Naujoji valdžia - ambicijų įkaitė

Skandalo pasekmės

Dar neatvėsus emocijoms po Vyriausybės pasitraukimo ir premjero Algirdo Brazausko atsistatydinimo, vakar parlamente suskubta deklaruoti pasišovimą formuoti naująją valdžią.

Pirmąją bendradarbiavimo sutartį pasirašė socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai.

Savo žingsnį kitą savaitę žengs ir kelios opozicinės frakcijos - liberalų sąjūdis, konservatoriai bei socialliberalai, kurie taip pat planuoja burtis į kumštį.

"Šios trys frakcijos turėtų 48 parlamentarų balsus. Jei prisijungtų socdemai su valstiečiais liaudininkais, gautume dar 33, ir susiformuotų ryški dauguma. Visa esmė ir problema - konservatoriai bei socialdemokratai. Manau, kad pirmieji, norėdami įgyti dar didesnį visuomenės pasitikėjimą, turi puikią progą pademonstruoti valstybinį požiūrį ir atmesti senas ambicijas", - "Vakarų ekspresui" sakė liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Kol kas tik stebėtojų pozicijos laikosi Seimo pirmininko Viktoro Muntiano vadovaujamos Pilietinės demokratijos partijos atstovai Seime. Darbo partija, dėl kurios ir buvo užvirta politinių skandalų košė, savo pozicijų kol kas neatskleidžia.

Pasak valstiečių liaudininkų frakcijos parlamente seniūnės Aldonos Staponkienės, naujojoje valdančioje daugumoje įmanomas vadinamosios vaivorykštės variantas, o Darbo partijos dalyvavimas koalicijoje - ne itin pageidautinas.

"Ožiukai" ant liepto

Seniai vykstantis politinis karas tarp dviejų premjero pareigas ėjusių politikos senbuvių konservatoriaus Andriaus Kubiliaus bei socialdemokrato Algirdo Brazausko dabar yra pagrindinis parlamentarų diskusijų objektas.

Net ir patys konservatoriai pripažįsta, kad A. Kubiliaus veiksmai dažnai iš konstruktyvios opozicijos perauga į bereikšmį puolimą, kandžiojimąsi bei situacijos komplikavimą.

"Vakarų ekspresui" konservatorių frakcijos seniūnė Irena Degutienė teigė, kad A. Kubilius jau švelnina savo poziciją.

"Esmė buvo A. Brazausko asmenyje, tačiau jis nebebus premjeru ir traukiasi iš valstybės valdymo. Laikas šiuo atveju yra geriausias gydytojas, reikia visiems nuleisti garą, palaukti, o po to susėsti ir kalbėtis. Mes neturime būti užsispyrę, kaip kokie ožiai, laikas baigti tuos dalykus", - sakė politikė.

Ji teigė, kad derantis su socialdemokratais pagrindiniai dalykai bus sveikatos apsaugos, švietimo sistemos, mokesčių reformos bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirstymo skaidrumas.

G. Kirkilas svarstė, kad su konservatoriais dirbti įmanoma, tačiau socdemų lyderis Seime Juozas Olekas įžvelgė daugiau šešėlių.

"Aš į bendradarbiavimą su jais žvelgiu labai rezervuotai. Jie bando rodyti savo valstybinį mąstymą žodžiais ir deklaracijomis, tačiau programiniame bendradarbiavime to nėra. Manau, kad naujoji koalicija įmanoma ir be konservatorių. Man keista ir tai, kad socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas žadėjo A. Kubilių pastatyti prie gėdos stulpo už "Mažeikių naftos" pardavimo fiasko, o dabar su juo čiulba", - sakė J. Olekas.

Jo teigimu, viską turėtų lemti ne partinės ambicijos, o programinės nuostatos.

Prezidento vaidmuo

Pasakęs "a", tolesnių veiksmų ėmėsi ir prezidentas Valdas Adamkus, kuris pradėjo susitikinėti su parlamento frakcijų atstovais, Seimo pirmininku bei konsultuotis dėl Lietuvos valdžios likimo.

Anot V. Adamkaus atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, prezidentas tikisi, kad frakcijos pradės derybas bei nelieka nuošalyje.

Daugelis "Vakarų ekspreso" kalbintų parlamentarų teigė, kad valstybės vadovo vaidmuo naujosios valdančiosios koalicijos formavime turėtų būti labai ryškus.

"Jo pareiškimas apie susidariusią komplikuotą politinę situaciją šalyje buvo labai savalaikis ir svarbus žingsnis, todėl prezidentui tenka atsakomybė už koalicijos formavimą", - sakė I. Degutienė.

Anot laikinosios Darbo partijos vadovės Loretos Graužinienės, V. Adamkus yra "neabejotinai susijęs su valstybę ištikusia krize".

Frakcijų seniūnai taip pat pripažino, kad yra laukiama valstybės vadovo žodžio apie tai, kokia jam pačiam atrodytų tinkamiausia frakcijų sąranga naujoje koalicijoje.

V. Adamkus, be kita ko, vakar po susitikimo su finansų ministrų Zigmantu Balčyčiu paskyrė jį laikinuoju Vyriausybės vadovu bei priėmė A. Brazausko atsistatydinimo pareiškimą.

Naujojo ministro pirmininko kandidatūrą prezidentas Seimui turi pateikti ne vėliau kaip per 15 dienų. Parlamentui pritarus, naujasis premjeras ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turi pristatyti Seimui savo sudarytą bei šalies vadovo patvirtintą ministrų kabinetą.

Denisas NIKITENKA