Obuolys nuo obels netoli rieda: mūsų litą laidojo ne tik Rimantas Šadžius, bet ir jo senelis

Obuolys nuo obels netoli rieda: mūsų litą laidojo ne tik Rimantas Šadžius, bet ir jo senelis

Ironiškas istorinis sutapimas: prie lito naikinimo prisidėjo ir dabartinis finansų ministras Rimantas Šadžius, ir jo senelis Dzidas Budrys, prieš 75 metus vadovavęs Lietuvos banko nacionalizavimui ir prisidėjęs prie rublio įvedimo. Gal iš tiesų obuolys nuo obels netoli rieda?

Lietuvoje įvestas euras. Džiaugiasi visa valdžia, o vienas didžiausių naujos valiutos entuziastų - finansų ministras R.Šadžius. Jis nuo pat savo kadencijos pradžios tikino, kad euras Lietuvai kur kas naudingesnis nei dešimtmečiais gyvavęs lietuviškasis litas.

Keistas sutapimas: politiko senelis ekonomistas, akademikas Dz.Budrys (1903-1971) irgi buvo prisidėjęs prie lito naikinimo. 1940 m. liepos-rugsėjo mėnesiais, kai prasidėjo sovietinė okupacija, R.Šadžiaus senelis vadovavo Lietuvos banko nacionalizavimui.

1940 m. rugpjūčio 6 d. nacionalizuotas Lietuvos bankas perduotas SSRS valstybiniam bankui ir tapo jo padaliniu.

Iki tol litas 18 metų buvo nacionalinė tarpukario Lietuvos valiuta, viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, kuri iki pat 1940 m. išlaikė pradinį aukso paritetą.

Dz.Budrio anūkas R.Šadžius ne kartą yra sakęs, kad didžiuojasi savo seneliu, tačiau apie jo indėlį naikinant litą ministras nenusiteikęs pasakoti. Gal todėl, kad ir pats, praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams, klojo pamatus lito naikinimui ir naujos valiutos įvedimui?

Beje, R.Šadžiaus senelis irgi nebuvo abejingas politikai. Dar studijų metais aktyviai dalyvavo studentų socialdemokratų organizacijos „Žaizdras“ veikloje, vėliau aktyviai dirbo profsąjungose. 1924-1930 m. priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). 1925 m. balandžio 17 d. XII LSDP suvažiavime išrinktas Centro Komiteto nariu. Redagavo laikraščius „Atžala“, „Žiežirba“, bendradarbiavo leidiniuose „Socialdemokratas“, „Aušrinė“, „Lietuvos žinios“, „Kultūra“ ir kt.

Prasidėjus okupacijai Dz.Budrys 1940-1941 m. buvo Valstybinės plano komisijos pirmininko pavaduotojas. 1940-1943 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas. 1944-1951 m. tapo šio fakulteto Politinės ekonomijos katedros vedėju, o nuo 1944 m. profesoriumi.

1946-1953 m. buvo LSSR mokslų akademijos Visuomenės mokslų skyriaus akademikas-sekretorius ir Ekonomikos instituto direktorius.

Įdomu ir tai, kad 1966 m., būdamas 63-ejų. Dz.Budrys priimtas į Komunistų partiją (SSKP). Vilniaus komunistų sprendimą savo parašu palaimino visos Lietuvos komunistų vadeiva Antanas Sniečkus.

Beje, Dz.Budrio biografijoje nutylima, už kokius nuopelnus jis yra gavęs vyriausybinį apdovanojimą - medalį „Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare 1941-1945“.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Sidebar placeholder