Gaisrų prevencija
Kiekvienas aukščiau nei 6-7 aukšte gyvenantis klaipėdietis yra potenciali gaisro auka. Priemonių iš tokio aukščio iškelti žmones ugniagesiai neturi, o daugiabučių evakuacijos infrastruktūra dažniausiai būna užgriozdinta šlamštu, avarinės angos ant stogo, saugantis vandalizmo ir vagysčių, - rakinamos.
Anot Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininko Gintauto Stankevičiaus, padėtis uostamiestyje esą nėra tokia bloga kaip Vilniuje.
Iš 27 gyvenamųjų namų, aukštesnių nei 26,5 metro, kuriuose įdiegta priešdūminė vėdinimo sistema, ji neveikia tik viename. "Tai viskas, kas veikia visoje Lietuvoje", - pabrėžė G. Stankevičius.
Vis dėlto per neplaninį Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdį, surengtą atsižvelgiant į pastarojo meto tragedijas Vilniuje, įvardyta ir problemų, dėl kurių kyla grėsmė gyventojams bei jų turtui.
Rūpesčių yra ir dėl pačių gyventojų, nesilaikančių tvarkos, ir dėl bendrojo naudojimo patalpas okupavusių asocialių asmenų, kuriuos būna sunku išprašyti. Taip pat dėl to, kad elektros ūkis sovietmečiu statytuose namuose nebeatitinka šiandienos poreikių.
Padedant giminaičiams, kaimynams bei policijai kartais pavyksta sutvarkyti šiukšles kaupiančių gyventojų butus. Tačiau dažnai įvairių institucijų atstovų tokie žmonės tiesiog neįsileidžia, o svertų jiems paveikti neturima.
Posėdžio metu taip pat svarstyta, kad nereikėtų gyventojams už skolas atjunginėti elektros, nes tuomet butuose deginamos žvakės bei laužai.
Kai kurių daugiabučius namus administruojančių įmonių vadovai skundėsi ir dėl gyventojų, nenorinčių, jog būtų užvirintos šiukšlių šachtos, nesupratingumo. Pavojų kelia į šiukšlių šachtas metamos neužgesintos cigarečių nuorūkos.
Anot Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, didžiausia naujiena jai buvo žinia, kad ne viskas gerai ir Savivaldybės įmonėse. Nustatyta, kad kai kurių vaikų globos namų evakuacinių išėjimų durys užrakintos, užgriozdintos stelažais ir pan. G. Stankevičius priekaištavo ir dėl to, kad rugsėjo 1-ąją į mokyklas susirenkantys mokiniai paprastai randa čia dar dirbančius statybininkus.
Siekiant, kad gaisrų prevencija būtų efektyvesnė, anot S. Simonavičiūtės, per savivaldybių asociaciją bus siūlomos įstatymų pataisos, inicijuojamas poįstatyminių aktų atsiradimas. Ketinama parengti ir pavyzdines bendrojo naudojimo patalpų daugiabučiuose taisykles bei siekti, kad gyventojai susitartų, kaip šiomis patalpomis jie naudosis.
Pasak G. Stankevičiaus, gaisrų kiekiu uostamiestis lenkia sostinę - Vilniuje 10 tūkst. gyventojų tenka 50, o Klaipėdoje - 75 gaisrai. Didžiausia uostamiesčio rykštė - žolės deginimas. Šiemet Klaipėdoje jau kilo 61 gaisras, iš kurių 19 - butuose, 11 - rūsiuose, 8 - laiptinėse. Kasmet gaisruose žūva keletas žmonių.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą