"Neprestižinės" profesijos citadelėse daugėja iššūkių nebijančio jaunimo

Mokytojų dieną pasitinkant

Pernai dienraščio "Vakarų ekspresas" organizuotoje moksleivių apklausoje neatsirado nė vieno jaunuolio, norinčio tapti mokytoju. Smetoninėj Lietuvoj itin gerbta specialybė šiandien nešioja "neprestižinės" etiketę, statistiniai duomenys mokytojus tituluoja nepaklausiausiais specialistais. Vis dėlto mokyklose daugėja jaunų veidų.

Šiais metais į Klaipėdos darbo biržą, pasak tarpininkės, kuruojančios švietimą, Zitos Bartkienės, kreipėsi nemažai mokytojų iš "Kuršių" mokyklos. Anot pašnekovės, vieni nepaklausiausių mokytojų yra lituanistai.

Trūksta mokytojų

Z. Bartkienę nustebino edukologų trūkumas. "Paprastai neturėdavom ką pasiūlyti šiems specialistams, o šiemet jų trūksta", - teigia pašnekovė. Daug mokyklų nesurinko vaikučių į pirmas klases, tačiau skyrė pamokų užklasiniam ugdymui. Tad, pasak Z. Bartkienės, ypatingai stinga mokytojų asistentų.

Beveik kiekvienoje mokykloje trūksta anglų kalbos, informatikos, matematikos specialistų. O mokyklos, anot Z. Bartkienės, nori jaunų darbuotojų.

Klaipėdos mokyklų vadovai patvirtina, kad iš stiesų stinga tiksliųjų mokslų specialistų, tačiau humanitarinės pakraipos mokytojams laisvų darbo vietų jie pasiūlyti negali.

Baltijos vidurinės mokyklos pavaduotoja Jolita Pundziuvienė džiaugiasi, kad atleisti iš darbo mokytojų neteko, atvirkščiai, net pritrūko specialistų. "Trūksta tiksliųjų mokslų specialistų - matematikos, fizikos, chemijos mokytojų", - teigia pašnekovė.

Iš mokyklų nebėga

Vytauto Didžiojo gimnazijos vadovas Stasys Ruiba tikina, kad mokytojai iš mokyklos nebėga. "Mūsų kolektyvas nesikeičia, mokytojai niekur nenori išeiti. Atvirkščiai, nestinga norinčių pas mus dirbti", - teigia pašnekovas.

Tiesa, jauni specialistai čia laukiami. "Kai tik yra galimybė, priimam jaunus žmones. Pavyzdžiui, pensijon išėjusį mokytoją pakeičia jaunas specialistas", - teigia pašnekovas.

Vitalijus Jakobčiukas, "Žaliakalnio" vidurinės mokyklos direktorius, taip pat sako nepastebėjęs ryškios kadrų kaitos. "Nėra buvę tokio atvejo, kad metus padirbėjęs mokytojas išeitų", - džiaugiasi pašnekovas. Anot jo, mokykloje dirba nemažai jaunų specialistų, perkopusių penkerių metų stažą.

Suviliojo užsienis

Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos mokytojus prieš 3-4 metus suviliojo užsienis. Mokyklos vadovas Vytautas Dumčius prisimena, kad tada ne vienas mokytojas išdūmė į Airiją, Škotiją, Ispaniją, Vokietiją.

"Bendraujam su "pabėgėliais" iki šiol. Jie džiaugiasi ištrūkę iš mokyklos ir nė nesiruošia grįžti", - apgailestauja vadovas. Per pastaruosius dvejus metus šis bumas nurimo.

Mokyklų vadovai teigia stengiantys apsaugoti savo darbuotojus nuo nedarbo. Mažiau paklausių specialybių mokytojai turi galimybę persikvalifikuoti.

Gelbsti perkvalifikavimas

Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto direktorės pavaduotoja Irena Pašilytė teigia, kad populiariausios yra anglų kalbos ir informatikos studijos, mat šių specialistų labiausiai trūksta mokyklose.

Šiuo metu dalyko didaktiką su specializuota anglų kalba bendrojo lavinimo mokyklose studijuoja 98 mokytojai, dalyko didaktiką ir informatiką - 41.

Pasak I. Pašilytės, į institutą dažniausiai kreipiasi pradinių klasių mokytojai, filologinės krypties specialistai - rusų, lietuvių kalbos mokytojai, taip pat baigusieji choreografiją, muzikos mokytojai, buvo keletas chemikų.

Atrado save

"Vakarų ekspreso" kalbinti jauni specialistai tikino mokykloje nenuobodžiaujantys ir čia atradę save.

Aušra Žukauskienė Baltijos vidurinėje mokykloje dirbo dvejus metus. Šiuo metu ji augina vaikutį ir net neketina mesti mokyklos.

"Aš dar vaikystėje svajojau tapti darželio auklėtoja. Tad mano svajonė lyg ir išsipildė", - pasakoja lietuvių kalbos mokytoja A. Žukauskienė. Pašnekovė prisimena, kad dar stovėdama ant pakylos su diplomu rankoje ji sužinojo, jog gavo darbą mokykloje.

"Jaučiuosi atradusi save ir, kaip ten bebūtų, ateitį siesiu su pedagogika", - atvirauja A. Žukauskienė. Anot jos, mokykla tikrai viliojanti vieta jaunam specialistui: kolektyvas jaunėja, vyksta įvairios reformos. Tačiau čia, kaip ir kiekviename darbe, reikia turėti pašaukimą.

"Aš nesigėdiju savo profesijos, tik mano pasirinkimas nustebino draugus ir pažįstamus", - tikina A. Žukauskienė, - mokytoja turi būti rami, kukli, o aš ne tokia". Pašnekovė save vadina šiuolaikiška mokytoja ir prisipažįsta, jog visas mokykloje dirbantis jaunimėlis toks.

A. Žukauskienė griežtai nesutinka, kad mokykloje gali dirbti bet kas. "Pirmiausia reikia sugebėti įsitvirtinti čia, sutarti ir su mokiniais, ir su kolektyvu. Manau, kad dirbti su žmonėmis yra kur kas sunkiau, nei su popierėliais ir skaičiais", - teigia pašnekovė.

A. Žukauskienės kolega, taip pat lietuvių kalbos mokytojas Vytautas Staugas visada žavėjosi literatūra. Mokykloje V. Staugas dirba šešerius metus ir nemato priežasčių, dėl kurių turėtų iš ten išeiti.

Pašnekovas prisipažįsta, kad mokytojo darbas emociškai sunkus: "Per dieną tenka bendrauti su 100-150 vaikų, tai išsunkia emociškai". Be to, mokytojas negali stovėti vietoje: nuolat reikia mokytis pačiam, daug skaityti, viskuo domėtis.

Nėra rutinos

Kita vertus, mokytojo darbe nėra rutinos. "Kiekviena klasė, kiekviena pamoka vis kitokia. Tu nuolat ieškai naujų formų, būdų, kaip mokyti", - pasakoja V. Staugas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad visuomenė sprendžia, kas yra prestižas, o kas - ne. Tačiau tarp mokytojų tokio dalyko nėra. "Mes dirbame ne dėl prestižo. O kas tas prestižas? Dirbti nuo ryto iki vakaro biure tarp popieriukų? Nereikia man tokio prestižo", - piktinasi V. Staugas. Be to, jo nuomone, ne profesija puošia žmogų, o žmogus profesiją.

V. Staugas prisipažįsta, jog jį šokiravusi visuomenės nuomonė, esą į mokyklą gali eiti tik nemokšos ir nevykėliai. "Tegu ateina ir pabando patys bent mėnesį čia padirbėti", - ragina pašnekovas.

Pašnekovas sutinka, kad mokytojo kėdė jaunam specialistui neatrodo patraukli finansiškai. Tačiau jei yra noras dirbti, po metų, kitų pamatai, kad tuos nepatogumus atperka kiti dalykai. "Juk mokytojas palieka ženklą, pėdsaką šiame pasaulyje", - sako V. Staugas.

Kažko trūko

Tačiau be pasiryžėlių dirbti mokykloje yra ir tokių, kurie ją iškeitė į galbūt įdomesnį darbą. "Vakarų ekspreso" kalbinta "TV pagalba" vedėja Aušra Kilkuvienė patikino, kad pagal specialybę iki pat šiol yra pedagogė.

"Svajojau būti mokytoja ir į šią specialybę stojau sąmoningai", - prisimena A. Kilkuvienė. Ji vienoje Kauno mokykloje pradinių klasių mokytoja dirbo penkerius metus.

Darbas mokykloje, anot pašnekovės, prasmingas. Jai čia buvo smagu ir įdomu. "Kita vertus, būdavo dienų, kai viskas nusibosdavo, pavargdavau, jausdavausi neįvertinta, - prisipažįsta A. Kilkuvienė, - tačiau tai normalu".

A. Kilkuvienė pastebi, kad jaunimui mokytojo darbas atrodo nepatrauklus dėl mažo atlyginimo. "Žmogus su aukštuoju išsilavinimo uždirba 800 litų. Žiauru", - piktinasi pašnekovė. O dirbti iš idėjos, anot pašnekovės, - utopija. "Žmogus dirba dėl pinigų ir dėl to, kad jam ten smagu", - teigia ji.

Be to, mokytojas neturi asmeninio gyvenimo. "Mokytojas visas šventes praleidžia mokykloje. Tu neturi savo vaiko, bet turi mokinius, ir visi jie - tavo vaikai", - pasakoja A. Kilkuvienė.

Mokyklą A. Kilkuvienė paliko ne dėl to, kad nepatiko. Tiesiog gyvenimas nubloškė ją į visai kitą sritį. "Keletą metų derinau darbą mokykloje ir radijuje, po to vietinėje Kauno televizijoje. Tai man buvo nepažinta sritis, iššūkis, o aš mėgstu iššūkius. Smagu išbandyti save. Vėliau uždarė mokyklą, kurioj dirbau", - prisimena pašnekovė.

Tačiau šou biznyje A. Kilkuvienė jaučiasi geriau. "Mokykloje man kažko trūko. Žinoma, ten gali daryti šou su vaikais, bet tai ne tas pats", - teigia pašnekovė.

Ledkalnio viršūnė

Laima Domarkienė, dabar dirbanti radijo stotyje "Vox Maris", penkerius metus mokė suaugusiuosius lietuvių kalbos. "Tai įdomus darbas. Suaugusiųjų mokykloje tu esi ne tik mokytojas, bet ir draugas, patarėjas", - pasakoja L. Domarkienė.

Tačiau pašnekovė pastebi ir nemažai negerovių. Anot jos, dabar mokyklose tvyro nekokia atmosfera. Anot jos, mokytojai nepatenkinti tuo ką turi: atlyginimu, sąlygomis. Dėl to nepasitenkinimo kenčia vaikai, darbo kokybė.

Be to, tai labai "siauras" darbas, švietimo sistema - stagnatoriška. Jaunam žmogui čia, anot pašnekovės, trūksta erdės tobulėti.

"Darbas su mokiniais - tai tik ledkalnio viršūnė. Nepalyginamai daugiau laiko ir energijos atima popierizmas. Ir visa tai tik tam, kad pavaduotojas paskui galėtų kažkam tą popierių parodyti. Tai man labai nepatiko", - prisimena pašnekovė.

Indra DUOTAITĖ