„Omnitel“ bokšto problemos įsiėdė iki gyvo kaulo

„Omnitel“ bokšto problemos įsiėdė iki gyvo kaulo

Nuolat apie milijoninius pelnus pranešančiai telekomunikacijų bendrovei „Omnitel“ nesunku pasisamdyti brangius advokatus ir laimėti teismo bylą prieš žmogų, kuris kadaise išnuomojo jai dalį savo žemės. Nuomos terminas baigėsi, o nuomotojas ne tik negali išprašyti nuomininkų, bet ir bijo visiškai neteksiąs teisių į savo sklypą.

Molėtų rajono Mažeikių kaimo gyventojas Dainius Kibickas daugiau nei prieš 11 metų - 2001 m. liepos 20 d. - sudarė sutartį su telekomunikacijų bendrove „Omnitel“ ir dešimčiai metų išnuomojo bendrovei 1290 kv.m žemės sklypą. Nuomininkas įsipareigojo naudoti išsinuomotą žemę pagal paskirtį - statyti ir eksploatuoti judriojo radijo ryšio bazinę stotį, užtikrinančią „Omnitel“ ryšį.

„Sudarant nuomos sutartį „Omnitel“ atstovas sakė, kad mūsų žemės jiems reikės gal 5, gal 7 metams, - sakė D. Kibickas. - Atrodė, neilgas laikotarpis, tai sutartyje nieko per daug ir neaptarinėjome. Sakė, pastatys čia tokį bokšteliuką, po kelerių metų išmontuos. Bet dėl viso pikto sutartį pasirašėme dešimčiai metų“.

Nuomininkas pažeidinėjo sutartį

2008 m. D. Kibickas sulaukė iš bendrovės „Omnitel“ pasiūlymo sutartį pratęsti dar penkeriems metams, tačiau nesutiko. Viena iš priežasčių - labai mažas siūlomas nuomos mokestis. Kita - bendrovė ėmė pažeidinėti nuomos sutartį.

Pasak D. Kibicko, sutartyje buvo numatyta, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti žemės sklypą, tačiau tik gavęs nuomotojų raštišką sutikimą. Tuo tarpu „Omnitel“ į sklypą iš pradžių įsileido UAB „Bitė Lietuva“, o su žemės savininkais subnuomą ėmė derinti tik šiems pareiškus pretenzijas. Prieš pat baigiantis sutarčiai priėmė ir dar vieną nuomininką - VšĮ „Plačiajuostis internetas“, dėl jo iki šiol nėra gavusi žemės savininkų sutikimo.

„Tad dabar mūsų sklype yra trys ryšio operatoriai, - sako D. Kibickas. - Statinys stovi 50 m nuo gyvenamųjų pastatų - visiškai šalia. Pradėjome svarstyti dėl poveikio sveikatai, nes prieš keletą metų mirė mano tėvukas nuo prostatos vėžio, šiais metais žmonai auglį išoperavo, yra kitų problemų... Bet ką padarysi - taip buvo, įvyko. Kur kas didesnė problema - kaip dabar jų atsikratyti?“

2011 m., pasibaigus sutartyje numatytam terminui, D. Kibickas kreipėsi į bendrovę „Omnitel“, kad ji su visa savo įranga išsikeltų. Sulaukė pasiūlymo pratęsti sutartį dar dešimčiai metų. Kibickai nesutiko. „Omnitel“ neišsikraustė.

D. Kibickas liepos mėnesį parašė laišką bendrovės prezidentui Antanui Zabuliui, tačiau atsakymo nesulaukė. Rugpjūčio pabaigoje parašė jam antrą laišką. Ir rugsėjo mėnesį gavo atsakymą, kuriame parašyta, kad bendrovė savo bazinę stotį iš jam priklausančio sklypo iškels, jei jis padengs stoties perkėlimo išlaidas - beveik 150 tūkst. litų. Paaiškėjo, kad dar 2002 m. Kibickų sklype pastatytą savo bazinę stotį „Omnitel“ Nekilnojamojo turto registre įregistravo kaip nuolatinį statinį, nors tokia galimybė sutartyje net nebuvo aptarta.

Vertė - 221 litas

Tikėdamasis, kad „Omnitel“ vadovai vis dėlto susipras, D. Kibickas palaukė dar metus, o šių metų liepą pateikė ieškinį teismui.

„Pareiškiau gana rimtą ieškinį. Dėl jų kaltės negaliu vykdyti ūkinės veiklos sklype, kurio plotas 1,5 ha - po jų atotampom negaliu nei arti, nei miško sodinti. Suskaičiavau neturtinę žalą už sveikatos sutrikdymą - juk trys elektromagnetinės taršos objektai dabar tame sklype stovi. Ką ir kalbėti apie triukšmą - vėjui pakilus tas bokštas kaukia kaip vilkas, - sakė D.Kibickas. - Nesu atbėgęs iš džiunglių, žinau, kad ta civilizacija neišvengiama ir kad visa tai reikalinga. Aš buvau tiesiog apgautas - taip ir parašiau ieškinyje“.

„Omnitel“, pasak vyriškio, nusisamdė vieną brangiausių advokatų ir šiuo metu vyksta bylos tyrimas, procesinių dokumentų tvarkymas, kitaip sakant - susirašinėjimas. Tačiau D. Kibickas pastebėjo, kad procesas krypsta labai keista - jam nepalankia - linkme.

„Iš bendrovės advokatų surašytų raštų supratau, kad jie nori įteisinti mano žemės sklypo servitutą, o tai iš esmės reiškia neatlygintiną sklypo paėmimą. Kai nuomos santykiai tarp mūsų buvo, pagal sutartį aš lyg ir galėjau viską kontroliuoti. Perėjus į servituto santykius žemė išliks mano nuosavybė, tačiau aš niekam negalėsiu turėti įtakos“, - sakė D. Kibickas.

Jeigu teismas nuspręs UAB „Omnitel“ priešieškinį patenkinti, žemės savininko sutikimo tam net nereikės. „Omnitel“, pasak molėtiškio, galės įsileisti į sklypą 4, 5 ir 10 operatorių, rinkti pinigus, o jam mokėti tiek, kiek norės. Mat bendrovė, net neklaususi Kibickų leidimo, įvertino sklypą ir nustatė jo nuomos kainą - 221 litą per mėnesį.

Antanas Juozas ZABULIS, bendrovės „Omnitel“ prezidentas:

UAB „Omnitel“ pagal įstatymus privalo suteikti judriojo telefono ryšio paslaugas visiems to pageidaujantiems asmenims. Paslaugų teikimas nebūtų įmanomas be judriojo radijo ryšio bazinių stočių.

Tam, kad būtų užtikrintas telefono ryšys ir jo kokybė teritorijoje, kurioje yra D. Kibicko žemė, reikėjo pastatyti bazinę stotį. Todėl sudarėme su D. Kibicku žemės sklypo nuomos sutartį, sumokėjome sutartą nuomos mokestį avansu už visą 10 metų nuomos terminą. Atlikome sklypo geodezinius matavimus, padarėme topografinę nuotrauką ir pastatėme bazinę stotį.

Tačiau po kelerių metų D. Kibickas pradėjo reikšti įvairias pretenzijas, dažniausiai visiškai nepagrįstas arba gerokai išpūstas. Pavyzdžiui, jis sudarė sutartį su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ dėl žemės sklypo naudojimo telekomunikacijų linijoms statyti, o vėliau pareiškė pretenziją mūsų bendrovei dėl to, esą mes subnuomojame žemę. Pretenzijas jis sutikdavo atsiimti tik už papildomą piniginę kompensaciją. Galiausiai sumokėjome D. Kibickui beveik 4 kartus daugiau, negu buvo tartasi iš pradžių.

Turėdama omenyje sunkius santykius su D. Kibicku, bendrovė pradėjo derėtis su juo dėl žemės sklypo nuomos pratęsimo gerokai prieš baigiantis nuomos terminui. Kad ir kokios buvo pastangos, dėl nerealiai aukštos pageidaujamos nuomos kainos derybos atsidūrė aklavietėje. Paskutinis D.Kibicko reikalavimas yra beveik 100 kartų didesnis nuomos mokestis už sutartą 2001 m. Reikalaujamas nuomos mokesčio dydis už du mėnesius viršija viso sklypo rinkos kainą.

Kadangi nepavyko susitarti dėl nuomos pratęsimo, informavome D.Kibicką, kad pagal įstatymą, pasibaigus žemės nuomai, žemės savininkas kompensuoja nuomininkui už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, arba žemės sklypui nustatomas servitutas. Kadangi D. Kibickas atsisakė sumokėti teisėtai prašomą kompensaciją, prašome teismo nustatyti servitutą. Įstatymuose numatyta, kad tais atvejais, kai būtina eksploatuoti kito asmens žemėje įrengtą infrastruktūrą ir kyla ginčas su žemės savininku, teismas nustato servitutą.

Bazinė stotis yra būtina vietovėje, kurioje yra D. Kibicko sklypas. Jei ji nustotų veikti, neveiktų arba smarkiai pablogėtų „Omnitel“ mobilusis ryšys maždaug 100 kv.km plote.

Už servitutą „Omnitel“ mokėtų D. Kibickui kasmėnesinę kompensaciją, kuri būtų didesnė, nei tos žemės nuomos mokestis dabartinėmis kainomis.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder