Nepagrįstų ir brangių egzaminų buhalteriams būtina atsisakyti

Šiuo metu galiojantis LR buhalterinės apskaitos įstatymas numato, kad vyriausiasis buhalteris nuo 2016 metų galės dirbti pagal savo profesiją tik išlaikęs profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės bei mokesčių egzaminus. Taigi, įstatyme yra numatytas visuotinis vyriausiųjų buhalterijų licencijavimas.

„Jei buhalterių egzaminavimas įsigaliotų, Lietuva būtų pirmoji valstybė visoje Europos Sąjungoje, taikanti tokius kvalifikacijos reikalavimus buhalteriams. Užsienio valstybėse suteikiami kvalifikaciniai vardai, tokie kaip atestuotas viešasis apskaitininkas, atestuotas karališkasis apskaitininkas ar atestuotas valdymo apskaitos buhalteris, yra siejami su naryste tam tikroje profesinėje organizacijoje, o ne su įstatymo nustatytais privalomais reikalavimais“, – teigia auditorius ir mokesčių konsultantas Artūras Kapitanovas.

Privalomas egzaminavimas buvo patvirtintas pažeidžiant teisėkūros taisykles, t. y. nepagrindus tvarkos tikslingumo, proporcingumo ir pagrįstumo bei neįvertinus, kiek papildomų sąnaudų pareikalaus šios tvarkos įgyvendinimas. Turint omenyje didelį buhalterių skaičių šalyje (apie 45 000 juridinių asmenų, kuriuose dirba buhalteriai), jų visų atestavimas pareikalautų itin daug papildomų lėšų, tiek valstybinių, tiek privačių.

„Privalomas buhalterių egzaminavimas kuria savotišką buhalterijos monopolį, kuriame ignoruojama darbdavio teisė pasirinkti buhalterį, tinkamai atliekantį savo pareigas. Akivaizdu, kad egzaminais siekiama atsijoti kai kuriuos dabar buhalterinį darbą dirbančius asmenis, sumažinti konkurenciją, kad kiti turėtų geresnes įsidarbinimo galimybes ir didesnę algą“, – teigia ekonomistė Rūta Vainienė. „Dar nė viena profesinė licencija nepakelė darbo kokybės, o ypač tokioje srityje kaip buhalterija, kur mokesčiai keičiasi kasdien, toks licencijavimas yra visiškai niekinis“, – priduria ekspertė.

Numanomas kvalifikacinių reikalavimų tikslas – gerinti buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės teikimo kokybę – gali būti pasiektas kitais, žymiai efektyvesniais būdais. Tai – visų pirma, studijų kokybės gerinimas, konkurencija, stabilesnė mokestinė aplinka.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Buhalterių asociacijų aljansas palaiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 101 ir 102 įstatymo 23 straipsnio pakeitimo, 8 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. 13-1181-01, kurį parengė LR finansų ministerija. Buhalterių asociacijų aljansas išsamius argumentus pateikė LR Seimo komitetams ir frakcijoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms.