Anglijos atliktame tyrime gyvenimo kokybė apskaičiuota pagal 8 kriterijus: pragyvenimo kainą, kultūrą, ekonomikos lygį, laisvę šalyje, sveikatą, šalies infrastruktūrą, saugumą bei klimatą.
Pragyvenimo kaina yra apskaičiuojama įvertinus nuomos ar būsto įsigijimo kainas. Taip pat pagal pajamų, nekilnojamojo turto, pelno bei progresinius mokesčius.
Lietuvoje pajamų mokestis daugiausia siekia 15 procentų.
Didžiosios Britanijos piliečiai, uždirbantys iki 7475 svarų sterlingų per metus, pajamų mokesčių nemoka visai, jei uždirba daugiau, atitinkamai valstybei sumoka nuo 20 iki 50 procentų savo pajamų mokesčių.
Šiuo aspektu Lietuvoje pragyvenimo lygis įvertintas 68 taškais iš 100, o D.Britanijos tik 30.
Pagal kultūros ir laisvalaikio aspektą, Lietuva Anglijai nusileido 20 taškų. Tiek laikraščių gausa, pradinių mokyklų, muziejų ir kultūrinių renginių skaičiumi Anglija gerokai pralenkia mūsų gimtinę.
Tačiau pasirodo, jog raštingumas Lietuvoje esti 0,7 procento didesnis nei Britanijoje.
Ekonominė gerovė skaičiuota pagal BVP augimą. Anglijoje jis smuko 0,7 proc., o Lietuvoje augo 8,6 proc.
Laisvė Lietuvoje taip pat ryškesnė - gavome visą 100 taškų.
Mūsų sveikatos apsauga įvertinta prasčiau nei Britanijoje, o vertinama buvo pagal tokius rodiklius, kaip išlaidos gydymui, sudarančios BVP.
100 tūkst. gyventojų Lietuvoje ligoninėje tenka šimtu lovų daugiau nei Britanijoje.
Infrastruktūrą apžiojo greitkeliai, nauji automobiliai, interneto tinklas bei mobilieji telefonai. Britanija, be abejo, laimėjo šioje kovoje.
Klimatas Lietuvoje britų akimis geresnis, vertinime mūsų Tėvynė varžovę lenkia 10 taškų.
Saugumas abiejose šalyse įvertintas 100 taškų. Vertinta pagal narkotikų prekybos ir nusikaltimų įvykdymo skaičių pasauliniu lygiu.
Kaip Lietuva galėjo atsidurti aukštesnėje pozicijoje nei Britanija gyvenimo kokybės vertinimo sąraše, - „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Nepriklausomybės atkūrimo akto signataru, politologu Rolandu Paulausku.
- Kaip gali būti, kad lietuviai pragyvenimo lygiu yra aukščiau britų, juk ten suvažiuoja dauguma emigruojančių tautiečių?
- Dažniausiai lietuviai, dirbdami užsienyje, gyvena lietuviškai pagal užsienio atlyginimus. Tai yra, gyvena susispaudę keliese viename kambarėlyje, maitinasi atsivežtu maistu, kuris, pavertus į svarus, yra ženkliai pigesnis, bet gauna užsienietišką atlyginimą ir dar siunčia jį namo.
Taip pat Lietuvoje nėra progresinių, nekilnojamojo turto, kitų mokesčių, iki skausmo žinomų užsienio valstybėms. Yra toks fenomenas, kad kiekvienas žmogus savo šalyje įžvelgia tik blogus dalykus. Kam mokėti mokesčius, jei galima jų nemokėti.
- Kaip raštingumas gali būti mažesnis tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip Anglija?
- Raštingumas didesnis nei Anglijoje vien todėl, kad pas mus buvo manija, idant visi baigtų aukštuosius mokslus. Tai Anglijoje jaučiama silpniau.
- Ekonominiu požiūriu, Anglija nenuginčijamai stipresnė už Lietuvą?
- Žiūrėkime ir per kitą prizmę - britai juk visą tą laiką gyveno skolon ir finansiškai patogiai. Lietuviui svarbiau gauti ne 1000 litų, o 1000 svarų atlyginimą. Tačiau jis yra atskiras individas ir visą visuomenę vertina pagal save ir savo skaičius.
Lietuva gyvena pagal savo galimybes, mažiau skolindamasi, bet gyvendama skurdžiau, o Anglija - „į skolą“, bet geriau.
Jeigu lietuviams būtų davę tiek pinigų, kiek duodavo kitoms Europos šalims, šiai dienai būtume gyvenę kaip tie patys anglai.
- Kur geresnės gydymo sąlygos, jei lietuvis atsigulti į ligoninę turi daugiau šansų nei britas?
- Iš Anglijos lietuviai, už parankės atsiveždami ir britus, atvažiuoja Lietuvon gydytis. Tie lovų standartai, tenkantys žmonėms, yra atėję iš tarybinių laikų, kur medicina buvo nemokama, buvo metami dideli pinigai. Dabar Lietuva neturi tokių pinigų išlaikyti senai tarybinei sistemai, bet jos likučiai dar yra.
Britanijoje medicina yra pats didžiausias verslas. Bet, kita vertus, anglai tikrai nesiveržia dirbti gydytojais, nes bijo atsakomybės. Britas nenori dirbti jokių darbų, už kuriuos reikia atsakyti. Tas vietas užima ne kas kitas, o emigrantai. Ir dabar nueina tas pats anglas pas gydytoją, ten sutinka visiškai svetimos kultūros žmogų, ir tai galų gale brito galvoje pasėja baimę. O tai juk irgi įeina į gyvenimo kokybę. Ir anglas visa tai mato.
- Kaip matuojama laisvė Lietuvoje ir Anglijoje?
- Lietuva šiandien tikrai yra viena laisviausių valstybių Europoje. Nes pas mus dar nėra mokestinių suvaržymų, nestebi mokesčių inspekcija kiekviename žingsnyje, dar nėra tiek kamerų, mes dar galime sakyti „tėvas ir mama“. Anglijoje juk vaikai savo gimdytojus vadina „tėvas nr.1., tėvas nr.2“.
- Britai didžiuojasi savo greitkelių gausa. Ar Lietuva tik didelis kaimas, nes mums tenka tik 6,3 km greitkelio tūkstantyje kv. km?
- Greitkelių yra daugiau Anglijoje nei Lietuvoje, tačiau jie tiesti už skolintus pinigus. Bet taip yra ne tik Anglijoje. Pavyzdžiui, Italijoje yra daugybė kelių ir tiltų, kurie nežinia kur veda. Kadaise buvo įsisavinami Europos pinigai, tai jie tiesė kelius į kairę ir į dešinę, kad ir toliau gautų tą finansavimą.
Tačiau infrastruktūra realiais skaičiais Britanijoje yra geresnė nei Lietuvoje. Kita vertus, tie patys automobiliai Britanijoje pirkti kreditan, kitaip tariant, iš neuždirbtų pinigų. Šiemet, palyginti su praeitų metų devyniais mėnesiais, naujų automobilių pirkimo vidurkis smuko 10 procentų, atskirose šalyse iki 50 procentų. O tai rodo smarkų gyvenimo kokybės lygio kritimą. Tai reiškia ir tai, kad nebelieka darbo vietų, nes sumažėja automobilių gamyba. O tai kvepia darbuotojų atleidimais.
- Kur saugiau, Lietuvoje ar Anglijoje?
- Narkotikai į Lietuvą atkeliauja iš Europos. Žmonių prekyba vyksta taip pat ne Lietuvoje. Iš mūsų šalies tik išveža jaunas paneles užsienio rinkoms.
Tačiau Lietuvoje nėra vietos, kur žmogus bijotų įžengti. Na, nebent čigonų taboras Vilniuje. O Anglijoje yra zonos, kur britui įžengti nerekomenduojama, kur emigrantai užėmę ištisus regionus. Ne paslaptis, kad tų pačių emigrantų nusikalstamumas tuose kvartaluose yra didžiulis.
- Londone be perstojo lyja. Ar Anglija dėl to mano, kad Lietuvoje geresnis klimatas?
- Skaičius galima interpretuoti labai įvairiai. Lietuvoje iš tiesų klimatas yra blogesnis nei Anglijoje, nes pas mus yra žymiai didesnis temperatūrų svyravimas - yra nuo 40 laipsnių šalčio iki 40 laipsnių šilumos. Anglijoje šis skirtumas yra žymiai mažesnis. Ten 10 laipsnių šalčio yra stebuklas. Tad Britanijos klimatas žymiai palankesnis negu Lietuvos. Bet anglas, žinodamas, kad kažkur yra šilčiau, daugiau saulės, rečiau lyja, lieka nepatenkintas.
Tačiau mes pamirštame vieną dalyką. Lietuvos klimatas pabrangina mūsų gyvenimą. Mums reikia pirkti žieminius rūbus, batus, padangas, trigubus langus, vamzdžius nuolat atnaujinti, už šildymą mokėti.
Anglui reikia mokėti gerokai mažiau. O anglas šito neįvertina, ir tai pakreipia statistiką. Dabar gi jie masiškai supirkinėja Ispanijoje žemes ir keliasi gyventi, ypač pensininkai.
- Tai ar galime teigti, kad Lietuvoje geresnė gyvenimo kokybė nei Anglijoje?
- Mes negyvename geriau už anglus, bet vienais aspektais geriau pas mus, kitais pas juos. Jei žiūrėsime į perspektyvą visuomenės atžvilgiu - Lietuva turi mažiau šansų turėti problemų nei britai.
Audrius Kulikauskas, kompozitorius:
Aš neįkalbinėju vaikų pasilikti Lietuvoje, o stengiuosi užkrėsti prasme. Prasme pasilikti. Man ne tik kaip muzikantui, bet ir kaip lietuviui, yra graudu ir baisu patirti, kad šiemet iš M.K.Čiurlionio menų mokyklos į Muzikos akademiją nebuvo nė vieno stojančiojo - visa „čiurlionkės“ karta išvažiavo į užsienį.
Noriu priminti, kad mūsų himnas: „Vardan tos, Lietuvos", tad ir darykime dėl jos, o ne vien dėl savęs.
Zita Čepaitė, rašytoja:
Nereikia tikėti burbulais apie aukso šalį, kurioje viskas gerai. Gerai tik tiems, kurie gyvena iš lengvatikių. Keista, kad dar kuriamos istorijos, jog žmonės Britanijoje lengvai gyvena tik iš pašalpų.
Jie čia sunkiai dirba 6 dienas per savaitę, 12 valandų per dieną. Dauguma išeivijoje esančių lietuvaičių tampa tik pigia darbo jėga.
Brolis Pijus, vienuolis:
Panašu, kad dar tebesikliaujame klaidinga, sovietų įpūsta mintimi, kad valstybė yra mama, ji kiekvienu mūsų pasirūpins. Metas suprasti, kad yra atvirkščiai - mes esame valstybės mama. Tik tai supratę, nustosime jai priekaištauti ir imsime kurti.
Algis Šileika, profesorius:
Daug teko bendrauti su Kanados lietuviais, kurie tais laikais išvyko trumpam, bet iki šiol negrįžę. Sako, mes norėtume grįžti, bet čia jau įleidę šaknis, vaikai čia įsikūrę, anūkai... Yra, kurie sugrįžo, bet greitai vėl emigravo. Todėl pasikartosiu - verkiant reikia kryptingos ir teisingos socialinės politikos.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą