus, Valdo Giliaus, Raimundo Sližio, Zenono Šteinio, Antano Janausko, Jokūbo Jacovskio, Stasio Eidrigevičiaus, Vytauto Valiaus ir kitų dailininkų bei jaunųjų dizainerių. Pasak muziejaus direktorės Reginos Lopienės, apie 40 lietuviškų kino plakatų iš muziejuje saugomų 200 šio meno pavyzdžių eksponuojama muziejuje - tai bus mobili paroda, kuri savo kelionę pradės nuo "Kino pavasario", trauks per Lietuvą, užsuks į užsienio kino festivalius, ambasadas, o kitąmet neaplenks ir Berlynalės". Paroda veiks iki vasario 20 d. "Stebuklas kino plakato parodoje". RESPUBLIKA
Klaipėdos universitetas (KU), kurio taryba pernai gruodžio 6-ąją rektoriumi išrinko Vaidutį Laurėną, gavo pylos iš etikos sergėtojų: šie siūlo per dvi savaites geranoriškai nutraukti darbo sutartį su naujuoju vadovu, antraip bus kreipiamasi į teismą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vakarykščio posėdžio metu įvertinusi surinktą medžiagą nustatė, kad buvęs ilgametis studijų prorektorius V. Laurėnas kandidatavo į universiteto vadovo postą eidamas KU tarybos nario pareigas. "Toks V. Laurėno elgesys prieštarauja įstatymo reikalavimui vengti interesų konflikto ir pareigai nusišalinti jam esant. Todėl nutarimas dėl Klaipėdos universiteto rektoriaus priimtas esant neteisėtai šios aukštosios mokyklos tarybos sudėčiai", - teigiama komisijos pranešime. Kaip jau anksčiau buvo pranešta, po 2011-ųjų pabaigoje KU vykusių vadovo rinkimų uostamiesčio universitete buvo susidariusi dvivaldystė, mat darbo sutartis su nauju rektoriumi buvo sudaryta nenutraukus darbo santykių su iki tol šias pareigas ėjusiu Vladu Žulkumi. "Etikos sargai liepia atleisti naują rektorių". VAKARŲ EKSPRESAS
Režisierius Arūnas Katkauskas rengiasi pristatyti žiūrovams savo naujausią spektaklį intriguojančiu pavadinimu - "Kamasutra", kurį apibūdina kaip savotišką duomenų laikmeną. "Mūsų spektaklis yra laikmena, duomenys, skirti žmonijai, ir per visą spektaklį ši žmonijos istorija per meilės prizmę yra pasakojama žiūrovams", - sakė režisierius. Be šešėlių teatro, animacijos, pantomimos sintezės, "Kamasutroje" bus galima išvysti šokėjus Beatričę Skabickienę ir Saulių Skambiną, kuris spektaklyje šoka su šešėliu. "Kamasutra" - senovės indų eiliuotas tekstų rinkinys, skirtas kamos (meilės) temai. Ji laikoma esminiu tekstu apie meilę sanskrito literatūroje. Premjera "Kamasutra" Plastikos ir pantomimos teatre Kaune - ateinantį šeštadienį. "Apie Dievo ranką ir "Kamasutrą". KAUNO DIENA
Antradienį po rekonstrukcijos duris atvėrė Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius, jame įkurta reabilitacijos ir slaugos mokslinė praktinė laboratorija. Pasak Jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo dr. Jono Sąlygos, po skyriaus rekonstrukcijos Vakarų Lietuvos gyventojams bus pasiūlyta gerokai daugiau negu iki šiol sveikatos atkūrimo paslaugų po patirtų traumų, operacijų ar sergant įvairiomis ligomis. Jūrininkų ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugomis besinaudojančių pacientų skaičius kasmet auga. Pernai vien ambulatorinės reabilitacijos sveikatos stiprinimo paslaugomis pasinaudojo per 400 pacientų, buvo suteikta apie 3 000 konsultacijų. "Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje mokysis studentai". VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
"Respublikos" žurnalistą Vitą Lingį nužudęs vienos iš žiauriausių nusikalstamų grupuočių narys Igoris Achremovas jau šį mėnesį gali būti paleistas lygtinai. Kalėti iki gyvos galvos nuteistam žudikui, kuriam vėliau bausmė sušvelninta iki 25 metų kalėjimo, palankūs teisės aktai atveria pataisos namų duris. "Respublikai" tapo žinoma, kad žudiko advokatas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, Teisingumo ministeriją, įrodinėdamas, kad veikiantys įstatymų aktai panašiems kaliniams kaip I. Achremovas neteisėtai užkerta kelią būti paleistiems neatlikus visos bausmės. Po šio skundo buvo pakeisti lygtinio paleidimo tarpininkavimo kriterijai, kur pataisos namų vadovams palikta tik viena galimybė - jei kalinys neturi nuobaudų ir įstatymas numato jo paleidimo pirma laiko galimybę, teismui surašyti teigiamą charakteristiką. Vasario 1 d. Vilniaus pataisos namai parengė išsamią teigiamą charakteristiką ir teikimą Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui dėl I. Achremovo lygtinio paleidimo. V. Lingys dėl "Respublikos" atliekamų žurnalistinių tyrimų buvo nužudytas 1993 metų spalio 12 d. Vilniuje. Pagal nuosprendį I. Achremovas kalėti turėtų iki 2018 metų spalio 21 d. "Respublikos" žurnalisto žudiko laisvė". RESPUBLIKA
Palyginti su praėjusių metų sausiu, šiemet Kauno gatvėse nukentėjo dvigubai daugiau pėsčiųjų. Kauno vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, pirmadienį 17.50 val. A. Juozapavičiaus prospektu Geležinkelio gatvės link važiavęs automobilis, vairuojamas 38-erių vairuotojo, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje parbloškė ir sužalojo 50-metį vyrą. Nukentėjusysis dėl traumos nuvežtas į ligoninę. Kauno apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokie ir panašūs pranešimai nuo sausio vidurio ėmė kartotis beveik kasdien. Statistika šokiruojanti: per sausį laikinojoje sostinėje nukentėjo 18 pėsčiųjų. Pernai sausį buvo tik 6 sužeistieji. Pasak pareigūnų, dėl to kritikos nusipelnė abi pusės: pėstieji privalo dažniau apsižvalgyti, neignoruoti atšvaitų ir būti matomi kelyje, o vairuotojai - sumažinti greitį prie kiekvienos perėjos. "Dvigubai daugiau sužalotų pėsčiųjų". KAUNO DIENA
Viename pastate - 35 taksi įmonės. Jos priklausė šešiems savininkams, o vienas jų vadovavo net 12 bendrovių. Kai kas tuo pačiu metu dirbo ir direktoriais, ir vadybininkais, ir vairuotojais. Šią painiavą rado tyrėjai, ieškantys nuslėptų mokesčių. Sostinės Žaliųjų Ežerų gatvėje esanti kelių dešimčių taksi bendrovių buveinė buvo apsupta, sulaikyta apie 50 įtariamųjų, 6 prokuratūra prašė suimti. Penkis jų teismas pasiuntė už grotų. Bendrovės "Standart taksi" (buvusio "Martono") savininkas, įvairių taksi bendrovių vadovas Olegas Ilčenka areštinėje praleis du mėnesius. Pareigūnai buvo sulaikę ir "Standart taksi" vadovą bei Taksi vežėjų asociacijos vadovą Ričardą Kriukovą, bet dėl jo suėmimo į teismą nesikreipė. Dviem mėnesiams suimtas buvęs O. Ilčenkos verslo partneris Sergejus Kučerovas. Teismas leido suimti ir bendrovės "Merselita" vadovą Renatą Mikulėną. Taksi bendrovių savininkams pareikšti įtarimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo. "Tvarka taksi versle - tartum džiunglėse". LIETUVOS RYTAS
Pakruojo aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai pirmadienį perdavė policijai tirti sausio 31-osios brakonieriavimo atvejį Mikoliškio apylinkėse. Plotą, kuriame buvo aptiktas nušautas briedis, nuomoja Pakruojo medžiotojų būrelis. Pasak šio būrelio vadovo Giedriaus Narkevičiaus, už maždaug 400 metrų nuo kaimo, prie miško gulintį briedį vyrai pastebėjo pavakarę važiuodami į medžioklę. Spėjama, kad gyvūnas galėjo būti nušautas apie 15 val., mat dar nebuvo visai sustingęs. G. Narkevičiaus teigimu, nušautų gyvūnų būrelio medžiotojai randa nebe pirmą kartą, ir net bandė rengti savus budėjimus, tačiau, pasak jo, "deja, įstatymai tokie, kad pamatę savo plotuose brakonierių medžiotojai neturi teisės jo sulaikyti - tenka kviesti policiją ir laukti". "Medžiotojai rado nušautą briedį". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kaltas - tokį teismo sprendimą antradienį išgirdo įvairiomis akcijomis išgarsėjęs šiaulietis Jonas Mileris, žurnalistams siuntęs vokus su gyvsidabriu. Neįgalus vyriškis už pasikėsinimą sutrikdyti sveikatą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir viešosios tvarkos pažeidimą nuteistas kalėti 1 metus ir 3 mėnesius. Tačiau bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Be to, šiauliečiui uždrausta metus artintis prie vietinio dienraščio redakcijos pastato ir išvykti iš namų ilgiau kaip savaitei. Pirmi trys dienraščio darbuotojams adresuoti laiškai į redakciją atkeliavo 2009-ųjų liepos 27-ąją. Atplėšus viena voką, iš jo pabiro gyvsidabris... Liepos 28-ąją į redakciją atkeliavo dar du laiškai, kuriuose įpakuoti milteliai, kaip vėliau išsiaiškinta, buvo druska. Pats J. Mileris ir per ikiteisminį tyrimą, ir po teismo teigė esąs provokacijos auka. "Bausmė gyvsidabrio siuntėjui". LIETUVOS RYTAS
Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK) sukrėtė dar vienas didžiulis skandalas. Vakar areštinėje atsidūrė gauja, kuri specializavosi imituodama apdraustų automobilių vagystes ir užsiėmė draudimo bendrovių apgaudinėjimu. Tarp sulaikytųjų - su automobilių vagimis kovojančių pajūrio policininkų vadas Edmundas Tautavičius, jo pavaldinys Žilvinas Ukockis ir buvęs Šilutės kriminalistų viršininkas Artūras Rimkus. Iš viso per bendrą Klaipėdos apygardos prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos ir Policijos departamento Imuniteto valdybos operaciją antradienį sulaikyti devyni asmenys. Kratos atliktos jų namuose ir darbo vietose. Pirminiais duomenimis, įtariamieji veikė pagal paprastą scenarijų. Būdavo imituojama KASKO draudimu apdrausto brangaus automobilio vagystė, dėl šio įvykio policijoje pradedamas ikiteisminis tyrimas ir gaunami pinigai iš draudimo bendrovės. "Policininkai veikė išvien su nusikaltėliais". RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Antradienį įvyko visų Lietuvos gyventojų ilgai lauktas premjero Andriaus Kubiliaus susitikimas su Rusijos dujų milžinės "Gazprom" antrinės įmonės "Gazprom export" generaliniu direktoriumi Aleksandru Medvedevu. Tačiau paaiškėjo tik tai, kad rusai nežada piginti mums dujų. Rusijos dujų milžinė "Gazprom" Lietuvai tiekiamų dujų kainų esą nesieja su ES trečiojo paketo įgyvendinimu. "Gazprom" toliau sutinka tartis su Lietuva, bet kol kas pigesnių dujų nežada. Tai svarbiausi faktai, paaiškėję per daugiau nei dvi valandas trukusį A. Kubiliaus ir A. Medvedevo pokalbį. A. Medvedevo teigimu, Lietuvai tiekiamų dujų kainos nėra diskriminacinės. Jos esą apskaičiuojamos pagal specialią formulę, į kurią įeina dujų tiekimo apimtys, sutarčių terminai. Kitos šalys, pavyzdžiui, kaimynė Latvija ar Estija, už dujas moka mažiau negu Lietuva, nes pratęsė sutartį su "Gazprom" ir užsitikrino didesnį dujų tiekimą. "Tas kainų koregavimas Latvijoje ir Estijoje buvo suderintas, nes buvo sutarta dėl didesnių dujų apimčių ir ilgesniam laikui. Panašios derybos kompanijoje "Lietuvos dujos" taip pat vyksta ir jos vyks pagal sutartį ir mūsų įsipareigojimus tarp "Gazprom" ir "Lietuvos dujų", - dėstė A. Medvedevas.
A. Kubilius išsakė Lietuvos poziciją, kad Lietuva supranta, jog "Gazprom" rūpi tranzitas į Kaliningradą ir strateginiai dujų aprūpinimo klausimai. Lietuva neturi išimtinės teisės ir iki 2014 metų pabaigos turi įgyvendinti ES trečiojo energetikos paketo direktyvą. "Tikiu, kad rasime gerus, konstruktyvius sprendimus", - kalbėjo ministras pirmininkas. Anot jo, įvykęs susitikimas leidžia tikėtis konstruktyvaus dialogo. Tuo tarpu parlamentaras, buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys mano, kad proga išsiderėti mažesnes dujų kainas jau pražiopsota. "Pirmiausia reikėjo pasistatyti terminalą ir tik tada siųsti rusus po velnių. Dėl trečiojo paketo mes esame viena iš keturių valstybių, kuri turėjo išimtį ir jį įgyvendinti galėjo vėliau. O dabar jau jokios derybos nebus vaisingos. Prieš 2-3 metus tam šansai buvo daug didesni", - konstatavo K. Daukšys. Pasak Audriaus Rudžio, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto Signataro, ekonomisto, "kai Lietuvoje yra didesnės dujų kainos nei kitur, akivaizdu, kad tai ne ekonominė, o politinė kaina". "A. Kubilius dėl dujų nesuderėjo". RESPUBLIKA
Vyriausybei kelerius metus trypčiojant vietoje ir su Rusijos koncernu "Gazprom" nesiderėjus dėl pigesnių dujų, iniciatyvos ėmėsi verslas. Antradienį A. Medvedevas pranešė, kad po derybų "Gazprom export" ir bendrovė "Achema" susitarė dėl mažesnės dujų kainos. Anot jo, taip pat sutarta ateityje padidinti dujų tiekimo apimtis. "Tai reiškia, kad didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja gaus dujų už konkurencingą kainą. Dėl to bus išsaugotos darbo vietos, net sukurta naujų", - teigė A. Medvedevas. "Gazprom export" vadovas pažymėjo, kad derybos su "Achema" buvo baigtos iki susitikimo su premjeru A. Kubiliumi. Koncerno "Achemos grupė" viceprezidentas, atliekantis prezidento pareigas Arūnas Laurinaitis patvirtino, kad sutartis su "Gazprom export" pasirašyta ir galioja nuo sausio 1 dienos. "Vyriausybei nosį nušluostė verslas". LIETUVOS ŽINIOS
Kad "Achemai" būtų palengvinta dujų kainos našta, ko gero, padėjo ir ankstesnės premjero Andriaus Kubiliaus pastangos. Dar 2009-aisiais Vyriausybės vadovas "Gazprom" vadovui Aleksejui Mileriui ir pirmajam Rusijos vicepremjerui Viktorui Zubkovui rašė itin nuolankius laiškus, prašydamas, kad "Achemai" būtų sumažinta dujų kaina. "Gerbiamas Aleksejau Borisovičiau, aš būčiau nuoširdžiai dėkingas, jeigu jūs tarpininkautumėte, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. "Achema" būtų pervesta iš bendrovės "Mežregiongaz" į bendrovės "Gazprom Export" sistemą (tai leistų sumažinti dujų kainą. - Red.). Esu tikras, kad toks sprendimas taptų paspirtimi mūsų tolesniam sėkmingam bendradarbiavimui", - A. Mileriui rašė A. Kubilius. Apie tai, kad už dujas per brangiai moka visi Lietuvos vartotojai, premjeras tada neužsiminė. Antradienį "Gazprom export" vadovas A. Medvedevas taip pat atkreipė dėmesį, kad naujas susitarimas su "Achema" buvo pasiektas dar iki vakarykščio vizito į Vilnių.
Paklaustas, ar prie "Achemos" sėkmės prisidėjo ir A. Kubiliaus į Maskvą siųsti laiškai, A. Medvedevas šyptelėjo: "Kai į mus valstybės vyriausybės vadovas kreipiasi laišku, jis ne tik perskaitomas, bet ir į jį atkreipiamas dėmesys". A. Kubiliui ši tema, atrodo, nebuvo labai smagi. Kol svečias kalbėjo apie "Achemą", premjeras stovėjo išraudęs ir nuleidęs akis... Pasidžiaugęs, kad pavyko susitarti su "Achema", A. Medvedevas atkreipė dėmesį, jog pokalbis su A. Kubiliumi irgi buvęs konstruktyvus.
Neoficialiomis žiniomis, A. Medvedevas su jį į Vilnių atlydėjusiais dviem "Gazprom export" atstovais norėtų dar kartą atvykti maždaug po mėnesio. "Kaip toje alaus reklamoje Rusijoje - reikia dažniau susitikinėti", - pašmaikštavo A. Medvedevas. Vienas "Gazprom Export" specialistų prasitarė, kad anksčiau surengti susitikimą su Lietuvos atstovais trukdė tai, kad "Lietuvos dujos" iki šiol nėra pateikusios "Gazprom" jokios paraiškos dėl kainų mažinimo. A. Medvedevas taip pat sakė, kad "Gazprom" artimiausiu metu Lietuvai pateiks klausimus dėl trečiojo ES energetikos paketo taikymo. Pagal jį Lietuvoje ketinama pertvarkyti bendrovę "Lietuvos dujos", atskiriant dujų transportavimo, perdavimo ir tiekimo veiklas ir jų nuosavybę. "Manevrai dėl dujų kainos - painūs". LIETUVOS RYTAS
FINANSAI
"Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacija finansų ministrei Ingridai Šimonytei pateikė itin drąsų pasiūlymą: prikelti sužlugdytą banką. Viena iš priežasčių - pasamdytas užsienietis bankroto administratorius Neilas Kuperis (Neil Cooper) siekia kone pusvelčiui išparceliuoti turtą, kad kuo greičiau įvykdytų įsipareigojimus jį pasamdžiusiems valstybės atstovams, o ne indėlininkams. "Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko nuomone, bankroto administratorius Neilas Kuperis net nėra suinteresuotas, kad būtų atsiskaityta su visais banko kreditoriais, kurių didžiausia šiandien yra Lietuvos valstybė. Iš mokesčių mokėtojų kišenės ir užsienyje pasiskolintų lėšų "Snoro" klientams, o kartu ir banko laikiniesiems administratoriams jau permesta apie 4 mlrd. litų, kurių didžioji dalis administruojama per SEB banką. Kiek šių pinigų dar turi galimybės grįžti į valstybės iždą, dabar tiesiogiai priklauso ir nuo Kreditorių komiteto, ir nuo bankroto administratoriaus N. Kuperio sprendimų bei veiksmų.
Sprendžiamasis balsas dėl "Snoro" ateities teoriškai turi priklausyti Vyriausybei. D. Arlausko nuomone, yra kilęs realus pavojus, kad "Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacijos bei kitų nukentėjusių pusių balsai gali likti neišklausyti. "Todėl ir kilo idėja atgaivinti "Snoro" veiklą, banką sujungiant su kai kuriomis jo antrinėmis įmonėmis. Tokį planą mums jau parengė viena konsultacinė bendrovė ir ministrei I. Šimonytei pabrėžėme, kad šiai idėjai įgyvendinti tikrai neprireiks viešųjų finansų, t.y. pinigų iš valstybės kišenės", - "Respublikai" sakė D. Arlauskas. Pasak jo, "Snoro" turto išpardavimo turgus gali prasidėti labai greitai.
"Yra ne tik daug sumaišties, bet ir kita problema - dabartinis bankroto administratorius N. Kuperis neturi gebėjimo dirbti su banko turtu. Gal jis ir gabus surasti tą turtą kur užsienyje, bet suradęs nežino, ką su juo daryti. Porą kartų buvome susitikę su N. Kuperiu ir girdėjome kalbas, kad jis jau turi daugybę galimų pirkėjų, kurie tuoj tuoj nupirks "Snoro" turtą. Akivaizdu, kad administratorius nesuinteresuotas tą turtą parduoti kuo brangiau. Jo ketinimai, matyt, yra visiškai kiti: kuo greičiau viską parduoti, baigti savo misiją ir dingti iš Lietuvos. N. Kuperis iš pradžių kalbėjo, kad yra vos ne 50 potencialių pirkėjų, vėliau tokių liko ar tik ne 10. Mes kasdien esame maitinami visokiais nepatikrintais projektais, bet išties nieko nežinome", - teigė D. Arlauskas. Paklausta, ką darys, I. Šimonytė antradienį nebuvo linkusi sureikšminti "Snoro" turto išsaugojimo ir net banko atgaivinimo idėjos. "Stabdomas "Snoro" parceliavimas". RESPUBLIKA
Asmeninės kredito istorijos sistema "Manocreditinfo.lt" vėl paskelbė sukrečiančius duomenis - per sausį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo beveik 38 mln. litų ir dabar siekia apie 2,8 mlrd. litų. Šiuo metu pradelstų skolų turi net 230 tūkst. fizinių asmenų. Pasak "Manocreditinfo.lt" projekto vadovo Mariaus Zaikausko, Asmeninės kredito istorijos duomenys Lietuvos gyventojams šiuo metu prieinami specialioje interneto sistemoje "Manocreditinfo.lt". Vieną kartą per metus jie šia sistema gali pasinaudoti nemokamai: sužinoti savo 10 metų pradelstų skolų istoriją, esamus pradelstus įsiskolinimus ir kokios įmonės per pastaruosius dvejus metus domėjosi jų kredito istorija. Pokalbis su M. Zaikausku - "Pradelsta skola gali tapti ir akmeniu po kaklu". RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Toliau mažėjant ryšio kainoms, telekomunikacijų bendrovės "Tele2" pajamos ir pelnas praėjusiais metais išaugo. Bendrovės pajamos Lietuvoje padidėjo 2 proc., iki 481,7 mln. litų. Prognozuojama, kad praėjusiais metais "Tele2" pasiekti rezultatai bus geriausi tarp visų Lietuvoje veikiančių mobiliojo ryšio operatorių. Pavyzdžiui, pagrindinės šios bendrovės konkurentės "Omnitel" pajamos nuo 601 mln. litų 2010-aisiais sumažėjo iki 555 mln. litų praėjusiais metais. "Respublikos" žiniomis, trečia pagal dydį šalies mobiliojo ryšio operatorė "Bitė Lietuva" savo pernykščių rezultatų kol kas nepaskelbė, tačiau laukiama, kad jos pajamos 2011 m. buvo mažesnės nei metus prieš tai. Pasak "Tele2" generalinio direktoriaus Petro Masiulio, numerio perkėlimo statistika rodo, kad 2011 m. "Tele2" pagal šį rodiklį toliau pirmavo. Per metus "Tele2" pasirinko 16,2 tūkst. daugiau klientų, nei pasitraukė. Iš viso bendrovės klientų skaičius praėjusiais metais padidėjo 2,1 proc., iki 1,72 mln. "Praėjusiais metais "Tele2" kilo į viršų lambados ritmu". RESPUBLIKA
"Prognozuojame, kad labai didės išmaniųjų telefonų skaičius, taip pat interneto naudojimas. Todėl manau, kad rinka kitais metais jau pradės augti. Tai matome iš Švedijos pavyzdžio, kur padaugėjus išmaniųjų telefonų ir esant tam pačiam vartotojų skaičiui telekomunikacijų bendrovių pajamos didėja", - sakė P. Masiulis. Tiesa, pasak jo, kol kas išmanieji telefonai sudaro tik labai mažą dalį - vos 16 proc. Jis taip pat patikino, kad ypač sparčiai, nors ir neprognozuojamai, daugėja telekomunikacinių įrenginių, pavyzdžiui, apsaugos sistemų, naudojimas. "Tinklų operatorius gelbės išmanieji". KAUNO DIENA
RŪPYBA
Antradienį prie Seimo mitingavo keli šimtai klausos negalią turinčių žmonių. Plakatais ir kalbomis jie bandė pažadinti politikų sąžinę, mat jie, tvirtindami 2012 metų biudžetą, taip ir nerado žadėtų 300 tūkst. litų televizijos laidų vertimui į gestų kalbą. Prie Parlamento rūmų rinkosi klausos negalią turintys žmonės iš visos Lietuvos. Jie jau antrus metus laukia, kol galės visavertiškai žiūrėti televiziją. Dėl krizės titruojamų laidų sumažėjo 5 kartus. Šiuo metu į gestų kalbą verčiama tik viena 30 min. trukmės laida. Lietuvos kurčiųjų draugija jau kelerius metus kreipiasi į įvairias šalies institucijas, savo problemą kurtieji pernai rudenį išdėstė ir kiekvienam Seimo nariui išsiųsdami elektroninius laiškus. Jie prašė nacionalinei televizijai papildomai skirti 300 tūkst. litų titravimo paslaugoms. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas pernai gruodį vis dėlto nutarė skirti papildomų lėšų titravimo paslaugoms. Tačiau tam nepritarė Vyriausybė, kuriai 300 tūkst. litų pasirodė per didelis švaistymasis.
Tuo tarpu pasakiškiems bankrutavusio banko "Snoras" administratorių - Saimono Fryklio (Simon Freakley) ir Neilo Kuperio (Neil Cooper) - atlyginimams lėšų rasta. "Kažkodėl lėšų atsiranda politikų priemokoms, remontams, o mums siūlo išgyventi iš žmogiškų išteklių", - teigė Roma Klečkovskaja, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė. Jei per keturis mėnesius Seimo nariai savo pažadų neištesės, draugija ketina kreiptis į Europos neįgaliųjų teisių kontrolės komitetą. "Seimas kurčias, aklas, beširdis". RESPUBLIKA
TRANSPORTAS
Paklusdama ES direktyvoms ir Jungtinių Tautų rezoliucijoms, mūsų Susisiekimo ministerija siūlo keisti Kelių eismo taisykles (KET) ir sugriežtinti vaikų vežimą automobiliais ir mokykliniais autobusais. Jose, be kita ko, numatyta, kad vaikai iki 135 cm ūgio turėtų būti vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse. Jei Vyriausybė siūlomam nutarimo projektui pritars, gyventojams, nevykdantiems vaikų vežimo automobiliu reikalavimų, nenaudojantiems specialių vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytų sėdynių, bus taikomos nuobaudos. Jas taip pat numatoma įrašyti į rengiamo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso projektą. Sankcijos bus taikomos ir už vaikų vežimo mokykliniais autobusais tvarkos pažeidimus. "Vaikų gyvybės biudžete nenumatytos". RESPUBLIKA
SPORTAS
Lietuvos rinktinės ir Sienos "Montepaschi" ekipos gynėjas Rimantas Kaukėnas nusprendė pasekti Lino Kleizos pėdomis ir antradienį Vilniuje vykusioje specialioje spaudos konferencijoje pristatė savo vardo paramos grupę, kuri turėtų suvienyti žmones, norinčius padėti kenčiantiems. Kol kas į jos gretas įsiliejo krepšininko artimieji, giminės, draugai ir pažįstami. "Noras padaryti kažką gero, padėti į sunkią padėtį patekusiems žmonėms buvo seniai, bet visada kildavo klausimas, kaip tai padaryti, tačiau kai susiburia bendraminčiai, tada viskas yra įmanoma", - sakė R. Kaukėnas. Vienas iš pirmųjų naujosios paramos grupės žingsnių - savanorių komandos formavimas. Planuojama, kad į R. Kaukėno paramos grupę susibūrę aktoriai, muzikantai ar tiesiog geranoriškai nusiteikę žmonės lankys onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergančius vaikus ir suaugusiuosius.
Pats R. Kaukėnas teigė sieksiąs neapsiriboti tik simboliniu atstovavimu. "Padėsiu, kiek galėsiu - ir finansiškai, ir morališkai, lankysiuosi ligoninėse, dalyvausiu visur, kur tik manęs reikės", - pažadėjo šiuo metu sunkią traumą besigydantis krepšininkas. Trumpam iš Italijos į Lietuvą sugrįžęs R. Kaukėnas neišvengė klausimų ir apie savo sveikatą. Praėjusių metų lapkričio pabaigoje eilinėse Italijos čempionato rungtynėse sunkią traumą patyręs 34-erių krepšininkas teigė, kad po operacijos gana sklandžiai atsigauna, bet prognozuoti, ar vasarą galės padėti Lietuvos rinktinei kovoje dėl patekimo į olimpiadą, nesiryžo. "Pats sunkiausias dalykas yra tai, kad gydomi abu keliai. Raištį ėmė iš vieno, įdėjo į kitą. Sunku prisiversti daryti vienokius pratimus vienam keliui ir kitokius - kitam", - sakė R. Kaukėnas. Dabar jam tenka kiekvieną kelį kasdien mankštinti po 2-3 valandas. RESPUBLIKA
"Lietuvos ryto" krepšininkai padarė išvadas po Europos taurės mačo Vilniuje su ALBA (Vokietija), kai pergalei prireikė spurto 16:2 ketvirtajame kėlinyje - antradienį vilniečiai komandavo paradui nuo pirmųjų minučių - "Lietuvos rytas" laimėjo prieš ALBA ekipą 79:62. Tai buvo trečioji "Lietuvos ryto" pergalė per 4 rungtynes "Last 16" etapo L grupėje ir vilniečiai atsidūrė dar per žingsnį arčiau Europos taurės turnyro ketvirtfinalio. "Esame patenkinti Berlyne pasiektu rezultatu. Kietai ir solidžiai gynėmės prieš komandą, kuri pasižymi greitu krepšiniu. Gerai pataikėme ir kontroliavome rungtynes nuo pradžios iki pergalės", - sakė "Lietuvos ryto" treneris Aleksandras Džikičius. LIETUVOS RYTAS
Stipriausias planetos žmogus Žydrūnas Savickas Bosnijoje ir Hercegovinoje laimėjo galiūnų Čempionų lygos finalinį etapą ir pagerino rąsto kėlimo pasaulio rekordą. Vakar Ž. Savickas parskrido iš Sarajevo, pergalingai pradėjęs metus. Negalima teigti, kad tai buvo ir naujojo sezono pradžia. Finalinis 2011 m. Čempionų lygos etapas turėjo vykti gruodžio pabaigoje, bet buvo nukeltas į vasario pradžią. "Finalinį etapą laimėjau gan lengvai. Ypač gerai pasisekė rąsto kėlimo rungtyje. Pasiekiau naują pasaulio rekordą, iškėliau 215 kg. Pernai nepavyko pagerinti rekordo, taigi šiemet pagaliau atsiėmiau už praeitus metus", - "Respublikai" sakė Ž. Savickas. Sarajeve jis surinko 59 tšk. Antras liko kanadietis Žanas Fransua Karonas (Jean Francois Caron, 51,5 tšk.), trečias - serbas Ervinas Katona (50 tšk.). Iš viso buvo surengta 12 Čempionų lygos etapų. Ž. Savickas dalyvavo penkiuose ir visus juos laimėjo. Bendroje Čempionų lygos įskaitoje lietuvis liko antras. Dabar galiūno laukia svarbesnis startas - prestižinės JAV vyksiančios varžybos "Arnold's Strongest Man" Kolambuso mieste kovo 1-3 d. RESPUBLIKA
Kovo 17 d. Kaune vyksiančioje eilinėje Lietuvos futbolo federacijos (LFF) konferencijoje trys aukščiausias pareigas šioje organizacijoje einantys žmonės grumsis dėl prezidento posto. Išskirtiniu stabilumu pasižyminčioje LFF pakvipo galimu postų perdalijimu. Jei tikėtume vakar išplatintu oficialiu federacijos pranešimu spaudai, tai po 39 dienų vyksiančioje LFF narių konferencijoje virs įspūdinga nusipelniusių Lietuvos futbolo pasaulio veikėjų kova dėl prezidento posto. Vakar paaiškėjo, kad LFF nariai į prezidento postą pasiūlė tris kandidatūras. Utenos apskrities futbolo federacija, Alytaus apskrities futbolo federacija ir Lietuvos futbolo teisėjų asociacija iškėlė dabartinio prezidento Liutauro Varanavičiaus kandidatūrą, Lietuvos moterų futbolo asociacija mano, kad geriausiai prezidento pareigas eitų dabartinis generalinis direktorius Julius Kvedaras, o futbolo visuomenei menkai žinoma Futbolo techninio vystymo asociacija iškėlė dabartinio LFF viceprezidento Gintauto Babravičiaus kandidatūrą. RESPUBLIKA
Dviejų Seimo narių inicijuotas ir įsigaliojęs draudimas sporto varžybų metu tribūnose gerti alų motyvuotas žalingu ir net nusikalstamu vaikų klaidinimu. Tačiau arenose vyksta ir kitų mažiesiems žalingų dalykų. Tą puikiai įrodė sekmadienį "Švyturio" arenoje vykusios krepšinio rungtynės tarp Klaipėdos "Neptūno" ir Kauno "Žalgirio". Teisingiau - pastarųjų sirgalių pradėtos necenzūrinės skanduotės. "Neptūno" palaikymo komandos - nuo paauglių iki suaugusių žmonių - reakcija buvo ne ką mandagesnė. Nedaug trūko, jog būtų kilusios muštynės, - "Žalgirio" fanų skanduotę išgirdę žiūrovai norėjo kauniečiams "duoti į snukį". Tam nesiryžta galbūt dėl to, jog prie Kauno ekipos fanų stovėjo ir juos saugojo policijos pareigūnai. Visa tai buvo priversti matyti ir girdėti arenos tribūnose sėdėję mažamečiai ir paaugliai. Jeigu vaikui daroma žala, kai tribūnoje už jo kažkas geria alų, kaip įvardinti vulgarių sirgalių elgesį? Švietimu ar nusikaltimu? "Kas arenoje blogiau - alus ar keiksmažodžiai?" VAKARŲ EKSPRESAS

Rašyti komentarą