"Vadovaujant Jonui Šimėnui, Seimo Aplinkos apsaugos komitete prasidėjo per visą Nepriklausomybės laikotarpį nematytas kryptingas Lietuvos gamtos naikinimas, todėl prašome Jūsų, gerbiamoji Seimo pirmininke, kuo skubiau spręsti dabartinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko atitikimo einamoms pareigoms klausimą, nes tolesnė jo destruktyvi veikla padarys nepataisomą žalą Lietuvos gamtai ir Lietuvos visuomenei",- sakoma nevyriausybinių organizacijų kreipimesi.
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovai pareiškė, kad Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J. Šimėno veikla neatitinka nei Seimo Aplinkos apsaugos komiteto tikslų, nei daugumos Lietuvos žmonių interesų aplinkos valdymo srityje.
Kreipimesi pažymima, kad komiteto pirmininkas, inicijuodamas Statybų įstatymo pataisas, siekė įteisinti nelegalias statybas, o tai padarius, būtų įteisinta ir padaryta žala kultūros paveldo ir gamtos objektams ir būtų negrįžtamai sunaikinti vertingiausi Lietuvos kraštovaizdžiai.
"Jonas Šimėnas pritarė nerūšiuotų atliekų deginimo planams. Tokia iš Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko kylanti iniciatyva rodo jo nepakankamą kompetenciją atliekų tvarkymo srityje. Atkreipiame dėmesį, kad ES ir Lietuvos teisės aktai nurodo, kad atliekų deginimas galimas tik tais atvejais, kai kitos, aplinkai palankesnės, priemonės (atliekų prevencinės, rūšiavimo, antrinio panaudojimo) buvo maksimaliai išnaudotos. Nerūšiuotų atliekų deginimas, kai jų sudėtyje gali būti ir pavojingų atliekų, kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai", - sako nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Pasak jų, komiteto pirmininkas vienareikšmiškai palaiko itin stambių kiaulininkystės įmonių plėtrą Lietuvoje.
"Atkreipiame dėmesį, kad problema yra ne pati kiaulininkystės plėtra, o bandymai šį tradicinį Lietuvos žemdirbių verslą koncentruoti stambiose kiaulininkystės įmonėse. Taip sukuriami itin pavojingi aplinkai ir žmonių sveikatai bei visiškai nenaudingi vietos žemdirbiams pramoniniai objektai kaimo vietovėse. Todėl daugumoje ES šalių kiaulininkystės koncentravimas yra griežtai ribojamas ir rekomenduojama vienoje fermoje laikyti ne daugiau kaip du tūkstančius kiaulių",- sakoma kreipimesi.
Jo iniciatoriams ypatingą nerimą kelia ir J. Šimėno pastangos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įteisinti masinę užtvankų statybą ir taip galutinai sunaikinti dar likusias natūralias Lietuvos upes, padarant nepataisomą žalą Lietuvos gamtai, kraštovaizdžiui ir pažeisti Lietuvos įsipareigojimus tarptautinei bendruomenei dėl biologinės įvairovės ir migruojančių žuvų apsaugos.
Nevyriausybinių organizacijų atstovams didelį rūpestį kelia Seimui pateiktos ir komitete svarstomos Lietuvos saugomų teritorijų įstatymo pataisos, kad prisidengiant dalies suinteresuotos visuomenės nuomone bus siekiama patenkinti privačių asmenų interesus, t.y. leisti statybas vertingiausiose saugomose teritorijose, mažinti saugomų teritorijų ribas ar siekti jas panaikinti.
"Žinant dabartinio komiteto pirmininko nuostatas,galima neabejoti, kad privatus interesas bus iškeliamas prieš viešuosius, kas reikštų po Nepriklausomybės sukurtos šiuolaikiškos saugomų teritorijų sistemos sunaikinimą", - sako kreipimosi autoriai.
Jie taip pat pažymi, kad Jono Šimėno vadovaujama darbo grupė pritarė Miškų įstatymo pakeitimo nuostatoms, kurių pagrindu siūloma leisti skaidyti į mažesnius nei 5 ha sklypus miško paskirties žemę, supaprastinta tvarka keisti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės, miestų miškus, miško parkus, rekreacinius ir apsauginius miškus, miškuose leisti statyti pastatus.
"Šie įstatymo pakeitimai įteisintų urbanizaciją miškuose, sunaikinant didelę dalį miškų masyvų, sukeliant biologinei įvairovei svarbių buveinių sunaikinimą ir ribojimus visuomenei naudotis gyvybiškai svarbia ekosistema - mišku", - sakoma dokumente.
Jį pasirašė Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija ("Aplinkosaugos informacijos centras", "Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras", bendrija "Atgaja", "Baltijos aplinkos forumas", "Darnaus vystymosi iniciatyvos", "Lietuvos entomologų draugija", "Lietuvos gamtos fondas", "Lietuvos ornitologų draugija", "Vandens namai"), Lietuvos žaliųjų judėjimo, judėjimo "Už gamtą" vadovai.
J. Šimėnas kategoriškai atmeta jam kai kurių nevyriausybinių organizacijų atstovų adresuojamus kaltinimus. Politikas tvirtina neketinąs atsistatydinti.
"Nematau dėl ko. Visą laiką buvau aplinkos saugojimo pagal darnaus vystymosi principą šalininkas. Mes turime saugoti gamtą, turime apsaugoti tuos, kurie yra silpnesni už žmogų, bet žmogus taip pat turi teisę gyventi, o ne emigruoti į užsienį, nes čia jo žemė, jo Tėvynė. Turime taip suderinti santykius tarp gamtos ir žmogaus, kad valstybė galėtų vystytis", - Eltai sakė J. Šimėnas.
Jis taip pat neatmetė galimybės kreiptis į teismą.
"Kategoriškai atmetu kaltinimus, svarstau galimybę ginti savo teises, garbę ir orumą teisme. Galų gale esu apjuodintas", - sakė J. Šimėnas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą