Norvegai ruošasi plaukti į Lietuvą.

Užvakar Klaipėdos miesto savivaldybėje lankėsi SuPortNet II projekto (mažųjų uostų tinklo kūrimas Baltijos jūros regione) informacinių technologijų vadovas norvegas Džonis Bunesas (Jonny Bunaes). Vizito tikslas - pasidomėti Lietuvos mažųjų uostų integracijos į SuPortNet sistemą reikalais ir šiuo metu Klaipėdos apskrities koordinuojamu projektu "Tarptautinių vidaus vandens kelių plėtros studija"
"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad SuPortNet projektas yra INTERREG'o programos, finansuojamos iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, dalis. SuPortNet projektą sudaro trys pagrindinės dalys: uostų planavimas, informacinės bazės interneto tinklapyje kūrimas, uostų statyba ir įrengimas jautriose gamtos vietose, kuriose keliami itin dideli aplinkosaugos reikalavimai.
SuPortNet projektas turi 110 partnerių iš įvairių šalių. Jame dalyvauja ir apskritys, ir policijos struktūros, ir miestų valdžia. Stengiamasi įtraukti organizacijas, kurios galėtų padėti spręsti atsirandančias problemas.
Pirmąjį SuPortNet projekto etapą koordinavo Vokietija. Antrą jo etapą, kuris turėtų baigtis kitais metais, koordinuoja Norvegija.

Uosto vertė - būti sistemoje

Turistai, plaukiantys nedideliais laivais, nori plaukti iš uosto į uostą. Jų akimis vienas uostas, nesantis sistemoje - viso labo tik hidrotechniniai įrenginiai. Jis turi turėti kaimyninius uostus, į kuriuos būtų galima užsukti. Uosto vertė padidėja, kai jis yra sistemoje. SuPortNet projektas, vaizdžiai tariant - atskira Baltijos jūros regiono mažųjų uostų Europos Sąjunga.
D. Bunesas yra informacinių technologijų specialistas. SuPortNet rengia portalą internete, kuriame bus pateikiama informacija apie uostus, įtrauktus į šį projektą. D. Bunesas atsakingas už informacinės bazės internete papildymą. Prieš atvykdamas į Klaipėdą, jis jau lankėsi Rygoje, Liepojoje. Jis ir kaip ir Klaipėdos savivaldybės atstovai dalyvaus šį penktadienį ir šeštadienį Latvijos Cesio mieste vyksiančiame seminare Baltijos turizmo plėtros klausimais.
Užvakar Klaipėdos savivaldyje buvo kalbama apie tai, kokia informacija apie Klaipėdos regiono uostus turi būti SuPortNet portale. SuPortNet projekto atstovas Lietuvoje Kęstutis Oginskas teigia, jog projekto ekspertai jau surinko tam tikrus duomenis apie Lietuvos mažuosius uostus ir, suderinę juos su kitais SuPortNet atstovais, ketina juos integruoti į šio projekto informacinę sistemą. "Apie Lietuvą, apie patrauklius jos turizmo objektus turi būti pranešta pasauliui. SuPortNet yra idealus kanalas pateikti informaciją apie Lietuvą specifinei turistų grupei, mėgstančiai keliauti laivais",- sako K. Oginskas.

Ką nori žinoti turistas

Norint sudominti turistą, keliaujantį laivu, kokiu nors uostu, būtina jam pateikti kuo daugiau informacijos, kad jis galėtų suplanuoti savo kelionės maršrutą iš anksto.
Geriausia, jei šis keliautojas turės galimybę savo namuose sėdėdamas prie kompiuterio internete susirasti informaciją apie jį dominančius uostus, šalį, kokiais jos vidaus vandens keliais ir kur jis gali plaukti. Turėtų būti informacija net ir apie restoranus, viešbučius, apie muziejus, apie interneto paslaugas, apie paštą, apie tai, kur galima pasipildyti degalų, minimalus žemėlapiukas ir kt. Tada žinodamas, kur jis plauks, žmogus jausis saugesnis.
Labai svarbu, kad internete žmogus galėtų rasti informaciją savo kalba ir tai, ką jis dar galėtų aplankyti to uosto regione. Informacija turi būti labai lakoniška ir greitai randama.
Būtų gerai, kad turistas, atplaukęs į svetimą uostą, turėtų galimybę pasinaudoti internetu. Reikėtų kurti interneto kavines.

Norvegus galėtų vilioti kainos

D. Bunesas sako, jog norvegai vis dar nenori važiuoti į Lietuvą todėl, kad jie tebetiki sena ir nepagrįsta informacija, kuri buvo gauta prieš 10-15 metų - esą ši šalis nesaugi, čia blogi keliai, prasti viešbučiai.
Dar vienas negatyvus aspektas - norvegai baiminasi, jog, Lietuvai įstojus į ES, Norvegiją gali užplūsti pigesnė darbo jėga. D. Buneso manymu, bent jau kol kas būtų galima išnaudoti Lietuvoje esančias nedideles kainas ir taip norvegų turistus pritraukti į šią šalį.
Skatinant norvegų turistus vykti į Lietuvą nemažą vaidmenį, D. Buneso manymu, galėtų suvaidinti Norvegijos žurnalistai. Jie, pasilankę Lietuvoje ir savo akimis pamatę, kas čia yra iš tikrųjų, galėtų Norvegijoje plačiai paskleisti tą informaciją.

Lietuvoje susirūpinta turizmu

Klaipėdos vicemeras Vidmantas Pelčkaitis sakė, jog Lietuvoje 13 metų į turizmą, kaip verslą, apskritai nebuvo kreipiamas dėmesys. O šiemet didelės iniciatyvos ėmėsi Lietuvos ūkio ministerija. Jis akcentavo ir tai, jog šioje srityje, kuri buvo tarsi nearti dirvonai, pirmiausia iniciatyvos vis dėlto ėmėsi žemesnės grandys. Beje, rudenį Lietuvoje jau bus suformuota 13 darbo grupių, besirūpinančių turizmo reikalais. Daugiausia dėmesio Lietuvoje pastaruoju metu skiriama būtent vandens turizmui.
V. Plečkaitis informavo, jog ES jau skyrė 300 tūkst. eurų parengti Danės upės krantinės sutvarkymo, idant prie jos galėtų būti švartuojami maži laivai, studiją. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad SuPortNet projektui Lietuvoje skiriamas didelis dėmesys. Pasak vicemero, jį įgyvendinant K. Oginskas nuveikė nemažai ne tik Lietuvoje, bet ir Kaliningrade dirbdamas su jo Savivaldybės specialistais, užsiimančiais vandens turizmu. Beje, šioje sityje jam padeda konsulas Vytautas Žalys.
Iki šiol Kaliningrado srities vandenyse nebuvo leidžiama plaukioti laivams su užsienio šalių vėliavomis, tai galėjo daryti tik laivai su Rusijos vėliava. Dabar ir šioje srityje ledai jau pralaužti.
V. Plečkaičio teigimu, Susisiekimo ir Ūkio ministerijos deda nemažai pastangų, kad Lietuvoje būtų plėtojamas vandens turizmas. Aplinkos ministerija užima pasyvesnę pozicija. Pavyzdžiui, Minijos upe draudžiama plaukioti visiems, išskyrus vietinius gyventojus, turinčius specialius leidimus, ir vietinius žvejus. Tačiau neseniai Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas, kuriame svarstytas klausimas, kaip būtų galima sumažinti draudimų plaukioti Minijos upe kiekį.

Ženklus turi suprasti visi

Beje, šiuo metu Klaipėdoje jau pradėta kurti informacinių ženklų sistema. Žinoma, galima sukurti ir pastatyti mieste labai gražius ženklus pagal tobulą sistemą, tačiau labai svarbu, kad žmogus, atvykęs iš kitos šalies ir pripratęs prie kito standarto, suprastų, ką reiškia tas ženklas. Todėl pats metas susipažinti su tais ženklais, kurie jau galioja tiek SuPortNet sistemoje, tiek apskritai Europoje, ir pagal tą modelį kurti savo sistemą.