"Nelegalai" Klaipėdos gyvūnų prieglaudoje.

Atrodo, Klaipėdos gyvūnų globos namai "Nuaras", įsipareigoję miesto Savivaldybei pasirūpinti tik benamiais šunimis bei katėmis, virsta laukinių gyvūnų bei stambesnių galvijų - "pabėgėlių centru". Šiuo metu čia kantriai savo šeimininkų laukia net ketvertas ožių patinų, kuriuos "Nuaro" darbuotojai jau prieš tris paras "areštavo" savivaliaujant Naikupės gatvėje. Apie gyvūnų pasaulio kriminalus kalbamės su "Nuaro" administratore Oksana Sivkovič.

"Žiemą paprastai priglaudžiame daugiausiai gulbių, įšąlusių miesto tvenkiniuose ir Danėje. Išgelbėtus paukščius paprastai priglaudžia Eduardo Legecko Gamtininkų centras "Mini zoo". Sužeistus gyvūnus ar kokį kirą vežame į veterinarijos gydyklas, - sakė Oksana.
Neseniai "Nuaro" darbuotojai nakties metą policininkams padėjo sugauti ir sutramdyti trejetą arklių, laigančių Jūrininkų prospekto šaligatviais; laimė, netrukus buvo surastas senukas jų šeimininkas ir savo eržilus parsivedė į tvartą. Kitąkart "neatpažintas" arklys šuoliavo sau nežinoma kryptimi uostamiesčio statybininkų prospektu. Vienas "Nuaro" darbininkas virto raiteliu, ir 12-ka kilometru parjojo minėtu žirgeliu į Kalotę. Kitądien arklį bastūną atsiėmė čigonų taboras. Trečiąsyk susidūrus su arkliu, paaiškėjo, kad tai - "teoriškai arklys, praktiškai - neatsikelia". Tąsyk nuariečiai, nuvykę į Lelijų gatvę su Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininku A. Gailiumi, konstatavo, kad juos iškvietę čigonai truputį sumelavo: vietoje "žadėto" mažiuko 200 kg kritusio arkliuko kūnelio pleiksojo 600 kg arklio maita. Čigonai, dairęsi mašinos su kranu ir išvydę tik mergaičiukę iš "Nuaro" automobilio, stovėjo, susikišę rankas į kišenes ir laukė, kol ta įkels ir kažkokiu būdu išgabens krovinį į Rietavą, kur utilizuojami kritę galvijai... Paprastai už dvėsenos toną utilizatoriams reikia mokėti 500 litų, bet tąsyk buvo susitarta maitą paimti dykai.
Pernai vasarą iš nelegaliai užgyvenusių ūkį prie Palangos "samagonščikų" buvo atimta aštuonetas išbadėjusių kiaulių. Sunku buvę nuariečiams sulaukėjusias degląsias sugaudyti, juolab, kad bėdulės lakstė klimpdamos savo mėšle ir "brogos" atliekose: atrodo, kiaulės buvo įkaušusios. Visa laimė, kad kurį laiką gailestingi valstiečiai priglaudė kiaulių bandą savo tvarte; vėliau jos keliavo skerdyklon, nes degtinės varyklos šeimininkai neatsišaukė. Anuomet "Nuaro" darbuotojai pirko kiaulėms pašarų, grūdų, kombikormą.

Ožių istorija

"Penktadienį 19 val. vakaro man paskambino iš Kauno mano viršininkė J. Gustaitienė, ir perdavė informaciją, jog Naikupės gatvėje, prie 11-ojo numerio daugiabučio, šėlsta ožių gauja. Prireikė poros valandų, kol mūsų vyrai sugavo ožius. Vedlys, senas ožys, buvo su grandine, todėl nebuvo labai sunku įvesti jį į mūsų autobusiuką. Jauni ožiai badėsi ir gynėsi. Šiuo metu barzdoti globotiniai ganosi lauke, rupšnoja žolę, o mes nešame jiems kibirus vandens ir už savus pinigus perkamos duonos", - sakė Oksana. - Juk jie nenukrito iš dangaus; turi turėti šeimininką...

Ar "Nuaras" taps įteisintu prieglobsčiu laukiniams gyvūnams?

Penketui "Nuaro" darbuotojų daliai teko nemaža rizikingų nuotykių: neseniai jie gaudė ir sugavo Klaipėdos priemiestyje laksčiusią pasiutusią lapę, nes nėra tokios tarnybos, kuri užsiimtų panašiomis operacijomis. Ir - kontroliuotų laukinių gyvūnų "krimonogeninę" padėtį mieste. Niekas iš dingusių ir sugrąžintų gyvulių šeimininkų niekada neatlygino gyvūnų prieglaudai, nepaaukojo jai nė cento. Taip tęstis negali. Klaipėdos gyvūnų prieaglaudos "Nuaras", kur šiuo metu vyksta remontas (įvedamas apšildymas) administratorė O. Sivčenko sakė, jog tarnyba rengia projektą, kurį netrukus pateiks Klaipėdos savivaldybės Gamtosaugos skyriui. Galbūt bus surasta lėšų, už kurias bus įrengtos specialios patalpos ar voljerai, pritaikyti laukinių gyvūnų gelbėjimui bei prieglobsčiui.
Oksana pasakojo, jog į Klaipėdos gyvūnų globos namus, įkurtus 1999-aisiais, per metus paprastai patenka apie 3 tūkstančiai naminių gyvūnėlių. Vien šių metų birželį, Klaipėdoje įvykus tragedijai, kai "kovinis" šuo sudraskė kūdikį, šunimis atsikratė per 200 klaipėdiečių. Kartais atiduotus sunaikinti šunis šeimininkai atsiima,
maldaujami savo vaikų. Dažniausiai "priduodami" nusenę sargiai. Brisiaus galas ištinka anaiptol ne visus atsižadėtus žmogaus draugus: apie 30 procentų jų randa naujus šeimininkus. Kartais žmonės atsikrato ir retų veislių šunų: argentinos dogo, mastifo ar prancūziško buldogo, net - nebeįstengiančių kovoti "ringo čempionų".
- Kai baigiasi šunų rujos, paprastai sulaukiame "mirtininkų" arba "parijų" antplūdžio: žmonės atveža kalę su visa šunyčių ar katę - su kačiukų vada. Šiuo metu - "štilis", bet po poros mėnesių - vėl lauk perpildytų voljerų keturkojų mažylių, - sakė Oksana Sivkovič.