Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, jog Lietuvoje daugėja nutukusių žmonių, Šiaulių apskrityje jų yra daugiausiai. Tyrimas parodė, kad beveik 73 procentai Lietuvos gyventojų laisvalaikiu neužsiima jokia fizine veikla. Aktyvaus ir sveiko gyvenimo entuziastai pasiekė, kad 2013 metai būtų paskelbti Sveikatingumo metais, bet lėšos vis dar metamos tik ligoms, o ne sveikatai.
Žmonių sveikatinimas – entuziastų idėja
Juozas Dapšauskas, sveikatingumo propaguotojas, su beveik trimis šimtais visuomeninių organizacijų ilgai įrodinėjo, kad ateinantys metai Seimo būtų paskelbti Sveikatingumo metais.
„Turi būti startas permainoms ir sveikatai stiprinti. Ar tai bus tik valstybei nevyriausybininkų primestas reikalas, ar tikrai aukščiausiu lygiu pradės keistis požiūris į sveikatos, sveikatingumo sistemą? Ar ji bus sukurta vietoj ligų gydymo sistemos?“ – svarstė J. Dapšauskas.
Jo teigimu, apie tai, kad sveikatingumo, sveikatos klausimai valstybėje turi būti prioritetiniai, yra kalbama visą nepriklausomybės laikotarpį. O rezultatas? Gydymo biudžetas yra milijardinis, o Sveikatingumo metams ir Vyriausybės kartu su NVO parengtai Sveikatingumo metų programai nenumatyta atskiro finansavimo.
Sveikatą įgyjame ne už litus
„Kertiniai sveikatos pamatai yra teisinga mityba, judėjimas, o griaunantys – alkoholis ir rūkymas. Sveikatingumo metais reikia ypač tai akcentuoti ir šviesti žmones“, – mano J. Dapšauskas.
Jo duomenimis, kiekvienais metais apie 100 milijonų litų išleidžiama vien vaistams nuo kraujo spaudimo kompensuoti. „Per šių metų pirmą pusmetį tam išleista beveik 70 milijonų litų, cukriniam diabetui gydyti – 44,8 milijono litų. Lietuvoje gydytojų, tenkančių tam pačiam gyventojų kiekiui, vos ne dvigubai daugiau nei Lenkijoje. O ar esame dvigubai sveikesni už kaimynus?“ – klausė J. Dapšauskas.
„Jau pabodo kartoti prieš gerą dešimtmetį Seime Pasaulio banko atstovės išsakytą mintį: 1 doleris, skiriamas sveikatingumo veiklai, sutaupo 24 dolerius, kurių nebereikia skirti gydymui“, – priminė J. Dapšauskas.
Ką siūlo sveikatinimo įstaigos?
Šiaulių savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Ieva Andruškevičiūtė, paklausta, kaip miestas ruošiasi Sveikatingumo metams, atsiuntė Bendruomenės sveikatos tarybos kitiems metams nustatytas prioritetines sritis.
Popieriuje išguldyta, kad mieste sieks stiprinti bendruomenės, šeimos sveikatą. Užsiminta apie tuberkuliozės profilaktiką ir kontrolę, traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktiką. Numatyti ir keli renginiai, pavyzdžiui, „Ruduo – sveikatos stiprinimo metas“, „Pavasaris – sveikos aplinkos kūrimo metas“.
Apie tai, kaip šie renginiai vyks, ko konkrečiais jais siekiama, ar pavyks šiauliečius atplėšti nuo sofų ir televizorių pajudėti – nė žodžio.
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro vadovė Henrieta Garbenienė atsiuntė Vyriausybės nutarimą, kuriuo patvirtintas Sveikatingumo metų visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių planas. Jame numatyta darbų ir visuomenės sveikatos biurams. „Planuosime šias veiklas įgyvendinti“, – sakė H. Garbenienė.
Entuziastai jau dirba
Orientavimosi sporto klubo „Sakas“ direktorius Donatas Mickus kiekvieną antradienį 19 valandą šiauliečius sukviečia į Saulės laikrodžio aikštę.
Vadovaujami profesionalaus trenerio, žmonės bėgioja po Salduvės parką pasišviesdami žibintuvėliais. Seniau parkas buvo apšviestas. To liudininkai – apdraskyti elektros stulpai su nudaužytais žibintais.
Pabėgioti antradieniais susirenka dešimtys entuziastų.
„Norime, kad žmonės kuo daugiau judėtų, norisi pritraukti vis naujų žmonių, aktyviai gyvenančių, sportuojančių, sveikų“, – sau tikslus kelia D. Mickus.
Pirmadienį jis susitiko su Šiaulių miesto meru Justinu Sartausku. Siūlosi paruošti naują slidinėjimo trasą Dainų parke, kur miestiečiai nemokamai galėtų slidinėti.
„Norime, kad jau bent po savaitės būtų nauja slidinėjimo trasa miestiečiams. Faktas, kad pats miestas turėtų rengti šią trasą – išgenėti šakas, išvalyti teritoriją, suženklinti trasą, – Savivaldybės darbus vardijo D. Mickus, bet yra kitaip: – Viską padarysime iš entuziazmo. Iš valdininkų niekas neprašo net finansinės paramos. Reikia tik jų leidimo. Bet per kelias dienas jie net leidimo nesugebėjo išduoti. Nors buvo prašyta kuo greičiau, kol neiškrito daug sniego. Biurokratija – tragedija“.
Dainų parke, įrengus slidinėjimo trasą, pasak D. Mickaus, galėtų vykti aktyvios miesto žiemos šventės.
Mėgėjų sportas – už borto
Klubo„S-sportas“ įkūrėjas, daugybės dviračių, orientavimosi sporto, bėgimo ir slidinėjimo varžybų organizatorius šiaulietis Svajūnas Ambrazas įsitikinęs, kad lankstinukais nebe laikas minėti Sveikatingumo metus.
„Reikia, kad žmonės kuo daugiau judėtų. Bet mieste nėra kur judėti. Visa sporto infrastruktūra sukurta ne nuo to galo. Mokyklų sporto salių daug, bet mėgėjų ten beveik nesutiksi – neįsileidžia. Turime areną, bet kiek ten sporto renginių mėgėjams? Mieste gal net daugiausiai Europoje pagal gyventojų skaičių turime stadionų, bet kiek ten sportuoja miestiečių?“ – retoriškai klausė S. Ambrazas.
Jo nuomone, miesto parkuose žmonės galėtų aktyviai leisti laiką, bet jie virtę šiukšlynais, vasaromis net nešienaujami.
„Salduvės parką, piliakalnį niokoja ne sportuojantis dviračiais jaunimas, o valdininkai. Viskas išgriauta, suniokota, apleista – valdininkams tai neįdomu“, – apgailestavo S. Ambrazas.
Jo nuomone, valdininkai nerodo iniciatyvos, kad šiauliečiai aktyviai ir sveikai gyventų.
„Mieste visiškai atskirtas profesionalų ir masinis sportas. Sporto mokyklos ugdo profesionalus, o masiniam sportui neskiriama dėmesio. Vaikai spaudžiami siekti rezultatų, o ne įpročio sportuoti ir sveikai gyventi. Auginant vien rezultatų siekėjus matau vien nuostolius miestui, valstybei, nes kiek tų aukštų rezultatų yra pasiekta? O įprotis sportuoti dėl sveikatos Šiauliuose neugdomas“, – sakė S. Ambrazas.
Vietoj biuro – „Sveikas miestas“
Ar gali būti kitaip? Pavyzdys netoli – Vilniuje.
Vilniaus savivaldybė mero iniciatyva prieš metus įkūrė Savivaldybės lėšomis išlaikomą viešąją įstaigą „Sveikas miestas“. Įstaigos direktorius Mantas Paulauskas teigė, kad viešoji įstaiga buvo sukurta vietoj panaikinto Visuomenės sveikatos biuro.
Įstaigoje dirba šeši žmonės. Vilniaus savivaldybė per metus atlyginimams ir organizuojamiems renginiams skiria 450 tūkstančių litų.
„Mūsų tikslas – burti miesto bendruomenę judėti. Bėgioti parkuose, dalyvauti nemokamuose sporto renginiuose, kad žmonės užsikabintų ir toliau sportuotų patys, būtų sveiki. Mes norime padaryti taip, kad sportuoti būtų madinga“, – sakė M. Paulauskas.
Masiškumas pritraukia ir rėmėjus
Viešoji įstaiga organizuoja Vilniuje masinius sporto renginius, tarp jų ir Vilniaus maratoną.
Vilniečiams nemokamai siūloma lankyti jogos, Tai či užsiėmimus, dalyvauti dviračių žygiuose, bėgimuose su treneriais, specialistais, kurie samdomi už Savivaldybės biudžeto pinigus, skiriamus įstaigai „Sveikas miestas“.
„Sveikas miestas“ Vilniuje organizuoja sporto klubų muges.
„Surinkome apie 120 Vilniaus sporto klubų po vienu stogu „Siemens“ arenoje. Gausybė šeimų – apie 10 tūkstančių lankytojų – apsilankė, bendravo su treneriais, sužinojo, ką kuriame klube gali veikti, kiek tai kainuoja, kur galima praleisti laisvalaikį turiningai“, – pasakojo M. Paulauskas.
Sporto renginių, įvairių projektų rėmėjais, pasak M. Paulausko, vis aktyviau tampa ir miesto verslininkai.
„Kai ateini pas verslininką su rezultatais ir pasakai, kad jis galėtų būti renginio, kuriame lankosi keli tūkstančiai žmonių, rėmėju, verslininkas žiūri patikliai. Taip mes ir žmones pakeliame nuo sofų, ir verslininkas gali garsintis patikimais renginiais“, – sakė M. Paulauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą