Bedarbiai išnyko
Darbo biržos atstovai džiūgauja: Lietuvoje liko vos 271,2 tūkst. bedarbių, t. y. nedarbas siekia vos 12,54 proc. Pagrindinę nykstančių bedarbių priežastį suskubo aiškinti verslo atstovai. Mat dar gerokai prieš gegužės 1-ąją, kai Vokietija ir Austrija atvėrė savo darbo rinką 15 Rytų Europos šalių, Lietuvos vežėjai paskelbė: autobusai į Vokietiją išvyksta pilni, grįžta tušti. Lėktuvų bilietų į šios šalies didmiesčius taip pat nebuvo galima gauti net dviem savaitėms į priekį.
Premjeras Andrius Kubilius į tai praėjusią savaitę reagavo paprastai: anot jo, reikia darbuotojais rūpintis.
“Tai, kad atsidaro darbo rinka ir kad Europa vienijasi, tai mes tą žinojome gana seniai, ir dabar pabusti ir staiga išsigąsti būtų kažin ar labai išmintinga”, - Žinių radijui pripažino A.Kubilius. Jis teigė suprantantis ir tai, kad išlaikyti Lietuvoje kvalifikuotų darbuotojų gali ir nepavykti. Tik kaip tuo bus rūpinamasi, premjeras neatskleidė.
Atakuoja prašymais
Tuo tarpu lietuviai toliau plūsta į Vokietijos miestus. Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Sasnauskienė tvirtino, kad vokiečių spauda mirga nuogąstavimais dėl didėjančio naujų emigrantų skaičiaus, kuris, kaip manoma, artimiausiu metu gali siekti nuo 400 tūkst. iki 800 tūkst.
“Jau kalbama net apie papildomus įstatymus, kad į Vokietiją neprivažiuotų bet ko. Bet į mus kreipiasi daug žmonių - ir paštu, net siunčia faksus”, - sakė I.Sasnauskienė.
Spėjimą, kad dauguma į Vokietiją atvykusių lietuvių buvo emigrantai, iki tol gyvenę Anglijoje ar kitose šalyse, ji paneigė.
“Kiek turėjome kreipimųsi dėl pagalbos, visi buvo tik iš Lietuvos”, - pripažino ji.
Vilioja alga
10 metų Hamburge gyvenanti Milda Pliaškaitė, šiuo metu dirbanti vienos drabužių parduotuvės vadybininke, sakė, kad vokiečiai dėl atvykstančiųjų iš Rytų Europos yra ramūs. Esą daugeliui geresnius darbus trukdys susirasti kalbos barjeras.
“Daug kas vyksta į statybas, žemės ūkį, kvalifikuotą darbą nemokant kalbos susirasti sunku. Vokietijai net naudinga, kad atvyksta pigesnė darbo jėga, taip pat ir iš Lietuvos, nors nedarbas yra gana aukštas”, - sakė ji.
Išsinuomoti kambarį Hanoveryje esą kainuoja apie 1300 litų, kai, pavyzdžiui, padavėja uždirba 4500 litų ir gali susikrauti dar tiek pat arbatpinigių. Net valytojos esą per dieną uždirba apie 280 litų. Milda tvirtina girdėjusi, jog Vokietijos darbo rinkai trūksta kvalifikuotų darbuotojų, ypač medikų. Nors jų atlyginimai tikrai neblogi, jiems rasti darbą be tarpininkų esą taip pat nelengva.
“Pora draugų pernai baigė mediciną - didmiesčiuose darbo rasti jiems buvo sunku. Tiesa, buvusioje rytinėje Vokietijoje - lengviau. Ten dabar jie uždirba apie 8500 litų per mėnesį”, - pasakojo ji.
Išvyko tik gabiausieji
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas ramino, kad masiškai į Vokietiją gydytojai neemigruoja. Išvyksta tik keli procentai gabiausiųjų ir darbingiausiųjų.
“Taip, mums reikia labai susirūpinti dėl medikų, nes išvažiuos geriausi specialistai. Šiuo metu 30-40 proc. mūsų medikų yra pensinio amžiaus arba arti jo, tad specialistų trūkumas pasijus jau po kelerių metų. Aišku, tam, kad gydytojas apsispręstų išvykti, jam reikia įtikinti ir šeimą. O pas mus kalbama, kad gydytojų skaičius šimtui tūkstančių gyventojų viršija ES vidurkį. Tik kažkodėl nutylima, kad visoje ES yra didžiulis gydytojų trūkumas ir jie juos vežasi iš Lietuvos”, - sakė jis.
8500 litų - Tiek per mėnesį uždirba pradedantys medikai Vokietijos gydymo įstaigose
Žongliravimas skaičiais realybės nekeičia
Algirdas BUTKEVIČIUS - Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys:
A.Kubiliaus menas yra manipuliuoti įvairiomis diagramomis ir skaičiais. Yra netgi nurodymas darbo biržoms registruoti kuo mažiau bedarbių ir, jei įmanoma, kuo daugiau jų išbraukti. Kalbant apie išvykimą, per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje darbo užmokestis nepadidėjo, kai Latvijoje ir Estijoje buvo augimas. Nors kai kurių Lietuvos įmonių pelningumas per pirmąjį ketvirtį yra paaugęs. Tai daug ką parodo. Be to, jei 2008-ųjų pabaigoje kreditavimas iš komercinių bankų buvo sumažintas apie 20 mlrd., tai praktiškai tokią pačią sumą per dvejus metus valstybė vėl pasiskolino. Bet, kaip matome, nedarbas ir emigracija - didžiuliai, ekonominė situacija - bloga. Tai parodo, kad tie 20 mlrd. litų buvo išleisti tiesiog vartojimui. Jei Vyriausybės veiksmai būtų konkretūs, aiškus, tai leistų daugiau uždirbti, tai būtų suteiktos tam tikros viltys žmonėms, požiūris į emigraciją imtų keistis. Bet reikia įvertinti, kad Vokietijoje darbo užmokestis ir socialinės išmokos didesnės 4-5 kartus nei Lietuvoje, o kainos būtinoms pragyvenimo prekėms - beveik tos pačios, o komunaliniai mokesčiai - net mažesni. Tad kol tas smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtas milijardas, kuris pernai pragulėjo bankuose, nebus panaudotas skatinimui, Lietuva vargu ar atsigaus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą