Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų tarybos posėdyje buvo apžvelgta, kokia šiuo metu yra teikiamų paslaugų perdavimo vietos bendruomenėms ir nevyriausybiniam sektoriui situacija. Teigiama, kad Klaipėdoje, palyginus su kitomis savivaldybėmis, tvarkomasi neblogai.
Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Sonata Jakienė NVO tarybai pristatė statistinę informaciją. Pasak jos, šiuo metu Savivaldybė per 37 proc. reikalingų paslaugų perka iš NVO. Be to, kiekvienais metais organizuojamas NVO socialinių projektų dalinis finansavimas. Pernai lėšų buvo skirta 26 projektams.
Praėjusiais metais Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro kartu su partneriais parengtoje gero valdymo principų taikymo Lietuvos savivaldybėse studijoje nurodoma, kad Valstybės pažangos strategijoje "Lietuva 2030" numatytas svarbus vaidmuo nevyriausybinėms organizacijoms "tiek įgalinant visuomenę, tiek ir įtraukiant jas į sprendimų priėmimo procesus".
Čia pažymima, kad turi būti "suteikti įgaliojimai veikti ir sudaromos sąlygos lyderystei arčiausiai žmogaus esančioms ir geriausiai padėtį žinančioms bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms". Taip pat pabrėžiama, kad visos viešosios paslaugos turi būti perduotos nevyriausybinėms organizacijoms ar verslo įmonėms, išskyrus tas, kurių šios negali vykdyti.
Vis dėlto teigiama, kad NVO dalyvavimas tvarkant viešuosius reikalus yra silpnas dėl įvairių tarpusavyje susijusių veiksnių: nėra integruotos NVO stiprinimo programos, nevyriausybininkai silpnai įtraukiami į sprendimo procesus, nelaikomi lygiaverčiais partneriais, nepakankami organizacijų gebėjimai ir ištekliai.
Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovas Martinas Žaltauskas teigė, kad yra atlikta dalies Lietuvos savivaldybių analizė - kaip jos bendradarbiauja su NVO.
"Buvo 23 savivaldybės, kurios paskelbtos tiksline teritorija, jose ir dirbome. Didžiųjų miestų savivaldybių mes neanalizavome, bet tokias analizes gali pasidaryti pačios savivaldybės. Apskritai situacija yra sudėtinga. Kai kurios savivaldybės atrodo geriau, pavyzdžiui, Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, nes jos labiau perka paslaugas iš nevyriausybinių organizacijų, jas įtraukia į veiklą, o mažosios savivaldybės vis dar labiau laikosi ant biudžetinio sektoriaus", - sakė M. Žaltauskas.
Anot jo, yra viešojo valdymo tobulinimo programa, pagal kurią siekiama finansuoti ne institucijų išlaikymą, o finansuoti paslaugų teikimą.
"Pavyzdžiui, jei yra žmonių, kuriems teikiama konkreti paslauga, tada ji yra finansuojama, jei nėra žmonių, kuriems ta paslauga reikalinga, institucija negali būti išlaikoma vardan savęs. Iš sovietinių laikų yra išlikę įvairių institucijų, tarkime, jaunimo centrai ten, kur jaunimo visai nėra, ir panašiai", - kalbėjo NVO informacijos ir paramos centro vadovas.
Perleidus tam tikrą paslaugą NVO, anot M. Žaltausko, savivaldybėms palengvinama finansinė našta, nes NVO jos teikia tik dalinį finansavimą, o kitas lėšas organizacijos gauna iš 2 proc. paramos, verslo, komercinės veiklos ir t. t. Taip siekiama gerinti pačių organizacijų finansinę padėtį, paslaugų kokybę ir panašiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą