Jau daugelį metų drugiais besidomintis Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius pasakojo, kad ligustriniais sfinksais šie drugiai pavadinti todėl, jog ant ligustro lapų jie deda kiaušinėlius, o vėliau šio augalo lapais minta vikšrai.
Sfinksų grupės drugiai, skirtingai nei kiti, kaip kolibriai smarkiai plasnodami sparnais sugeba sustoti, netgi sustingti prie žiedo ir ilgu straubleliu iš jo gerti nektarą.
Ligustriniai sfinksai, kurių dydis siekia net iki 10 cm, Lietuvoje gimsta ir miršta. O išgyvena net iki dviejų mėnesių. Kartais į mūsų kraštą užklysta ir keletas kitų sfinsų rūšių atstovų, kurie savo dydžiu šiek tiek lenkia lietuviškuosius.
Beje, šių drugių vikšrai yra maždaug tokio paties dydžio, kaip ir drugiai, ir išsiskiria tuo, kad ant nugaros turi riestą ragą.
"Kaip ir visi drugiai, jie išgyvena savo metamorfozę: iš kiaušinėlių išsiritę vikšrai auga, vėliau neriasi, nusileidžia į dirvožemį, kur virsta lėliuke ir ten peržiemoja. Vėliau, sulaukusi šilto oro, lėliukė aktyviais judesiais išlenda į paviršių ir iš jos išsirita gražuolis drugys. Tai - labai įdomus, ryškus vabzdžių pasaulio atstovas, reprezentuojantis Lietuvą", - įsitikinęs S. Karalius.
Pašnekovas pabrėžė, kad, radus šį drugį, jį reikia palikti ramybėje. Ligustriniai sfinksai nėra dažnai matomi, kadangi jų nėra labai daug ir jie skraido tik tamsiuoju paros metu. Tad pirmąsyk šį gražuolį išvydę žmonės gali labai nustebti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą