Neištvėrę laukimo autotransporto eilėse, susidarančiose Tarptautinėje jūrų perkėloje (TPJ) prie įvažiavimo į Lietuvą, kai kurie vairuotojai grįžta namo pailsėti neperėję pasienio kontrolės. Toks "pasivaikščiojimas" kvalifikuojamas kaip nelegalus valstybės sienos kirtimas - vairuotojui, įtrauktam į duomenų bazę kaip sienos pažeidėjui, po metų netikėtai gali kilti problemų Vokietijoje ar kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje.
"Vakarų eksprese" ne kartą rašyta apie tai, kad keltams atplaukus Tarptautinėje jūrų perkėloje (TJP) prie įvažiavimo į Lietuvą vartų susidaro autotransporto eilės. Pasirodo, kai kurie vairuotojai bando šią problemą spręsti labai paprastai - pastato autotransporto priemonę aikštelėje, o patys eina namo miegoti. Kitą dieną grįžta ir susitvarko krovinio bei kitus dokumentus, kai eilių nebėra. Viskas būtų gerai, jei taip elgdamiesi jie netaptų pažeidėjais. Vien tik per pastaruosius du mėnesius už pasienio kontrolės punktų režimo taisyklių pažeidimą piniginėmis baudomis jau nubausti 5 vairuotojai. Beje, jie net nenutuokia, kokios šio, jų manymu, nereikšmingo pažeidimo pasekmės gali būti.
Baudžiami piniginėmis baudomis
Pernai pasienio kontrolės punktų režimo pažeidėjų padaugėjo nuo 2 iki 15. Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) vado Sigito Černeckio teigimu, daugiausia tokių pažeidėjų yra TJP, kurioje iki šiol nesutvarkyta infrastruktūra, tvoros, apsauga neatitinka šių dienų reikalavimų. Čia vairuotojai keltui atplaukus palieka mašinas, kurių dokumentai neįforminti, nesutvarkyti krovinio muito reikalai, aikštelėje ir išeina pro vartus nekontroliuojami, įtikinę apsaugos darbuotojus, kad eina į muitinę, nors nei muitinės, nei pasienio kontrolės jie nepereina. Kai kurie jų tiesiog nenori suprasti, kad išlipę iš kelto ir būdami savo uoste yra iš užsienio grįžę piliečiai. Po dviejų dienų jie, žinoma, ateina forminti dokumentų, tačiau jau būna vieną kartą nelegaliai kirtę sieną. "Vakarų ekspreso" žiniomis, būna, kad vairuotojai, susitvarkę visus dokumentus, tiesiog tądien nepatenka į keltą su mašina. Jie, žinoma, nenakvoja perkėloje, išeina kartais taip pat neperėję pasienio kontrolės. Vadinasi, jie taip pat turėtų būti baudžiami.
Pasak S. Černeckio, iš pradžių pasieniečiai su tokiais vairuotojais bandė kalbėtis gražiuoju, aiškinti, kad prieš išeidami iš perkėlos jie turi pereiti pasienio kontrolę. Tačiau tokių pažeidimų padaugėjo, tad dabar vairuotojai pradėti bausti. Kiekvienas jų moka nuo 150 iki 300 Lt. Negana to, jie įtraukiami į asmenų duomenų bazę kaip sienos pažeidėjai. Rinktinės vado teigimu, kai Lietuva įstos į Europos Sąjungą (ES), toks vairuotojas gali turėti problemų, sakykime, Prancūzijoje ar Vokietijoje.
Keltuose nebetikrinami
Anksčiau pasieniečiai kontrolę atlikdavo pačiuose keltuose. Tačiau atsižvelgdami į uosto naudotojo Danijos kompanijos "DFDS Tor Line", valdančios AB "LISCO Baltic Service" akcijas, prašymą pasieniečiai laivuose kontrolės nebeatlieka. Pasienio kontrolė šiuo metu yra perkelta prie vartų.
Kitaip sakant, pasieniečiai netrukdo tam, kad keltas, kurio prastova labai brangiai kainuoja, būtų kuo greičiau pakrautas ar iškrautas. S. Černeckis mano, jog, kai perkėloje bus sutvarkyta infrastruktūra, išvažiavimo keliai, vartai, šios problemos neliks. Situaciją, jo manymu, apsunkina tai, kad TJP yra du uosto naudotojai - "LISCO Baltic Service" ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), kurių nė vienas kol kas neskiria čia infrastruktūrai papildomų lėšų. S. Černeckis "Vakarų ekspresui" sakė norįs tikėti, kad pastatytas kruizinių laivų terminalas atitiks ES reikalavimus, t. y. kad jame bus atskirti ES ir ne ES keleivių srautai. Tam, kad ir TJP atitiktų ES reikalavimus, preliminariais apskaičiavimais, čia reikėtų investuoti apie 1 milijoną litų.
Bandoma naudotis brolio pasu
Pernai iš užsienio grąžinti 329 asmenys, tai 7,3% mažiau nei užpernai. Daugiausia, net 203 asmenys, grąžinti iš Švedijos dėl lėšų, skirtų pragyvenimui šalyje, trūkumo, nelegalaus darbo. Į LR pernai neįleisti 490 užsieniečių, tai 8,9% daugiau nei užpernai. Daugiausia tai asmenys, vykę su negaliojančiais dokumentais, be vizų.
Pernai PAR sulaikė 32 asmenis, turėjusius suklastotus pasus. Rinktinės vado teigimu, daugiausia jų sulaikoma TJP, kurioje būna daugiausia keleivių. Pasak jo, tarp laivų įgulų narių pasitaiko vienas kitas pažeidėjas, turintis negaliojančius dokumentus ar neturintis vizos. Daugiausia asmenų su suklastotais dokumentais pasitaiko tarp keltų keleivių. Pernai rinktinės saugomame ruože sulaikytos 3 nelegalių migrantų grupės. Tai Turkijos piliečių grupės, bandžiusios vykti su suklastotais Turkijos pasais, įsigytais Čekijoje. Į Lietuvą jos patekdavo per Vilniaus oro uostą. PAR pasieniečių duomenis, turkų turėjo vykti kur kas daugiau, tačiau, kadangi Klaipėdoje buvo pradėti sulaikyti, savo ketinimų tokiu būdu patekti toliau į Vakarus jie atsisakė.
S. Černeckis atkreipė dėmesį į tai, jog pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai bandoma išvykti į užsienį su kaimyno, brolio ar draugo pasu. Asmenys, padarę kokį nors nusižengimą, ieškomi dėl alimentų nemokėjimo yra įtraukiami į paieškomų asmenų duomenų bazę. Kai reikia išvykti į užsienį, jie skolinasi pasą iš asmens, kuris nėra įtrauktas į tokių duomenų bazę, ir bando pereiti pasienio kontrolę.
Pasak PAR vado, pasieniečiai privalo identifikuoti asmenį, nors kartais tai padaryti būna gana sunku. Pavyzdžiui, buvo sulaikytas vienas asmuo, turėjęs labai panašaus į save brolio pasą. Tarp brolių tebuvo tik vienerių metų skirtumas. Pasieniečių profesionalumas pasireiškia sugebėjimu nustatyti suklastotus dokumentus. To jie yra mokomi. Be to, jie išmano ir psichologijos dalykus. Kai kurie jų, spręsdami iš piliečio laikysenos, kol jis ateina prie kontrolės langelio, gali pasakyti, ar jis yra įtariamas kuo nors, ar ne.
Lietuvos pasieniečiai informacijos apie pasų padirbinėjimo būdus gauna iš visos Europos, netgi turi katalogus. Vienas iš pagrindinių padirbinėjimo būdų - nuotraukos perklijavimas. Pasak S. Černeckio, PAR pareigūnai šį būdą yra labai gerai išstudijavę. Jo teigimu, kvalifikuotas pareigūnų mokymas aptikti klastotes, keliaujančio asmens elgesio psichologijos išmanymas leidžia pasieniečiams kontroliuoti neteisėtos migracijos procesus.
Būtini originalūs dokumentai
Anksčiau per Klaipėdos uostą buvo gabenama nemažai vogtų mašinų. Buvo grupuotės, kurios tuo vertėsi, netgi konteineriais gabeno ir JAV vogtas mašinas. Pernai įtariamų esant vogtomis transporto priemonių sulaikytos 32, t. y. dvidešimčia mažiau nei užpernai. Pastaruoju metu, pasak rinktinės vado, madingu dalyku tapo ES lizingo būdu pirktų transporto priemonių gabenimas iš Lenkijos, Vokietijos ir kitų valstybių, nors iš Šengeno sutarties valstybių erdvės tokias mašinas vežti į tolimąjį užsienį negalima. Jas bandoma išvežti į Rusiją, į Baltarusiją, Ukrainą. Savininkas paskelbia, kad jo mašina buvusi pavogta Prancūzijoje ar Vokietijoje ir dar gauna draudimą. Visai neseniai buvo sulaikytas toks 2002-ųjų džipas. Pasak S. Černeckio, kartkartėmis tokių mašinų vis pasitaiko.
Dar vienas dalykas, nemažai atvejų, kai keltais iš Švedijos bei Vokietijos atplukdomi lengvieji ir krovininiai automobiliai, kurių vairuotojai neturi originalių transporto priemonių registravimo dokumentų ar pateikia šių dokumentų kopijas. Pernai į LR neįleistos 95 tokios transporto priemonės. Lietuvos sieną kertant būtina turėti originalius mašinos dokumentus. Kartais pradėjus aiškintis, kodėl neturima originalių dokumentų, paaiškėja, kad mašina buvusi pavogta užsienyje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą