Nužudytojo teisėjo Jono Furmanavičiaus motina pripažinta nukentėjusiąja

Į penktadienio teismo posėdį dėl ligos neatvyko vieno iš kaltinamųjų - Vitalijais Vitkovskio - advokatas Jonas Skruzdys. Advokatas teismui nurodė po operacijos gulįs ligoninėje.

"Nematau pagrindo pradėti bylos nagrinėjimą", - teismui sakė prokuroras Arūnas Verenius.

Su tokia prokuroro pozicija sutiko ir kitų kaltinamųjų gynėjai. Nepasiruošusi teismo posėdžiui prisipažino ir kita advokatė.

Be to, teismas gavo A. Furmanavičienės prašymą ją pripažinti byloje nukentėjusiąja. Teismas tokį nužudytojo Kauno apygardos teismo teisėjo J. Furmanavičiaus motinos prašymą tenkino. Moters teises teisme gins advokatas.

"Pareigūnai, dalis jų kaltinami, kad neužkirto kelio padaryti nusikalstamą veiką, todėl žmogus, kurio artimasis žuvo, jaučiasi dėl to nukentėjęs ir mano, kad jisai gali būti pripažintas šioje byloje nukentėjusiuoju", - vėliau žurnalistams sakė prokuroras A. Verenius.

A. Furmanavičienė turės teisę teikti civilinius ieškinius.

Prokuroro pasiteiravus, ar kaltinamieji turi interesą, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta, jis teigė manąs, kad "kiekvienas asmuo nori, kad kuo greičiau būtų išnagrinėta baudžiamoji byla".

"Tai yra vienas iš tų motyvų, kad kuo greičiau, tuo geriau", - neabejojo jis.

Tai jau antras kartas, kai teismui nepavyko pradėti iš esmės nagrinėti šios bylos. Kitas teismo posėdis numatytas gruodžio 21 d.

ELTA primena, kad dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo į teisiamųjų suolą sėdo penki Policijos departamento ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai: Tomas Ulpis, Visvaldas Račkauskas, Emilijus Damukaitis, Dariušas Sinkevičius, Vitalijus Vitkovskis. Jiems Generalinė prokuratūra įtarimus pareiškę birželį.

Ikiteisminio tyrimo, pradėto 2011 metų rudenį, metu buvo aiškinamasi, ar Policijos departamento ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai ėmėsi visų įstatyme numatytų priemonių, kad 2009 m. spalį būtų užkirstas kelias Kauno apygardos teismo teisėjo J. Furmanavičiaus ir kaunietės Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymui, ar nuo prokurorų nenuslėpė nužudymui išsamiai atskleisti ir ištirti reikšmingų aplinkybių, asmenų, žinančių kokių nors bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Apie pareigūnų - tuomečio generalinio policijos komisaro pavaduotojo V. Račkausko, buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo T. Ulpio, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininko E. Damukaičio ir dviejų operatyvininkų - D. Sinkevičiaus ir V. Vitkovskio - neveiklumą prokurorams pranešė D. Kedžio draugas Mindaugas Žalimas. Jis teigė, jog žudynių išvakarėse 2009-ųjų spalio 4-ąją buvo atvykęs į Policijos departamentą Vilniuje ir pranešė, jog kaunietis D. Kedys planuoja žudynes.

Vyras tvirtino pranešęs policijos generalinio komisaro pavaduotojams V. Račkauskui ir Algirdui Stončaičiui, tuomečiam kriminalinės policijos pareigūnui T. Ulpiui apie D. Kedžio ketinimus 2009 metų spalį nušauti Kauno apygardos teismo teisėją J. Furmanavičių, savo dukters motiną L. Stankūnaitę, jos seserį V. Naruševičienę, buvusį Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą. D. Kedys šiuos asmenis kaltino pedofilija ir sąvadavimu. A. Ūsas 2010 m. vasarą mįslingomis aplinkybėmis mirė.

Generalinė prokuratūra Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui baudžiamąją bylą dėl Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų veiksmų tiriant teisėjo J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymą perdavė spalio 11-ąją.

2011 m. lapkričio 14 dieną, prokurorams pareiškus įtarimus generalinio komisaro pavaduotojui V. Račkauskui, jis atsistatydino. Iš pareigų taip pat pasitraukė ir įtariamuoju tapęs T. Ulpis.